Vaistininko užrašai

Jei mano smegenys būtų kompiuteris, tai atrodytų taip: ekranas – pilnas atidarytų langų (nes visi reikalingi), o kai bandai uždaryti, tai vis tiek užstringa. Ką tai reiškia? O gi tai, kad mano smegenys nepajėgia išsijungti net ir tada, kai išeinu iš darbo, nes galvoje sukasi ne (padaryti) darbai, ne (patenkinti) klientai, ne (įvykdyti) planai, ne (gauti) vaistai. Vienu žodžiu tariant – TŠTKD 💩

Bet ne ką geresnė situacija ir klientų galvose 🤯

– Man nuo skruzdžių.

– Štai, prašom.

– O iš kur jūs žinote, kad man reikia nuo skruzdžių, kurios galvoje bėgioja?

– Nes ne jums pirmam jos GALVOJE bėgioja 🤣

Taip, taip, ne pirmas (ir ne paskutinis, tikriausiai) klientas paprašo ko nors raminančio, nuo nervų, skruzdžių ar tarakonų galvoje. Iš dešimties pirkėjų, galbūt, tik vienas IŠ TIKRŲJŲ ieško miltelių skuzdėms naikinti, o visi kiti nori tas skruzdes išnaikinti savo galvoje…

– Man gydytojas sakė, kad reikia mankštinti smegenis, tai gal turite kokių priemonių?

– Jogos kilimėlį ir svarmenis?

– 😤

– Skaitymas, kūryba, kryžiažodžių sprendimas, nauji įgūdžiai, kalbų mokymasis ir pan. Štai jums ir mankšta.

– O tai nėra vaistinėse kažkokių masažuoklių ar vibratorių, kad tas smegenis išjudintų?

– Pažiūrėkite, ką man ten gydytojas išrašė. Kažką galvai.

– Smegenų kraujotakai gerinti.

– Ką čia duodate? Kas čia per tabletės? Kodėl tokios mažos?! Mažų man nereikia, čia vaikams. Man reikia didelių 💊

– Ką parašė, tą ir duodu.

– Gerai jau, gerai, bet ir kaina galėtų būti mažesnė, nėra už ką čia mokėti tiek…

DYDIS yra matematinė sąvoka, reiškianti objekto arba reiškinio išmatuojamą arba apskaičiuojamą savybę. Ne visų dydžių reikšmė vykstant vienokiam ar kitokiam procesui išlieka pastovi. Tokie DYDŽIAI vadinami kintamais. Vaistinėje tik tokie ir egzistuoja, nes tų tablečių, sirupų, vaistažolių, miltelių, kapsulių ar tepalų dydžiai, priklausomai nuo kliento ir jo nuotaikos, nuolat kinta.

Rodai tas pačias tabletes, bet pirkėjas griežtu tonu įrodinėja, kad aną kartą buvo didesnės, arba mažesnės, arba apvalesnės, arba kitokios, bet TIKRAI TIKRAI ne TOKIOS. Tokiais atvejais, ginčytis neverta – arba parduodi, ką turi ir tai, kas nepakito nuo ano karto, arba pasiūlai paieškoti kitoje vaistinėje 🤭

Tauragės rajone teka upė, kurios vardas – Gerklė – dešinysis Ežeruonos intakas. Tiesą sakant, nežinojau esant tokios upės, kol nepradėjau rašyti apie gerklinius reikalus 😂

Ką gi, šiandienos pasakojimas bus tikrai ne apie upę ir jos intakus. Beje, tikriausiai, ir kirtis tariant upės vardą, dedamas ant pirmo skiemens. Taigi, šiandien – apie dar vieną žmogaus organą, kuriam kartais taip pat prireikia vaistų 💊

– Man reikia islandiškų tablečių.

– Kokių kokių tablečių?

– ISLANDIŠKŲ!

– Tai gal bent pavadinimą tikslesnį pasakytumėte.

– Taigi pasakiau – I-S-L-A-N-D-I-Š-K-Ų

– Ir kokiu tikslu jas naudosite?

– Kaip tai kokiu tikslu? Gerklę man skauda.

– Tai, tikriausiai, jums reikia pastilių su islandine kerpena nuo gerklės skausmo?

– Man jokios kerpės nereikia. Man tik islandiškų pastilių duokite.

– Pažiūrėkite, ką čia man ta gydytoja prirašė?

– Tablečių ir eukalipto tepalą.

– Su tabletėmis tai man viskas aišku. O kaip su tuo tepalu aš gerklę išsitepsiu? Ir smirdės degutu iš burnos…

– Tepalu tepsite krūtinės sritį ir nugarą.

– Bet man nugaros tai neskauda!

– Tai gal ir gerklės neskaudės, kai išsitepsite 😁

– Pirkau miltelius gargaliavimui. Ten parašyta, kad jei veikia per silpnai arba per stipriai, tai reikia kreiptis į gydytoją arba vaistinininką. Tai man dabar iškilo klausimas – iš kur žinoti, kada veikia per stipriai, o kada per silpnai?

– Tai jeigu nejaučiate jokio pagerėjimo, galbūt, veikia per silpnai 🤭

– Na,  gerai, sakykim –  per silpnai. Tai jeigu dabar, kaip patariama, kreipsiuosi į jus, kaip sustiprinsite jo poveikį?

– Gal tada pirma kreipkitės į gydytoją 🤣

– Turite džiokerį? Migdolams.

– 🤯

– Toks purškalas yra, migdolų uždegimui mažinti… Nu, karoče, gerklei.

– JOX?

– Džoks!

– Man reikia ko nors nuo ištinusios gerklės. Tiksliau, ne man, o žmonai. Rėkė rėkė ant manęs, kol gerklos ištino. Sako, eik į vaistinę ir ką nors parnešk. Ką nors, tai ką nors – gal turite, kad iš viso prakalbėt negalėtų 😷

Apie akis jau rašiau, apie nosį – taip pat. Šiandien atėjo metas pasidalinti linksmomis istorijomis apie ausis 👂

– Aš buteliuką Coca – Colos nusipirkčiau.

– Čia juk vaistinė.

– Aš puikiai žinau, kad čia vaistinė. Žinau ir tai, kad Coca cola sukūrė farmacininkas. O jeigu sukūrė farmacininkas, tai ją turi pardavinėti ir vaistinės.

– Kol kas dar neprekiaujame, tad šį kartą paieškoti kitur.

– Gerai, tik norėjau paklausti: gal žinote, kiek lašų man jos įsilašinti į ausį, kad siera ištirptų? 

– Cola? Ausys? Siera? 🤯

– O jūs, ką, nežinojote, kad Coca colą naudoja viskam ir nuo visko?

– Man reikia papildų nuo kurtumo. Bet labai brangių tai nesiūlykite, nes mano pensija – tik trys kapeikos.

– Už tiek jums ir pleistriukas neišeis 😂

– Man gydytoja išrašė vaistų nuo ausies uždegimo. Visą naktį nuo skausmo negalėjau užmigti.

– Prašau, išrašyti antibiotikai.

– Tai ką čia man duodate? Man lašų reikia! 

– Parašytos tabletės.

– Ir kaip aš tas tabletes į ausis susikišiu?!

– Teks susikišti per skrandį 😂

– Man skauda kairę ausį. Reikia VA TOKIŲ vaistų.

– Na, šitie vaistai nelabai jums ir tinka. Pirmiausia reikia apsilankyti pas šeimos gydytoją.

– Nereikia man jokių gydytojų. Ir jūsų rekomendacijų man nereikia. Aš jau viską išsiaiškinau internete. Duokite man tą vaistą.

– Šiam vaistui reikalingas receptas.

– Internete nieko apie tai nerašė…

– Man reikia priemonės kamščiui ištraukti.

– Kamščiatraukiais neprekiaujame, ačiū, Dievui 😇

– Man ne vynui. Man iš ausies reikia kamštį ištraukti. Sieros.

Šiandien pasidalinsiu istorijomis apie nosies reikalus 👃🐽

– Duokite ką nors, kad durys atsidarytų.

– Kurio kambario 🤣

– Nosies…

– Kokių skalbimo priemonių turite?

– Muilą, šampūną ir dušo želė 🤭

– Man kad nosiai tiktų.

– Man reikia kažko nuo slogos. Tik tablečių tai tikrai nenoriu.

– Prašom, rinkitės: lašai, purškalai, tepalai, inhaliatoriai…

– Man tai labai padėjo šitie (ištraukia Cirrus tab. dėžutę).

– Čia juk tabletės. Sakėt, kad tablečių nenorite.

– Tai tokias nupirkčiau.

– Receptą tada duokite.

– O kas tas RECEPTAS yra?

– 🤯

– Gydytoja sakė, kad nusipirkčiau jūros vandens. Kiek kainuoja?

– 9 Eur, 12 Eur, 15 Eur ir t.t.

– Oho! Kodėl viskas taip brangu? Jūs specialiai kainas sukeliate?

– Žinoma, juk per dieną nėra kas veikti, tai vis pakaitalioju, nors kažkoks užsiėmimas prasiblaškymui

– 😲

– Juokauju, juokauju

– Gal geriau tada iš jūros vandens nemokamai pasisemsiu… Juokauju, juokauju. Duokite patį geriausią!

Žmogus – įdomi būtybė, susidedanti iš įvairių dalių, kurios anksčiau ar vėliau suserga, sudyla arba šiaip, ima ir sustreikuoja. Todėl nusprendžiau užrašyti keletą linksmų istorijų, kurios, kaip žinia, patirtos vaistinėje. Šiandien apie labai svarbią detalę – akis.

– Man reikia apsauginio kremo nuo saulės. Akims. Skaičiau, kad ir akys gali nudegti saulėje.

– O ten, kartais, nebuvo parašyta, kad akis nuo saulės apsaugo ne kremas, bet akiniai?

– Eik tu, daltonike, sako man žmona. Tau jokie vaistai nepadės. Tai kas čia per liga? Ir ar nėra jokių vaistų?,- skundžiasi klientas.

– Vaistų nėra ir ši liga neišgydoma. Bet kad ramiau būtų gyventi, sutikite su visomis spalvomis ir atspalviais, apie kuriuos kalba žmona 😉

Vyras skundžiasi ant akies išaugusiu miežiu, kuris gana dažnai kartojasi. O už jo stovintis kitas vyriškis moko: “Nemyšk ant tako ir miežiai neaugs!”

– Kontaktų turite?

– Kokių? Kur jungsitės? Ar vaistinės kontaktų jums reikia?

– Kokios dar vaistinės? Prie ko čia vaistinė? Man akims. Lęšių. KONTAKTINIŲ!

– Šėtonas mano žmonai apakino akis. Gal turite kokių stebuklingų lašų?

Kovo 19 d. (t.y. vakar) minima kliento diena. Ta proga noriu pristatyti 7 žingsnių programą SĖKMĖS LINK,  apie kurią sužinojau iš savo kolegų, dirbančių X vaistinėje. Plakatas su “7 žingsniais” pakabintas garbingoje  X vaistinės vietoje. Nežinau, kodėl krautuvininkas sugalvojo pasitaškyti pinigais, užsakydamas šiuos plakatus (ne vieną šimtą), nežinau, kokią sėkmę jis žada, kaip ir nežinau, kam ta sėkmė skirta – darbuotojams, besivadovaujantiems  šia programa, ar klientams, kuriuos vaistininkai apdovanos sėkme.

Taigi, pradedam.

1 žingsnis. POKALBIO PRADŽIA 

Pasitikite klientą taip, kad jaustųsi laukiamas, tarsi atėjęs pas jus į svečius

Čia jau galima improvizuoti, kiek tik širdis geidžia, svarbu, kad klientas pasijustų kaip svečias. Galima pradėti kad ir taip:

“Mielas kliente, dėkojame, kad renkatės mūsų vaistinę. Linkime sveikatos, geros savijautos ir kviečiame pasinaudoti specialiais Kliento  pasiūlymais!”

arba:

“Šiandien puiki proga pasirūpinti savo sveikata! Todėl kviečiame  pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis. Ačiū, kad esate su mumis!”

Abu variantai, manau, visai neblogi. Žengiame toliau SĖKMĖS LINK.

2 žingsnis. POREIKIO IŠSIAIŠKINIMAS

Atviri klausimai veda į pokalbį:

“Kas jus atvedė šiandien pas mus?”

“Kuo skundžiatės?”

“Kiek laiko trunka skausmas?”

“Kas rekomendavo?”

Uždari klausimai veda į patvirtinimą:

“Ar teisingai supratau, kad ieškote…?”

“Ar teisingai supratau, kad skundžiatės…?”

Skaitau ir niekaip negaliu suprasti, kuriems velniams tas plakatas kabo vaistinėje?

Kad kaip gyvas priekaištas mirgėtų prieš vaistinės darbuotojų akis ir kiekvieną minutę nebyliai priekaištautų už kaskart netinkamai suformuluotą klausimą klientui? 

Kad pakirstų specialisto pasitikėjimą savo kompetencija?

Kad vienu mostu nubrauktų ilgai trukusias studijas ir jų metu įgytą patirtį?

Kad primintų, jog esi tik samdinys ir taisykles nustatinėji ne tu?

Visi atsakymai, deja, teisingi.

3 žingsnis. PREKĖS PRISTATYMAS/GALIMŲ SPRENDIMŲ REKOMENDAVIMAS

“Kadangi sakėte, kad esate susirūpinęs dėl…, norėčiau jums parodyti…”

“Šio produkto privalumas yra…, todėl jis suteiks jums…”

Savybės – tai, kas labiausiai daro įtaką kliento apsisprendimui, t.y. veikliosios medžiagos, dizainas, prekės ženklas, šalis ir kt.

Naudos – tai poveikis, kurį klientui suteiks ši savybė, t.y. nuo raukšlių, sudrėkinta oda, mažiau pigmentinių dėmių ir kt.

Kol kas įžvelgiu tik žingsnius link vaistininko tapatybės praradimo ir prekių konsultanto tapimo. Ir jokio kelio į sėkmę. Ar tikrai kremtame mokslą tam, kad vieną dieną krautuvininkas  prieš nosį pakabintų plakatą, kuriame aiškinama, kas yra SAVYBĖS ir NAUDOS?

Pradėsiu nuo pasakos, o pabaigsiu šių dienų aktualijomis 😉

Vilkas, lapė ir liūtas nusprendė pamedžioti kartu. Viskas ėjo gerai – jie sugavo ožką, elnią ir kiškį.

– Dalink grobį,- kreipėsi liūtas į vilką. – Tik teisingai.

– Gerai,- sutiko vilkas. – Ožką, manau, kad reikėtų atiduoti tau, kiškį – lapei, o sau paimsiu elnią.

Tai išgirdęs liūtas įniršo ir sudraskė vilką.

– Dabar tu dalink,- tarė jis, kreipdamasis į lapę. – Tik teisingai, žiūrėk.

– Su malonumu,- atsakė lapė. – Tegul ožka bus tau pusryčiams, kiškis – pietums, ir elnias – vakarienei.

– Va, čia tai teisingai,- pasakė liūtas. – Kas tave išmokė taip gerai dalinti?

– Gulintis šalia tavęs sudraskytas vilkas, mano valdove! – atsakė lapė.

Pasakas dažnai vainikuoja laiminga pabaiga, realybėje – viskas, kas prasideda, baigiasi ašaromis. Šios pasakos pabaiga ne visai pasakiška, nes daug aukų joje paliko. O kaip ne pasakoje?

Vienoje didmiesčio vaistinėje darbavosi trys vaistininkai. Vienas jų, senesnės kartos palikuonių, išties buvo atsidavęs savo profesijai: svarbiausias ir bene vienintelis jo tikslas – rūpintis pacientų sveikata, rekomenduoti labiausiai tinkančius vaistus (dažnai, pigiausius, bet ne prasčiausius), išlaikyti ilgalaikį ryšį su pirkėju ir įgyti visišką jo pasitikėjimą. 

Antras vaistininkas – jaunosios kartos atstovas (te neįsižeidžia jaunimas, nes kalbu tik apie vienos vaistinės vieną vaistininką), veikiau besirūpinantis savo kišene nei klientų problemomis, užtikrintai vedantis vaistinę į priekį, tuo pačiu pildantis ne tik savo reitingų krepšelį, bet ir asmeninę dosjė.