Tabletė – ne saldainis
Todėl ją ne visada lengva nuryti 😏 Tiesa, daugelis tokios problemos nepatiria, tačiau yra žmonių, kurie nutraukia gydymą dėl to, kad tabletės (kapsulės) nurijimas jiems – misija neįmanoma. Nesistebiu, kai vaistinėje kai kurie ligoniai pirma pažiūri į tabletės dydį, o jau tada perka, arba neperka, arba renkasi mažesnio stiprumo vaistą, nes kartais tabletės dydis didėja su vaisto stiprumu. O dažnas, išvydęs kapsulę, atsisako pirkti gydytojo paskirtą vaistą, nes žino, kad vis tiek jo nuryti nepavyks. Kitas pakraipo pečiais, sakydamas „Ar aš arklys jums, kad tokias tabletes praryčiau? Gal norite, kad užspringčiau?” Žinoma, kad mes nenorime, jog jūs užspringtumėte 🤭
Aišku, yra ir skystų vaistų formų, tirpinamų tablečių ar, tiesiog, dedamų ant liežuvio, kad ištirptų. Tačiau nemažai vaistų grupių neturi alternatyvos, todėl išlieka vartojimo problema. Kita vertus, ši vaistų forma yra farmakologiškai stabilesnė, nei, pavyzdžiui, skysta forma. Visgi, pagrindinė sąlyga skiriant gydymą, turėtų būti lengvas vaisto nurijimas, kitaip, gali atsiliepti sėkmingam ligos gydymui. O jeigu dar ligonis turi daug gretutinių ligų ir jam tenka gerti ne vieną, ir ne dvi tabletes, problema tik didėja.
Atlikus tyrimus pastebėta, kad su kietų formų vaistų rijimo sutrikimais dažniau susiduria moterys, taip pat, žmonės, turintys difagiją ar sergantys psichikos ligomis. Ligoniams atrodo, kad jie gali užspringti, todėl protas neleidžia ryklei atsipalaiduoti ir nuryti tabletę ar kapsulę. Kita žmonių grupė išties turi rijimo sutrikimų (stemplės struktūros, burnos, ryklės, stemplės onkologinių ligų).
Ši problema aktuali ir vaikams. Jie jau nuo mažumės nemėgsta gerti tablečių. O jeigu tabletė užsivelia burnoje ir paleidžia kartų skonį, tai kitą kartą vargiai kuriam vaikui pavyks įsiūlyti išgerti net ir nuostabios spalvos ar formos tabletę 💊 Beje, kaip vaikai, taip ir suaugusieji nepakenčia tabletės įstrigimo gerklėje pojūčio ir paliekamo nemalonaus skonio. Neramina tai, kad dėl negalėjimo nuryti kietos formos vaisto, nemažai ligonių iš viso nustoja vartoti vaistus. Ne visada kaltas tabletės dydis. Kartais tabletės paviršius būna ne toks slidus ir rijimo metu ji tarsi prisiklijuoja burnoje. Įtakos turi ir pati forma. Kietos želatininės kapsulės ir pailgos tabletės sukelia žymiai daugiau problemų nei netaisyklingos formos ar ovalios tabletės.
Bet žmonės yra išmanūs sutvėrimai, todėl įvairiais būdais bando kovoti su problema – traiško, smulkina ar dar kaip nors bando pakeisti vaisto formą 🔨 Tačiau mechaniškai pažeista originali vaisto forma (sutraiškyta tabletė ar atidaryta kapsulė) gali būti visiškai netinkama gydymui. Tiesiog, pakitus vaisto formai, prarandamos ir vaistui būdingos farmakologinės savybės, gali sumažėti jo veiksmingumas ar padidėti toksiškumas. Taip pat padidėja rizika įkvėpti susmulkinto vaisto daleles ar miltelius. Dažnu atveju tabletės apvalkalas turi svarbią reikšmę vaisto atsipalaidavimo greičiui ar veiklios medžiagos išsiskyrimui tam tikroje virškinamojo trakto vietoje, taip pat saugo veikliąją medžiagą nuo skrandžio sulčių poveikio. Pažeidus apvalkalą, veiklioji medžiaga gali išsiskirti per greitai ir per dideliais kiekiais bei sukelti nepageidaujamas reakcijas.
Sunkumai, kylantys nuryjant tabletes, tampa rimta kliūtimi efektyviam gydymui. Todėl svarbu skiriant ligoniui vaistą, numatyti ir problemas, susijusias su kietos formos vaisto nurijimu. Galbūt jį galima pakeisti kita forma. Jeigu pakeisti nėra kuo, tuomet galima pasiūlyti ne traiškyti ar kitais būdais smulkinti tabletę, bet padalinti ją į dvi ar keturias dalis per dalijimui skirtas vageles. Dabar, praktiškai visos tabletės yra paruoštos dalijimui. Tačiau ne ką svarbu žinoti, kad vagelės visada skirtos tabletės dalijimui, kad lengviau ją nuryti ir NE VISADA skirtos padalinti tam, kad gauti mažesnę vaisto dozę. Todėl visada klauskite vaistininko arba skaitykite informacinius lapelius, kuriuose visada nurodoma tabletėje įspaustos vagelės paskirtis – palengvinti tabletės nurijimą ar saugiai padalinti stipresnę dozę į dvi mažesnes 😉