Rgp 10, 2017 - Vaistininko patarimai    0

Vaistų vartojimo ypatumai

Vaistų vartojimas

Vaistai patys savaime nieko verti. Tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis.

– Gyd. Herofilas, IV-III a.pr. Kr. gyvavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas.

Ne tokie jau atsilikę buvo žmonės senovėje, jei vadovavosi tokiais puikiais teiginiais. Beje, šio teiginio svarba nesumažėjo praėjus net šimtmečiams. Tik, deja, ne visi įsigilina į šių žodžių prasmę.

Pirmiausiai, reikėtų pabrėžti, kad daugelis žmonių vartoja vaistinius preparatus, kurie jiems nėra būtini, taip pat nevengia jų pirkti turguose arba geria pasenusias tabletes. Visi žinome, kad pasenę vaistai – tai farmacinės atliekos. O teršti atliekomis savo organizmą, turbūt, nelinkęs nei vienas.

Didelę įtaką žmonėms daro TV laidos apie sveikatą, nes po jų peržiūros ne vienam atrodo, kad jų organai veikia ne taip, kaip turėtų veikti. Įsitikinimas, kad vienoks ar kitoks preparatas „pagydys“ nesveiką šlapimo pūslę ar „pagerins atmintį“, deja, yra gana stiprus.

Kaip ir stiprus noras gydytis pačiam. Sakoma, kad geriau blogas medikas nei puiki kaimynė 😀 Todėl patariu vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus ir tai daryti laikantis nurodymų. Netinkamos dozės gali pakenkti, o liga pereiti į lėtinę. Didesnės vaistų dozės negarantuoja greitesnio pasveikimo, greičiau sutrikdo organizmo veiklą. O kai vaisto anotacijoje perskaitysite visus vaisto pašalinius poveikius, neišsigąskite. Jei tik vaistą vartosite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, pagrindinis poveikis bus didesnis už visus pašalinius.

Vienas iš neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdžių – dažniau nei reikėtų naudojamos injekcinės vaistų formos. Jei pas ligonį atvažiavę greitosios pagalbos medikai nesuleidžia ampulės, tai dažnas nusistebi – kas čia per greitoji, ir kas čia per daktaras, kad net vaistų nesuleido… Injekcijos metu pažeidžiamas apsauginis odos barjeras, o tai padidina infekcijų tikimybę. Be to, injekcijos yra skausmingos. Visos to paties vaisto formos turi vienodą poveikį, tačiau visada reikia atsižvelgti į ligonio būklę ir parinkti racionaliausią variantą.

Didelę įtaką gydymui turi vaistų suderinamumas. Bėda tame, kad pacientams patinka „gauti“ daug vaistų. O kuo daugiau vaistų vartoji, tuo juos sunkiau suderinti. Tuo labiau, kad vaistus dažnai rekomenduoja ne tik šeimos gydytojas, bet ir keli skirtingų sričių gydytojai. O kur dar vaistininkai 😀?

Tarkime, kad vienoje gėlių parduotuvėje nusipirkote puokštę tulpių, o kitoje – puokštę narcizų. Parėję namo sumerkiate abi puokštes į vieną vazą, nes jų spalva taip gerai derinasi. Tačiau kitą rytą matote, jog visos tulpės nuleipo. Pasipiktinę lekiate į gėlių parduotuvę ir užsipuolate pardavėją, kad jums įkišo netikusią prekę. Tačiau pardavėjas jūsų kaltinimus atmeta sakydamas, jog nereikėjo tulpes pamerkti kartu su narcizais. O į jūsų priekaištą, kad tą reikėjo pasakyti anksčiau, floristas atšauna, jog jei būtumėte abi puokštes pirkęs pas jį, tada jis būtų perspėjęs. Gerai, kad šiuo metu daugelyje Lietuvos vaistinių galima pasitikrinti vartojamų vaistų suderinamumą, nors jie pirkti ir skirtingose vaistinėse. Taigi, mokslas eina į priekį, o mes, neatsilikdami traukiame paskui jį 😀

Nereikia pamiršti ir amžiaus rykštės – antibiotikų. Nors daugelis elgiasi ne pagal taisykles, visgi antibiotikus reikia vartoti tik pagal gydytojo nurodymus. Negalima kartu su antibiotikais vartoti alkoholio. Kaip juos gerti, priklauso nuo jų rūšies. Vienus reikia gerti prieš valgį, kitus – po valgio, o dar kitiems valgis neturi jokios įtakos.

Vaistus reikia gerti visuomet tuo pačiu laiku. Geriausiai užgerti stikline paprasto vandens. Užgerti vaistus būtina, nes be vandens vaistas pradeda tirpti jau burnoje, todėl ima veikti anksčiau laiko (netaikoma tirpinamiems burnoje). Tada dirginama burnos ir virškinamojo trakto gleivinė, taip pat gali padidėti širdies plakimas, pakisti kraujospūdis. O jei dar ryjant vaistas prilips prie gleivinės… Tablečių smulkinti (jei nenurodyta informaciniame lapelyje) nepatartina, nes kai kurios iš jų turi skrandžio sultims atsparų apvalkalą, kurį pažeidus vaistai ima veikti anksčiau laiko.

  • Jei nurodyta gerti prieš valgį, tai gerti reikia mažiausiai 15 min. iki valgio, o dažniausiai 30-40 min. prieš valgį.
  • Jei vaistai paskirti po valgio, geriausias terapinis efektas bus pasiektas po 2 val. pavalgius. Tačiau yra išimčių – vaistai, dirginantys skrandžio gleivinę (pvz., aspirinas) geriami iš karto po valgio.
  • Jei vaistus reikia gerti nevalgius, tokie vaistai vartojami 20-40 min. iki pusryčių.
  • Migdomieji vaistai vartojami 30 min. ar daugiau iki miego.
  • Virškinimą reguliuojantys vaistai geriami valgant.
  • Vaistus nuo alergijos geriausiai išgerti apie 23 val., kai organizme būna maksimali histamino koncentracija.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo geriami iš karto po valgio, kadangi sukelia virškinamojo trakto sutrikimus.
  • Steroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat geriami po valgio. Paros dozė išgeriama ryte.
  • Tabletės, kurios skystina klampų sekretą ir vartojamos sergant plaučių ir bronchų ligomis, geriamos po valgio, užgeriant didesniu kiekiu vandens.
  • Geležies preparatai, vartojami mažakraujystei gydyti, geriami prieš valgį.
  • Antihipertenziniai vaistai dažniausiai geriami nepriklausomai nuo valgio. Čia yra svarbiau tos pačios valandos.
  • Jei nurodyta gerti 2xd, gerkite kas 12 val. Jei – 3xd, tada kas 8 val. Vaistai mėgsta punktualumą 😀

Apie farmakokinetiką ir farmakogenetiką galima būtų rašyti nesustojant, juolab, kad ir šioje srityje nuolat vyksta nuomonių kaita ir diskusijos. Kasmet atliekant vis daugiau tyrimų, išrandant vis daugiau vaistų, keičiasi ir jų vartojimo ypatumai. Čia kaip ir su juodu šokoladu ar raudonu vynu – vienais metais – sveika (protingais kiekiais, žinoma), o kitais, atlikus naujus tyrimus – jau nesveika 😀

Mes dalijame patarimus kibirais, ir labai norėtume, kad jūs vartotumėte juos ne lašais!

Turite klausimų? Parašykite juos čia!