Vaistininko užrašai

Tuberkuliozė (kitaip dar vadinama džiova) – tai lėtinė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus ir negydant, mirtingumas siekia apie 50%. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, ligos sukėlėjai plinta per orą – kalbant, kosint, dainuojant ar čiaudint.

Statistika

Manoma, kad tuberkuliozės mikrobakterijomis infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų – 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta apie 2-3 milijonus žmonių. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie 5 asmenis iš 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas tuberkulioze pastaraisiais metais yra apie 55 atvejus iš 100 000 gyventojų, o atvirąja forma serga apie 35 iš 100 000 gyventojų. Manoma, kad ligonis, sergantis atvirąja tuberkulioze, per vienerius metus užkrečia 15-20 žmonių. 

Grėsmės

Tuberkuliozės bakterijos labai atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Tačiau jos yra jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje jos žūsta per 1-1,5 val., kambaryje mikrobakterijos gali išlikti iki 1,5 mėn.

Žmogus dažniausiai pirmine tuberkulioze užsikrečia įkvėpdamas šių mikrobakterijų. Apie 50% ligonių, sergančių aktyvia tuberkulioze, bakterijas išskiria į aplinką. Pavojingiausi ligoniai – kuriems yra plaučių irimas ir sergantys kvėpavimo takų (bronchų ar gerklų) tuberkulioze.

Sergantis asmuo, kosėdamas į aplinką išskiria seilių lašelių, kuriuose gali būti tuberkuliozės mikrobakterijų. Stambiausi lašeliai per kelias sekundes nukrinta žemyn ir didesnės įtakos infekcijai plisti neturi. Vidutinio dydžio lašeliai įkvepiami į viršutinius kvėpavimo takus, iš kurių dauguma pašalinami nesukėlę ligos. Mažuose lašeliuose esančios bakterijos gali patekti į plaučius. Net viena bakterija gali sukelti infekciją. Jei yra glaudus sąlytis su sergančiuoju, rizika užsikrėsti yra 25-50%, o mažiems vaikams nuo sergančiųjų tėvų 45-60%. 

Apie 90% infekuotų asmenų niekada nesuserga aktyvia tuberkulioze. Tik maždaug 5% atvejų per 1-2 metus nuo užsikrėtimo pasireiškia aktyvi tuberkuliozė. Dar maždaug 5% suserga vėliau, kai susidaro nepalankios sąlygos (pvz., badavimas, pervargimas, neigiamos emocijos, lėtinės ligos). Tuberkuliozė gali pažeisti iki tol buvusius sveikus plaučius.

Kur keliauja bakterija?

Kai yra pirminė plaučių tuberkuliozė, įkvėptos tuberkuliozės mikrobakterijos dažniausiai patenka į viršutines plaučių dalis. Susidaro uždegiminis infiltratas. Dažniausiai jo centre įvyksta nekrozė. Uždegimas limfagyslėmis plinta į sritinius limfmazgius, kuriuose taip pat dažniausiai įvyksta nekrozė. Per kelias savaites maždaug 95% atvejų uždegimas nurimsta. Pažeistose plaučių dalyse ir limfmazgiuose uždegimas visiškai rezorbuojasi arba susidaro randelių ir sukalkėjimų.

Ligos požymiai

Plaučių tuberkuliozės požymiai yra nespecifiniai. Paprastai būna nedidelis karščiavimas, kosulys, silpnumas, prakaitavimas, rečiau atkosima kraujo. Galimas skausmas krūtinėje, svorio kritimas, nuotaikų kaita (apatija, liūdnumas). Vyresniems žmonėms senos tuberkuliozės suaktyvėjimas ilgai gali nesukelti simptomų, dažnai neatskiriamas nuo lėtinio bronchito ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimo.

Tyrimo metodai

Kai yra įtariama plaučių tuberkuliozė, atliekami krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas ir skreplių tyrimas. Plaučių rentgenogramose tuberkuliozė gali pasireikšti įvairiai – atskirais židiniais, infiltracija, skysčio susikaupimu pleuros ertmėje ir kt. Kai kuriais atvejais būtina atlikti bronchoskopiją.

Tuberkuliozė diagnozuojama radus mikrobakterijų, taip pat nustačius tuberkuliozei būdingų pokyčių plaučių ar pleuros biopsinėje medžiagoje.

Atlikus kraujo tyrimus aktyvios tuberkuliozės metu, nustatoma anemija, padidėjęs leukocitų kiekis, sumažėjęs limfocitų kiekis, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis.

Tuberkulino mėginys (Mantu reakcija) – diagnostinis testas, pagal kurį galima vertinti užsikrėtimą tuberkuliozės mikrobakterijomis, prieštuberkuliozinių skiepų efektyvumą bei infekcijos paplitimą tarp gyventojų.

Kartais tuberkuliozę diagnozuoti nelengva. Jei nerandama mikrobakterijų, tačiau yra didelė tuberkuliozės tikimybė, o ligonio būklė patenkinama, rekomenduojama pacientą toliau stebėti ir po 2-4 savaičių tyrimus pakartoti.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo to, ar asmuo susirgo pirmą kartą, ar kartotinai, ar yra ligos komplikacijų. Gydymo schemą, kurios privalu laikytis, parenka gydytojas. Pastaraisiais metais atsirado didelio atsparumo vaistams tuberkuliozės mikrobakterija. Net ir pabaigus gydymą, pacientas mažiausiai du metus turi būti aktyviai stebimas gydytojų.

Nuo tinkamai gydomos aktyvios tuberkuliozės pasveiksta daugiau kaip 90% ligonių. Tačiau kai gydymas yra chaotiškas, išgyja tik apie 40% ligonių, o daugiau kaip pusei atvejų liga tampa lėtinė. Šie ligoniai beveik visą gyvenimą lieka tuberkuliozės sukėlėjų platintojais 😕 Apie 80% ligonių, sergančiųjų lėtine ligos forma, išskiria vaistams atsparias bakterijas.

Bakterijos organizme žūva labai lėtai. Tam, kad vaistai sunaikintų visas bakterijas, prireikia mažiausiai 6 mėnesių. Pradėjus gydymą, savijauta pagerėja jau po kelių savaičių, tačiau bakterijos išlieka gyvos. Būtina ir toliau vartoti vaistus tol, kol žus  visos tuberkuliozės mikrobakterijos, nors ligos simptomai ir bus išnykę.

Profilaktika

Pirmiausia, tinkamas tuberkuliozės gydymas. Būtina nerūkyti, nes rūkymas labai padidina riziką susirgti tuberkulioze ir nuo jos mirti.

Kūdikiai nuo šios ligos skiepijami 2-3-ią gyvenimo dieną. Skiepijimas paruošia žmogaus imuninę sistemą sąlyčiui su mikrobakterija, saugo vaikus nuo tuberkuliozinio meningito. Apsauginis vakcinos poveikis trunka iki 15-30 metų.

Bendraujant su sergančiu atvira tuberkulioze asmeniu būtina laukytis asmens higienos, dėvėti apsaugines kaukes. 

Kadangi tuberkuliozė plinta mažose uždarose patalpose, kuriose nėra oro cirkuliacijos, reikia dažnai vėdinti kambarius.

DOTS kabinetai

Tuberkuliozės gydymas yra socialinė problema, nes kai kuriuos pacientus labai sudėtinga pritraukti gydytis. Pradėjus gydymą yra svarbu jo nenutraukti, griežtai laikytis paskirto gydymo režimo, laiku išgerti visus paskirtus vaistus, todėl Lietuvoje sumanyta  steigti vadinamuosius DOTS kabinetus (directly observed treatment short course) – tiesiogiai stebimo trumpo gydymo kurso kabinetus, kuriuose ligoniai, stebimi sveikatos priežiūros specialisto, privalės išgerti jiems skirtus nemokamus vaistus nuo tuberkuliozės.

Savo ruožtu, savivaldybių administracijos, sveikatos ministro įsakymu įpareigotos organizuoti, kad visiems tuberkulioze sergantiems pacientams gydymosi ambulatoriniu būdu laikotarpiu, vieną kartą per savaitę būtų išduodamas talonas maisto prekėms įsigyti. Parama teikiama visiems ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Jeigu pacientas atsisako tęsti gydymą arba be pateisinamos priežasties neatvyksta į DOTS kabinetą nors kartą per savaitę, talonas tą savaitę maisto prekėms jam nėra išduodamas🙂

Žinoma, mažai tikėtina, kad asocialus pilietis atsakingai vykdys savo įsipareigojimus, tačiau bet kokios papildomos priemonės, galbūt, padės pažaboti šią klastingą ligą.