Geg 18, 2023 - Skaitytojams pageidaujant    0

Sąžinės beieškant

vaistininkas

Gavau vieno skaitytojo (būsimo vaistininko) laišką, gal tiksliau, apmąstymus apie vaistininko darbą šiuolaikinėje vaistinėje. Paskutinis mano įrašas apie gyvenimo dėsnius privertė susimąstyti ir esamus, ir būsimus farmacijos specialistus, kuriuos neramina krautuvininkų reikalavimai dirbti tik PAGAL JŲ NUSTATYTAS TAISYKLES. Žiūrint iš vienos pusės, liūdna, kad jaunimui, kuris dar net nepradėjo dirbti, o tik pažinasi su vaistinės virtuve, kyla susirūpinimas dėl klestinčios neteisybės. Iš kitos pusės – džiugu, kad šiuolaikinė jaunuomenė iš viso kelia klausimą, kaip turėtum dirbti, kad būtum geras įmonei, bet sąžiningas ir doras sau. Tai dilema, kuri šiuo neramiu laikmečiu lyg Damoklo kardas, kaba vaistinėse virš darbuotojų galvų 🗡 

“Mes žinome, kad tu nori kitaip, bet bus taip, kaip mes liepiame, nes mes geriau žinome, kaip yra geriau.” 

Tai krautuvininkų skanduotė, kuria bandoma išplauti smegenis samdomiems darbuotojams. Ne veltui skaitytojo neapleidžia mintis, kad dirbdamas kaip tikras vaistininkas, bijotų užsitraukti įmonės ar tiesioginio vadovo nemalonę… Kažkas panašaus į gyvulių ūkį, kuriame tavo vieno kova, deja, nieko nereiškia. Visgi, drąsus yra ne tas, kuris nebijo, bet tas, kuris bijo ir vis tiek daro.

Ką galiu patarti man parašiusiam skaitytojui? Kaip dirbti, kai reikalaujama ilgesnio čekio, kuo daugiau maisto papildų pardavimo? Kaip pasiekti pardavimų tikslų? Kaip gauti padorią algą, tačiau nesikoncentruoti vien į skaičius ir išlikti sąžiningu? Deja, aš toks kaip ir visi, kai lyja, aš šlampu 😀

Sudėtinga ką ir patarti… Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jeigu nuolat galvosi apie tai, kiek šį mėnesį uždirbsi reitingų, nepajusi, kaip tapsi nuo tokių minčių priklausomas. Kartais prabils sąžinė, kartais viršų ims reitingai. Ypač tuomet, kai suprasi, jog  pagrindinė alga neleidžia gyventi laisvai. Vėliau, galbūt, netgi įsitrauksi į žaidimą Drąsūs Stiprūs Vikrūs, nes psichologinis spaudimas bus nuolatinis tavo palydovas darbe. Daug kas priklausys nuo kolektyvo – jeigu kolegoms yra svarbu pardavimų kiekybė, o ne kokybė, sąžinę ir dorumą teks kuriam laikui pamiršti. Man pasisekė, kad nereikia žvalgytis į banko sąskaitą, kad su kolegomis esame lyg vienas kumštis 🤜🤛, kad  mes vadovaujamės ne krautuvininkų, o savais sukurtais, bet laiko patikrintais darbo metodais – Žmonių sveikata tebūnie aukščiausias įstatymas. Klientai sugrįžta ne todėl, kad vakar “pigiai” pardaviau magnį ar tris žuvų taukų pakuotes už dviejų kainą. Klientai sugrįžta, nes atkalbėjau juos nuo bereikalingo pirkinio, nes įtikinau, kad tas vaistas bus naudingiau nei vietinės “žvaigždės” rankose reklamuojamas produktas. Žmonės anksčiau ar vėliau pajus, kas ir kada juos bandė apmulkinti ar pasinaudoti jų nežinojimu.

Gyvenimą galima leisti dviem būdais. Vienas jų – galvojant, kad stebuklų nebūna. Kitas – kad viskas aplinkui yra stebuklas. Aš kažkodėl tikiu antruoju. Juk ne viską galima pamatyti iš karto. Jeigu žvelgtum plačiau, gyvenimas žaidžia su mumis, o ne mes žaidžiame jame. Ir jeigu jam netrukdysime, tai jis bus nuostabus, neįtikėtinas ir sukrečiantis. Niekas nesakė, kad bus lengva. Ypač, dirbant krautuvininkų vaistinėje 🤭 Gyvenimas visada panašus į pasivaikščiojimą vaivorykštę 🌈 Vadinasi, jis bus visoks. Svarbu elgtis su kitais taip, kaip norėtum, kad ir su tavim taip elgtųsi. Tada pavyks dirbti ir dorai, ir sąžiningai, ir nekenkiant kitiems. Ne krautuvininkui teks raudonuoti iš gėdos, kai žmogus ateis pasiaiškinti dėl nešvarių žaidimų.

Savo skaitytojui, kuris sustojo kryžkelėje, galiu pasakyti viena: kai darbas tampa ne palaima, o kančia, reikia išdrįsti su juo atsisveikinti. Nereikia bijoti. Nereikia kentėti. Nereikia delsti. Jei išdrįsi tarti Sudie, gyvenimas apdovanos tave nauju Sveikas!

Padariau, ką galėjau. Kas gali, te padaro geriau 😇

Turite klausimų? Parašykite juos čia!