

Šį kartą rašysiu ne apie vaistus. Rašysiu apie knygas.
Vienas iš mėgstamų mano laisvalaikio užsiėmimų yra skaitymas. Skaitau įvairią literatūrą. Tai nebūtinai yra susiję su mano profesija ir darbu. Šalia mokslinių knygų ir žurnalų, dažnai atsiranda vietos ir lengviems romantiškiems romanams, ir psichologinei literatūrai, ir detektyvams, ir moksleivių knygoms, kurios įtrauktos į privalomų perskaityti kūrinių sąrašą ir kurios (deja 🙁 ) kažkokiu būdu liko savu laiku neperskaitytos.
Viena iš tokių šią vasarą skaitytų knygų – „Altorių šešėly”. Pakankamai stora (virš 600 psl.), ganėtinai įdomi, tačiau vietomis nuobodoka. Yra nemažai gyvenimo tiesų. Skaitant kiekvieną knygą, mėgstu gale užsirašyti patikusias mintis (rašau tik ant savo asmeninių knygų). Žinodami mano įprotį, pasiskolinę iš manęs knygas, kažkodėl visi verčia knygos galą ir pradeda skaityti nuo mano surašymų. Gal iš to nusprendžia, ar verta skaityti iš viso 🙂 ? Kartais nepadarau jokių įrašų. Tai nereiškia, kad knyga nepatiko. Bet tokių nebuvo daug.
Skaityti toliau »
Peržvelgus jūsų balsavimą, apsidžiaugiau. Smagu matyti, kad pasirenkant vaistą, nemažą įtaką jums daro vaistininkas. Reiškiasi, kad jūs juo pasitikite ir vertinate jo patarimus. Tai skatina mus dar labiau tobulėti ir nuoširdžiai stengtis jums padėti 🙂
Reikia tikėti, kad visi vaistininkai jums pataria nuoširdžiai ir nesavanaudiškai 🙂
Beje, yra ir visai nesilankančių vaistinėse (12%). Dėl jų taip pat labai džiaugiuosi 🙂
Dabar kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje „Jūsų dažniausiai lankoma vaistinė”
Buvo vasara. Sėdėjau kažkokiam seminare, klausiausi lektoriaus pasakojimo ir žvalgiausi po susirinkusią publiką. Kelios eilės prieš mane sėdėjo mergina. Ji buvo išsispyrusi iš batelių kojas ir mosikavo jomis tai į apačią, tai į viršų, žodžiu, vėdinosi. Mano žvilgsnis sustojo ties jos padais. Jie buvo baisūs: sutrūkę, juodi (gal purvini, o gal jau smarkiai pažeisti), tiesiog vaizdas buvo atstumiantis. Svarbiausia, kad ji – vaistininkė. Tie padai, kulnai dar dabar man stovi prieš akis.
Tada daviau sau žodį, kad niekada iki tiek neapsileisiu, nes gal ir aš kada vėdinsiu kojas, sukdama batus ant galų pirštų, o mane stebės kažkas iš šono ir taip pat baisėsis 🙁