Vaistininko užrašai

Kokį vaistą pasirinkti – originalų ar pagal jį sukurtą analogą?

Visada norėjau rasti atsakymą į šį klausimą ir kaip specialistas, ir kaip vartotojas. Bet nei nemažas profesinis darbo stažas, nei daugybė išklausytų paskaitų, nei pašnekesiai su šia tema susijusiais atstovais nepadėjo rasti atsakymo į šį klausimą. Man taip pat teko išbandyti ir etinį, ir generinį vaistą. Teko patarti ir artimiems žmonėms, ką geriau rinktis. Manau, kad daug kas priklauso nuo situacijos. Jei susirgimas yra nedidelis, trumpalaikis, tai manau, kad nėra didelio skirtumo rinktis tarp lietuviško paracetamolio ir APAP. Bet jei gydymas trunka metų metus ar net visą gyvenimą, tada jau reikia susimąstyti.

Jeigu žmogui reikia patarti, vis dėlto labiau linkstu prie originalios versijos. Nebent nemaža problema yra pinigai. Tada, žinoma, geriau pigiau, bet gydytis, negu visai likti be vaistų. Ligoniams, turintiems rimtų sveikatos problemų, geriausias patarėjas turi būti jį gydantis gydytojas, nes tik jis geriausiai žino savo paciento savijautą po vienų, ar kitų vaistų vartojimo. Tik jis geriausiai gali nuspręsti, ar jam padeda pvz. generinis vaistas, jei jau žmogus nusprendė pataupyti. O gal liga progresuoja ir, būtent dėl pasirinkto ne originalaus vaisto. O gal pacientui puikiai sekasi kontroliuoti savo ligą su pigesniais analogais arba juos kartas nuo karto pakeičiant originalais.
Vieno atsakymo, ir tuo labiau teisingo, tikrai nebus. Bet vis tiek reikia šį tą žinoti ir jums 🙂

Viena aišku, kad originalų vaistą kūrusi kompanija turi didesnę patirtį. Juk tabletę sudaro ne tik veiklioji medžiaga. Joje dar yra talko, krakmolo ir rišamosios medžiagos, kurios paimtos įvairiais kiekiais. Tepale be veikliosios medžiagos dar yra vazelino, parafino ir konservuojančių medžiagų. Jų įvairios firmos į preparatus deda nevienodai. Tačiau nuo pagalbinių paruošimo priklauso, kaip greitai organizmas įsisavins preparato veikliąją medžiagą, kiek jos pateks į kraują ir bus nugabenta į tą vietą, kurią ji turi paveikti.

Naujo vaisto sukūrimas – ilgas ir brangus procesas. Tai gali tęstis 15-18 metų ir kainuoti apie 1 milijardą eurų. Etinį vaistą sukūrusi kompanija turi išskirtines teises patento galiojimo laikotarpiu pardavinėti preparatus, nebijodama jokių konkurentų apie 10 metų. Bet tas vaisto sukūrimo išlaidas reikia susigrąžinti ir dar gauti kuo didesnį pelną. Todėl, pirkdami originalius vaistus, neburbėkime, kad jie yra brangūs 🙂 . Kad užregistruoti (ne sukurti) naują vaistą, jis turi pereiti du tyrimų etapus. Pirmame etape tiriamos cheminės medžiagos. Antrame etape tyrimai jau atliekami su žmonėmis. Šis etapas susideda dar iš trijų fazių. Visa tai užtrunka, nes reikia nustatyti vaisto nepageidaujamus reiškinius. Ne visi naujai sukurti vaistai pereina visus etapus ir būna užregistruoti. Per dešimt metų nuo vaisto patekimo į rinką iki vaisto patento galiojimo pabaigos reikia uždirbti milijardus, kad kompanija toliau galėtų imtis naujų produktų kūrimo.

O generinius preparatus gaminančios kompanijos tik naudojasi tyrimų rezultatais, turi iš jų naudos, bet pačios prie to neprisideda. Ir jų gaminamų pigių vaistų kokybė ne visada garantuota. Dalis jų iš tiesų geri, atitinkantys visus reikalavimus. Tačiau ne visi. Kad veikliosios medžiagos vaiste yra tiek, kiek reikia ir jo kokybė nepriekaištinga, tai dar nieko nereiškia – kaip jau minėjau, vaistą sudaro ne vien tik veiklioji medžiaga.

Kaip visada, pasirinkimas yra kiekvieno asmeninis reikalas 🙂
Linkiu sveikos nuovokos pasirenkant 🙂