Vaistininko užrašai

Kažkada vaikystėje, kai mokėmės mokykloje, rašydavome vieni kitiems atminimus (atminimas ne vežimas, pora žodžių ir gana.. ir pan. ). Juose prilinkėdavome visko. Po daugel metų pavarčiau tą sąsiuvinį pageltusiais nuo laiko lapais ir radau puikius žodžius šiandienos rašliavai:

Gyvenimas mažytis,

Jei šį bei tą gali,

nėra čia ko varžytis,

Nes varžos tik kvaili 🙂

Kaip rodo praktika, žmonės, ateinantys į vaistinę būtent šiuo šūkiu ir vadovaujasi 🙂

Vyriškis (apie 64 m.):

– Važiavau dviračiu nuo kalvos, lėtai, bet trenkė pagalys į galvą. Pagalvojau: viskas gerai, tai buvo ženklas protui atstatyti 🙂 O dabar duokite man tvarstį ir vandenilio peroksido…

 Moteris (apie 55 m.):

– Žinote, man paskyrė Fokusin kapsules (mažina prostatos ir šlaplės raumenų tonusą, todėl lengvina šlapimo tekėjimą šlaple ir šlapinimąsi, aut.), tai iš karto viskas susitvarkė su prostata, – prigulusi ant prekystalio į ausį šnabžda klientė.

– Bet jūs neturite prostatos, – bandau paaiškinti vyrų ir moterų fiziologinius ypatumus, tačiau ji reikšmingai numoja ranka ir džiugiai praneša:

– Aš jums dar kartą sakau, kad kai tik pradėjau vartoti šiuos vaistus, man susitvarkė šlapinimasis ir pagerėjo prostatos reikalai!

– O aš jaučiu pareigą jus informuoti, kad šiais vaistais gydomi tik vyrai, todėl gerai pagalvokite, ar šie vaistai nebus tik jūsų vyro 😮

Moteris (apie 60 m.):

– Man išrašyti elektroniniai receptai.

– Gerai, prašau duokite savo asmens dokumentą.

– O tai mano veido neužtenka?

– Gal kai ateisite po 20 metų, nereikės dokumento, užteks ir veidą nuskenuoti, bet šiandien, vis dėlto, pateikite dokumentą.

– Nieko nesuprantu, kam tada šneka, kad dabar nereikia nešiotis jokių dokumentų, viskas kompiuterizuota, patogu, visi dalinasi bendra informacija, kurios turi jums pilnai užtekti?

– Na, man vis tiek reikės dokumento, kad aš galėčiau prieiti prie tos bendros informacijos ir pažiūrėti, kokie vaistai jums išrašyti 🙂

😕

Vyras (apie 65 m.):

– Jau pigiausių vaistų tai man neduokite, nes tuoj ir vietoj moterų pasiūlys pakaitalą – gumines moteris…

Vyras (apie 65 m.), ateina basas, juodomis nuo dulkių ir žaizdotomis kojomis:

– Pažiūrėkite į mano kojas, kuo čia man patepus, nes žaizdų atsirado?

– Pirma reikia tas kojas nuplauti, išdezinfekuoti, o po to gydyti.

– Aš 24 val. basas darže būnu, viskas kvėpuoja. Tai ką čia man patepus?

– Jeigu jūs gydysite kojų žaizdas ir tuo pačiu metu 24 val basas darže vaikštinėsite, nežinau, kaip jums pavyks.

– Maratonininkai bėgioja basi, kad įsižemintų, ir man reikia įsižeminti.

– Kai “pagausite” stabligę, tai didelė tikimybė, kad įsižeminsite ilgam, gal net ir visam, taip kad, kuriam laukui siūlau įšokti į batus 😊

Vyras (apie 60 m.) perka kompensuojamus vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo. Kadangi receptas elektroninis, susegu lapelius su informacija ir įteikiu į rankas:

– Čia jums pabraukiu datą, kada užbaigsite vaistus, bet kadangi turite gerti nuolat, pagal gydytojo nurodymą – kasdien, , tai ir taip matysite, kada jau į pabaigą.

– Negeriu aš kiekvieną dieną, geriu tik, kai sunkesnis darbas.

Vyras (apie 70 m.):

– Man ką nors nuo hemorojaus.

– Tablečių, tepalo ar žvakučių norėsite? Kokie simptomai kamuoja?

– Jau tokį hemorojų namie palikau, kad geriau neklausinėkite apie simptomus. Kad tik pavyktų atsikratyti…

– ???

– Gerai jau, tada spirito duokite, taip gerai žaizdas užtraukia. Žinoma, vartojant iš vidaus 😋

Moteris (apie 80 m.):

– Man debesylų.

– Debesylo šaknų arbatos?

– Taip.

– Prašom.

– Ką čia duodat? Aš gi jums sakiau, kad nimesilio…

Moteris (apie 70 m.) linkteli galva į kompiuterį:

– Man piliulių. Iš aparato.

– ???

– Tai išrašytas elektrinis receptas.

– Tai dokumentą duokite.

– Sakau gi, kad piliulės kompiuteryje, ar nesuprantate?

– Tai jūs nesuprantate, kad man reikia dokumento.

– Neduosiu aš jums jokio dokumento, nes televizorius liepia nekaišioti kur papuola savo duomenų. Ir taip turite matyti, kas man parašyta.

– Deja, neesu aiškiaregė Vanga ar Nostradamas, todėl be dokumento – niekaip.

– Tada ir nereikia, jei niekaip!

Vyras (apie 55 m.):

– Reikia kalio ir magnio miltelių. Tik neduokite tų, kur supiltas Palangos smėlis.

Vyras (apie 40 m.) skundžiasi skausmais:

– Tai sukonkretinkit, kur jums skauda?

– Be pusės litro nesuprasit.

Moteris (apie 65 m.):

– Duokite akims lašų, bet ne aštrių.

– Ar jums tikrai reikia lašų akims? Kaip jūs jaučiat tą aštrumą?

– Oi, susimaišiau, ne aštrių, o rūgštaus skonio.

Nuolatinė vaistinės lankytoja (apie 75 m.) amžinai viskuo besiskundžianti, per didžiausius karščius visada besilankanti vaistinėje ir dažniausiai perkanti Validolį, dabar prašo cukrinių lašų. Pavadinimo neatsimena, todėl tuo pačiu pasiskundžia prasta atmintimi:

– Buvau pas gydytoją, tai taip išgyrė vitaminus atminčiai gerinti. Sako, pati geria, tai taip jai padeda, taip viską prisimena…Ir man rekomendavo.

– Tai kokie tie stebuklingi vitaminai, kurie taip nuostabiai atmintį sugrąžina?

– Kad nežinau pavadinimo, prašiau gydytojos užrašyti, bet ir ji neprisiminė to pavadinimo.

– Toks tada ir poveikis, jei geria atminčiai, labai padeda, bet vis tiek neprisimena 🤔

Moteris (apie 60 m.) žiūri į Diclac tepalą ir sako:

– Norėčiau Detralex dėžutę.

– Ar jūs įsitikinusi, kad jums reikia Detralex?

– Ko čia manęs klausinėjat?

– Kad jūs žiūrit į Diclac. Detralex tai Detralex. Kam naudosit? Venoms ar hemorojui gydyti, nes vartojimas šiek tiek skiriasi?

– Koks hemorojus?! Kokios venos?! Aš gi aiškiai pasakiau D I C L A C.

Kai mano klasiokai į atminimų sąsiuvinį man rašė:

“Bus dienos sunkios ir geros.

Bus naktys laimingos ir nykios.

Bus skausmo ir laimės ašaros.

Bus vienatvė ir akys mylimos.

Viskas bus, viskas dar tik prasideda…”

aš tuomet dar neteikiau didelės reikšmės šiems žodžiams. Dabar galiu pasakyti, kad jie buvo tikri vangos ir nostradamai 😊