Bal 18, 2019 - Skaitytojams pageidaujant    0

Depresija

depresija

Šiandien bandysiu išpildyti vieno skaitytojo prašymą – parašyti apie sudėtingą ligą – depresiją.

Paskutiniuose Vaistininko užrašų debatuose buvo lengvai juntamos depresinės nuotaikos. Bet tai tik nuotaikos 🙂 Ir visa tai tik laikina. Kur kas baisiau, kai žmogų užklumpa klastinga liga, kurios metu dažnai nesupranti, ar verkti, ar juoktis, ar gyventi, ar mirti…

Kas tai per liga?

Depresija – didelis iššūkis žmonijai bei nemenkas galvosūkis medicinai. Statistiniai duomenys rodo, kad susiduriame su itin plataus masto problema – tai vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią naštą visuomenei sukeliantis sveikatos sutrikimas. Liga neplinta oro lašeliniu keliu 😀 kaip tymai. Bet ir vakcinos nuo jos, deja, nėra. Tačiau depresija yra kontroliuojama vaistais, svarbu rasti efektyviausią gydymo būdą.

Depresijos priežastys iki šių dienų nėra galutinai nustatytos. Manoma, kad depresijos veiksniai gali būti biologiniai (genetiniai) bei psichosocialiniai. Psichosocialinės priežastys, dėl kurių susergama, gali būti labai įvairios – skaudi nelaimė, netektis, skyrybos, sveikatos pablogėjimas, sunkumai darbe, nelaiminga meilė, vienišumas.

TLK klasifikatorius

Teritorinės ligonių kasos kompensuoja gydymą ligoniams, kuriems nustatyti šie depresiniai sutrikimai:

  • dvipoliai afektiniai sutrikimai (F31): lengva arba vidutinio sunkumo depresija, sunki depresija, sunki depresija be psichozės simptomų, sunki depresija su psichozės simptomais, mišrus epizodas;
  • depresinis epizodas (F32): lengvas depresinis epizodas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas, sunkus depresinis epizodas be psichozės simptomų, sunkus depresinis epizodas su psichozės simptomais;
  • pasikartojančios depresijos (F33): lengvas epizodas, vidutinio sunkumo epizodas, sunkus epizodas be psichozės simptomų, sunkus epizodas su psichozės simptomais;
  • kiti afektiniai sutrikimai (F38): pasikartojančios trumpalaikės depresijos.

Ir visas šias išvardintas diagnozes apima vienas žodis – DEPRESIJA.

Rankena durims – nereikalinga

Nustatyti konkretų susirgimą užtrunka. O parinkti teisingą gydymą pavyksta ne iš karto. Tenka nueiti ilgą kelią. Pirmiausiai, reikia pripažinti sau, kad kažkas yra ne taip ir be specialisto pagalbos ištverti bus sunku. Taigi, prasideda žygiai pas daktarus. Kartais praeina nemažai laiko, kol patenki pas psichiatrą. O kartais būna ir taip, kad ten nusiunčiami psichologinių problemų neturintys žmonės. Dažniausiai taip nutinka, kai šeimos gydytojas neranda ligos, jam nusibosta kasdieniai ligonio nusiskundimai ir viskas nuleidžiama ant to, kad žmogeliui su galva negerai, pats nežino, ko nori, tai lai jam galvą ir gydo. O kuriam pagalba reikalinga nedelsiant, iš karto jos negauna 😕 Taigi, kai jau patenkama pas specialistą, reikia atlikti begalę įvairių testų, kurie nusprendžia tolimesnį likimą. Jeigu jau nuėjote taip toli, greičiausiai gausite vaistų, bet nebūtinai jie bus kompensuojami. Atsimenu vieną klientę, kuri kelis metus iš eilės pirko vaistinėje antidepresantus už pilną kainą. Pinigų per tiek metų išleido nemažai, todėl kartą aš jos paklausiau, kodėl jai nerašo kompensuojamo recepto. Ji sako:

„Aš paprastas žmogus, ne man suprasti tokias vingrybes. Man atrodo, kad aš rimtai sergu, bet gydytojai taip neatrodo. Atlikinėjau įvairius testus, atsakinėjau į daugybę klausimų, piešiau piešinius. Viename piešinyje reikėjo pavaizduoti namą, nupiešiau langus, duris, durų rankeną. Gydytoja man sako – jei nupiešei rankeną, tai dar ne taip ir blogai, todėl kompensacija nepriklauso.“

Paradoksas – bet priklauso pirkti už pilną kainą ir vartoti kasdieną, be pertraukos, ištisus metus.

Kitai pacientei irgi teko piešti tuos piešinius (pas kitą gyd.). Tik ji nepavaizdavo nei lango, nei durų, tuo labiau, rankenos. O tai jau labai blogai, nes nieko jau nesugebi įžvelgti šiam gyvenime – priekyje tik tuštuma. Kitame piešinyje reikėjo vėl kažką įsivaizduoti. Kai gydytoja pamatė jos kūrinį, pasibaisėjo:

– Ką jūs čia prikeverzojote? Kaip koks darželinukas! Visiška beskonybė!

– Beje, aš baigusi dailės mokyklą, turiu puikų stiliaus ir skonio pojūtį, jaučiu spalvų derinius ir daiktų formas. Ir čia juk ne dailės pamokos.

– Nežinau, nežinau, pagal tą jūsų piešinį tamstos galvoje – tikras chaosas.

– O kaip jums atrodo, kodėl aš sėdžiu jūsų kabinete?

Šiai pacientei kompensuojami vaistai buvo išrašyti nuo pat pirmos dienos. Turėjau ir kitą įdomią pacientę. Ši – vyriausia iš paminėtų, apie 60 metų, taigi, visos dar pačiame jėgų žydėjime.  Ilgai gydytoja keitė jai vaistus, derino su antipsichoziniais ir psichotropiniais. Situacija nekito ilgą laiką, kol vieną dieną atėjo nušvitimas. Vaistai buvo sumažinti iki minimumo, vietoj aštuonių tablečių kokteilio liko tik trys, atrodo, stojo viskas į savo vietas. Po mėnesio ji atėjo vėl atsiimti savo dozės, bet vaistai vėl buvo pakeisti. Klausiu, ar kas blogai darėsi nuo paskirtųjų. Ne, sako, viskas gerai, nežinau, kodėl gydytoja sugalvojo vėl viską pakeisti. Na, kadangi ne aš gydau, tai ne man ir komentuoti. Viską surenku, paaiškinu ir palinkiu sėkmės. Mėnesis pralekia kaip viena diena, todėl ji vėl stovi prieš mano akis: suvargusi, nuliūdusi, nekordinuota ir visokia kitokia 😒 Pakloja receptus (jai rašomi ir mokami, ir nemokami vaistai), ten vėl keisti vaistų deriniai, du antidepresantai praktiškai analogiški, psichotropinių vaistų – net trys rūšys, dvi iš jų – stipriai veikiančios, plius antipsichoziniai). Vėl viską sudėjau, paaiškinau vartojimą ir…palinkėjau sėkmės. Neturiu aš kompetencijos gydyti depresiją, gydytojai geriau žinoti. Bet gal tai pacientei jau reikalinga stacionari pagalba? O gal ir ne, nes tose įstaigose žmonės iš viso zombiais pavirsta 👹 Man jos tikrai labai gaila, atrodė, kad gydymas davė rezultatų, kad jau tikrai pavyko atsispirti nuo dugno, kaip vėl buvo krista atgal. Nežinau vaistų keitimo priežasties, kompensuojamųjų vaistų sąrašas tada keisdavosi tik kartą per metus, taigi, kas laukia dabartinių pacientų, kai jų vaistai keičiami kas tris mėnesius ne gydytojų, o ministro sprendimu?

Visos patirtys – ne iš geriausių. Gal diena ne tokia išaušo, gal žvaigždės blogai susidėliojo. Tačiau visoms trims mano herojėms liko tik nusivylimas, kurio jų gyvenime ir taip apstu. Noriu tikėti, kad tai buvo retos išimtys.

Pagrindiniai simptomai

Iš gyvenimo pamokų grįžkime į mokslo klases. Pradžiai susipažinkime su pagrindiniais depresijos simptomais. Gal kažkada ištiesite pagalbos ranką sergančiajam, nes jūsų žinios leis bent jau įtarti besiartinančią ligą. Tikiuosi, jums depresija negresia, nes atsipalaiduojate, skaitydami Vaistininko užrašus 🙂 Pradėkime pamoką:

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien
  2. Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos
  4. Nemiga ar atsiradęs nenormaliai didelis poreikis miegoti
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas
  6. Emocinis nuovargis
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti

Depresijos rūšys

Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką. Lengvą, vidutinę ar sunkią formą lemia klinikiniai vertinimai. Visoms depresijos formoms būdinga liūdna, prislėgta nuotaika ir sumažėjęs aktyvumas. Dažnai jaučiamas nuovargis, sudėtingiau sukoncentruoti dėmesį, susikaupti. Tai, kas anksčiau teikdavo džiaugsmą ar pasitenkinimą, nebetenka prasmės, sutrinka miegas, keičiasi apetitas. Dažnai kamuoja kaltės jausmas, apninka beviltiškumo pojūtis.

Sudėtingiausia depresijos rūšis – bipolinis afektinis sutrikimas. Jis dar vadinamas maniakine depresija. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas, o po to seka juodasis periodas, kurio metu sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.

Pažįstu moterį, kuri po gimdymo susirgo pogimdyvine depresija, kuri užsitęsė. Situacija blogėjo, reikiamo gydymo nebuvo (sovietmetis), todėl šiandien jos diagnozė grėsminga – paranoidinė šizofrenija. Kadangi medicina šiandien stipriai pažengusi į priekį, gydymą ji gauna. Tačiau gyvenimas jau prarastas, liko tik egzistencija, nes nuolatinis nervų sistemos slopinimas vaistais, paverčia žmogų daržove 😕

Negydoma liga naikina asmenybę

Depresija gali paveikti jausmus, mintis, kūno funkcijas, kasdienį gyvenimą, santykius su artimais žmonėmis ir kolegomis, todėl būtina kuo anksčiau nustatyti diagnozę ir pradėti gydymą. Tuomet bus didesnė tikimybė, kad ligonis greičiau pasveiks, liga neatsinaujins ir neįgis sunkios formos. Ligą gali įveikti kiekvienas susirgęs, svarbu nebijoti pripažinti, kad reikia pagalbos.

Vėlgi, paradoksas: tie, kurie dažnai kartoja “man depresija”, ja ir neserga. O tie, kurie rimtai serga, dažnai neigia ligos buvimą.

Depresija – tai ne tik bloga nuotaika ar nusiminimas. Tai – liga, kuri diena po dienos veikia mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga.

Dažnai pats sergantysis depresijos simptomus priskiria valios trūkumui, tinginystei, charakterio silpnumui, o aplinkiniai tikisi, kad jis “suims save į rankas”, pažvalės. Tokie reikalavimai ir viltys – beprasmiai.

Dažnai pirmoje gydymo fazėje ligonį apima bejėgiškumo jausmas, jis ima abejoti, ar iš viso bepasveiks. Todėl labai svarbi šio periodo metu artimųjų parama ir pagalba.

Vaistai

Gydymas antidepresantais yra efektyvus. Jie normalizuoja cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Bendri, dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra pykinimas, vėmimas, svorio prieaugis, viduriavimas, nemiga, seksualinės problemos. Rečiau pasireiškia galvos svaigimas, elektrolitų balanso sutrikimas, neigiamas poveikis kepenims, širdies veiklos sutrikimai, prakaitavimas, burnos džiūvimas.

Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – veiksmingai šalina depresijos požymius, juos paprasta vartoti, šalutinis poveikis – nestiprus. Šiems vaistams priskiriami citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas. Vartojami vieną kartą per dieną, saugus perdozavimas (bet geriau nebandyti). Ši grupė gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Tricikliai antidepresantai (TCA) – amitriptilinas, anafranilis. Juos vartojant, dažnai pasireiškia nemalonūs šalutiniai poveikiai (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais), dėl to dalis ligonių nutraukia depresijos gydymą. Dažniausiai ši grupė paskiriama, kai ligoniui naujosios kartos antidepresantai nepadeda.

Noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (NARI) – pasižymi selektyvumu noradrenalinui.

Slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (SNRI) – venlafaksinas, duloksetinas.

Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)  – bupropionas.

Serotonino-2 antagonistai/reabsorbcijos inhibitoriai (SARI) – trazodonas.

Noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (NaSSA) – mirtazapinas.

Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras – vieni labiau tinka, esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai – kai vargina mieguistumas, energijos stoka. Antidepresanto pasirinkimą dažnai lemia nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas. Kurį vaistą paskirti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas.

Kai depresijos gydymas nepakankamai efektyvus, skiriami antidepresantų deriniai arba gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais.

Ne tik chemija

Depresiją galima gydyti vaistažolėmis, pvz., paprastąja jonažole. Ji vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams.

Psichoterapija

Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis.

Svarbu netapti psichologo įkaitais. Pažįstu kelias klientes, kurios jau tapo priklausomos nuo savo psichologų ir be jų negali gyventi. Jei mėnesį praleidžia seansus, tai jaučia nepasitikėjimą savimi, todėl vėl skuba ten. O šie, žinodami apie tokias jų silpnybes, iš to uždirbinėja. Negali gi žmogus vaikščioti 1x per savaitę dešimt metų iš eilės ir pasakoti kiekvieną savo gyvenimo minutę. Klausimas – ko vertas toks psichologas, jeigu per tiek metų nesugeba išvesti ligonio iš pažeidžiamos būsenos? 

Miego deprinacija

Gydant šiuo būdu, ligoniai nemiega 24 val. Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti 2x per mėnesį. Geriausių rezultatų pasiekiama derinant miego deprinaciją ir antidepresantus.

Informacinis vaisto lapelis

Priėjome įdomiausią dalį 🙂 Depresijos gydymas – ilgalaikis procesas. Apie 3/4 visų sirgusiųjų depresija, laikui bėgant vėl suserga. Todėl svarbu laiku ir sąžiningai išgerti paskirtus vaistus.

Antidepresantų informaciniame lapelyje parašyta, kad vartojant šiuos vaistus atsiranda polinkis į savižudybę. Daugelis besigydančių tai perskaitę, numeta vaistus šalin. Tačiau tai ne išeitis. Privalu pasitikėti gydytoju ir šiuo atveju – pamiršti apie tai, ką perskaitėte vaisto informaciniame lapelyje 😮 Beje, jame taip pat rašoma, kad staiga nutraukti vaisto vartojimo NEGALIMA. Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai. 

Depresija yra susijusi su padidėjusia minčių apie savižudybę bei savižudybės rizika. Kadangi pirmosiomis gydymo savaitėmis ar net ilgiau pagerėjimo gali nebūti, ligonis turi būti atidžiai stebimas tol, kol būklė nepagerės. Jei ligonis prieš gydymą jau bandė žudytis (ar turėjo rimtų ketinimų), tikimybė, kad jam atsiras minčių apie savižudybę ar bus bandoma žudytis, yra didesnė, todėl gydymo laikotarpiu jį reikia atidžiai stebėti. Pirmiausiai tai turi daryti šalia esantys žmonės 🙂

Statistika

2001m. Lietuvoje užregistruoti 33100 atvejų. Per penkiolika metų jų tolygiai daugėjo. Buvo nežymių kritimų, tačiau 2015m. registruota jau 46443 atvejai. Bet tai tik registruoti atvejai. O kiek žmonių neišdrįso kreiptis pagalbos? Kiek jų neigia savo ligą? To niekada nesužinosime.

Kalbasi du psichiatrai:

– Sakykite, kolega, kaip jūs manote, jeigu žmogus kalbasi su katinu, tai jau paranoja ar dar ne?

– Dar ne. Paranoja yra tada, kai žmogui baisu, kad katinas ko nors neišplepėtų.

🙂😉

Turite klausimų? Parašykite juos čia!