Vaistininko užrašai

Ką čia vis kalba per tą televiziją apie kažkokius farmakotechnikus? Tai kas jie tokie? Vaistinėje juk vaistininkas turi dirbti. Dar provizoriais jus seniau vadino. O kokie čia technikai? Tai kaip dantų technikai? Ką jie čia vaistinėje tada meistrauja?

Jeigu jau klientai, atėję į vaistinę, domisi, kas čia vyksta ant to margo svieto, tai galima drąsiai teigti, kad su  tarpusavio barniais pavyko prisibelsti net iki eilinių piliečių. Dabar, tarsi dalyvaujame socialistinėse lenktynėse – kuris daugiau ant ko nors purvo išpils. Kas nesuprato, dėl ko lenktyniaujama, tai paaiškinu: vaistininkai bando išsikovoti geresnes darbo sąlygas farmakotechnikų sąskaita, o farmakotechnikai, savo ruožtu, nori įrodyti, kad jie taip pat šio to verti. Na, bent jau susidaro toks vaizdas, paskaičius komentarus po straipsniais, parašytais žinovų arba suinteresuotų grupių. 

Giliai širdyje, visgi, jaučiu, kad taip, kaip rašoma komentaruose, nėra. Dirbdami ranka rankon, koja kojon, tikrai neturim kada pyktis ar ginčytis, kam priklauso karpyti kainas, o kam kabinti akcinius plakatus. Ir tas papildomas vaistininko darbas – tikrinti farmakotechniko receptus – nėra toks jau varginantis 🙂

Esmė slypi ne čia. Jeigu nebūtų tos įstatymo pataisos, taip tyliai ramiai visi ir būtų dirbę. Ir visiems būtų užtekę vietos po saule. Dabar gi, įžvelgiu kelias pagrindines nesantaikos priežastis. Viena jų atskleidžia vaistininkų nepasitenkinimą:

“Kodėl mūsų atlyginimai yra vienodi (arba, beveik vienodi), nors žinių ir laiko, sugaišto besimokant, atžvilgiu, turėtume gauti ne 200 ir 300 € daugiau. Kadangi mus keičia farmakotechnikai, kurių netrūksta, darbdaviai mūsų nevertina ir nesiskaito su mumis.”

Antra, farmakotechnikų nusivylimas:

“Kodėl mes tiek metų savarankiškai dirbę, staiga pasidarėme nereikalingi ir nieko neišmanantys?”.

Yra ir trečias variantas – buvusių farmakotechnikų, kurie po papildomų studijų tapo vaistininkais:

“Jeigu mes sugebėjome baigti papildomas ir brangiai apmokamas studijas, aukodami savo laiką, darbą, šeimos interesus, tai reiškia, tai padaryti galėjo visi. Ir tie, kuriems 15 metų neužteko, neužteks ir dar trijų papildomų, neužteks ir 100-o”.

Ar nuo ilgo sėdėjimo namie, ar nuo nebendravimo, ar nuo nieko neveikimo žmonių smegenys, matyt,  atsipalaiduoja, o tai daro įtaką jų mąstymui. Kartais tas keistas minčių dėliojimas prajuokina, bet kartais ir glumina 🤷🏻‍♂️🤷‍♀️

– Akinių man reikia, žinau, kad vaistinės prekiauja. Tik jau ne šitų 👓, aš gerai matau.

– Kadangi vasaros sezonas baigėsi, nuo saulės akinių kol kas neturime 🕶

– Tai aš ir neprašau nuo saulės 🌞

– Na, iki šiol jūs konkrečiai nieko neprašote 🤔

– Nesunku ir susigaudyti – man reikia tokių apsauginių kaip pas jus, nuo COVIDO  🥽

– Tokių neturime.

– Tai žinoma, kitų saugumas jums nesvarbu, teks kulniuoti į kitą vaistinę. Tą, kuri rūpinasi žmonėmis 😷

– Na taip, šį kartą patekote į MAŽŲ KAINŲ vaistinę. Tai jums reikia eiti į RŪPESTINGĄ vaistinę arba į GEROS SAVIJAUTOS vaistinę. GROŽIO vaistinė šiuo atveju jums taip pat nepadės 🙅‍♀️ Dar yra PATIKIMA, SAUGI IR PROFESIONALI. Pamiršau paminėti vaistinę PRAKTIŠKIEMS ŽMONĖMS. Gal ten ne tik pageidaujamų akinių, bet ir skydelių rasite ⛑

Taigi, visų norų neišpildysi, o ir Kalėdos – tas stebuklų metas – dar neatėjo. Todėl numojame ranka ir pasiraitoję rankoves dirbame toliau:

Nepraėjo ir metai, kaip  vėl atsinaujino  kalbos apie vakcinacijos poreikį vaistinėse. Vaistininkai, papildomai įgiję daugiau kompetencijų, o su jomis ir papildomą licenciją bei tapę išplėstinės praktikos vaistininkais, pagal ministro sumanymą, galėtų skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, erkinio encefalito, tymų). Apie tai buvo rašoma prieš metus.

A. Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija tuomet „didelių siūlymų nesulaukė“. Didieji vaistinių tinklai papildomas pajamas tuomet įžvelgė kosmetikos bei savo prekės ženklo maisto papildų prekyboje. Tačiau ne visi farmacijos specialistai džiaugėsi, prekiaudami lakais, dažais, tušais ir kvepalais. Farmacininkų manymu, jie ne kosmetikos pardavimams buvo ruošiami. Ir ne čia slypi jų potencialas. Ką jau kalbėti apie užkraunamus ant pečių  privalomus šių prekių pardavimų planus.

Taigi, dabar susirūpinta, kad Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui, į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių asociacija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviau ieškoti kompromiso, kaip nuo gydymo įstaigų nuimti tik pasiskiepyti norinčių pacientų krūvį (koks rūpestingumas 😮). Didieji vaistinių tinklai stebi situaciją kitose Europos šalyse ir jau mato, kas šiemet pandemijos metu rugsėjį įvyko Didžiojoje Britanijoje. Vaistines tiesiog užplūdo pacientai 🙂😊😀, o tinklams teko stabdyti ar riboti žmonių registravimą, kadangi vakcinų paklausa yra didžiulė (ar tik besivaikant tokių “sensacijų” įmanoma sukelti susidomėjimą vakcinavimu vaistinėse Lietuvos žmonėms?!).

Nauja COVID -19 banga į vaistines sugrąžino mases žmonių, kurių apsilankymas vienaip ar kitaip susijęs su korona 🦠

– Vienkartinių kaukių norėjau nusipirkti. Taip gerai atrodanti dar niekada nesijaučiau – užsidedu ir visos raukšlės išnyksta, tiksliau pasislepia po kauke. Bent jau dabar jaučiuosi kaip aštuoniolikmetė 🧚‍♀️

***

– Kur galėčiau priduoti panaudotas kaukes ir pirštines? Kiek girdėjau, kur pirkau, ten ir priduodu.

– Tai kitą kartą gal ir nosinaites panaudotas atneškite į vaistinę 😤

***

– Gal turite kokį tepaliuką gydantį? Prieš savaitę darė man COVID testą –  kai ėmė tepinėlį iš nosies, taip kyštelėjo giliai, kad, galvojau, gabaliuką smegenų užgriebė. Tai aš jiems ir sakau: “Gal ne tik koroną ištirsite, bet dar ir ar Alzheimeriu nesergu…”

Nors mes jau pakankamai gerai esame įvaldę ekstrasensų galias ir kiaurai matome žmones, ne visada pavyksta tiksliai atspėti, ką klientas turi galvoje 🙂 Tuomet, net ir amžius ir lytis negelbsti. Nebūtinai jaunas norės tik to, o pagyvenęs, atvirkščiai. Todėl tenka daryti išvadas po kiekvieno panašaus atvejo 🤭

Pirkėjas Nr. 1:

– Apsaugos priemonių man reikia.

– Kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio?

– Prezervatyvų!

Pirkėjas Nr. 2 (kitą dieną, ir net kitą savaitę):

– Kokių apsaugos priemonių turite?

– Štai (ir nuvedu prie kontraceptinių priemonių)

– Na, manau, nuo koronos jos neapsaugos. Man kaukių reikia 😷

Iš naminių gyvūnėlių gyvenimo:

– Ar vaistinėje neregistruoja katinų kastravimui? Girdėjau per televiziją sakant, kad veterinarai akciją vykdo ir nemokamai kastruoja katinus, tik neišgirdau, kur man reikia registruotis?

Toks pasaulis puikus, toks žiaurus, įvairus
Jame pinas vainikai ir gėlės, ir kraujas
Tik pažvelk, tik pajusk
Jis kas valandą kitas, kas valandą naujas...

Tokia smagia nuotaika užkrečia rytinis klientas. Eilės – puikios, todėl skubu užsirašyti 🙂 Jis dažnai nustebina savo kūrybiškumu.

Tačiau ne ką prastesni ir kiti vaistinės lankytojai:

– Kokios ortopedinės avalynės turite?

– O kokia domina? Odinė, iš tekstilės, atvira, uždara, vyrams, moterims?

– Man svarbu, kad būtų ant kabluko.

*** 

“Laba diena!”,- pasisveikina pirkėjas, o priėjęs arčiau klausia: “Kaip gyvenate?” “Puikiai”,- atsakau jam.

– O ką galite man pasiūlyti, kad ir aš gyvenčiau puikiai 🤔

***

– Turiu tokią bėdą.

– Tai sakykite. Mes tam ir esame, kad padėtume spręsti jūsų bėdas.

– Va, žiūrėkite, žaizda kokia pas mane.

– Bet ta jūsų žaizda susiūta.

– Taip. O dabar jau laikas siūlus ištraukti. Pas gydytojus pirma telefoniniam pokalbiui registruoja, lyg tai jie man siūlus pašalins nuotoliniu būdu. Tai aš pagalvojau, kad jūs galėtumėte tą paslaugą atlikti…

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

– Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

– Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

– Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

– Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

– Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

– Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

– Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Na, ir man nepraslydo pro akis pasipiktinusio pirkėjo laiškas delfi portale apie tariamą vaistinės aferą dėl per didelio kiekio į sąskaitą įtrauktų apsipirkimo maišelių ir skirtingų to paties vaisto kainų. Žinoma, žvilgtelėjau ir į komentarus. Didžiausią šurmulį sukėlė 100 vnt. maišelių už 3 EUR. Kaina už maišelį 3 cnt nėra didelė, klausimas, ar žmogus norėjo tokio kiekio maišelių 😵 Kadangi laisvoj šaly laisva valia, savo komentarą pridėsiu ir aš.

Komentarų rašytojai pasidalino į dvi stovyklas – pirkėjų ir vaistinės darbuotojų. Aš pažvelgsiu iš abiejų pusių.

Atėjęs apsipirkti į bet kokį prekybos tašką, nesvarbu, ar tai būtų vaistinė, ar Maxima, ar turgus, pirkėjas visada nori būti maloniai ir SĄŽININGAI aptarnautas personalo. Noras – žemiškas ir suprantamas. Deja, ne visada ir visiems pasiseka. Va, kaip matome iš šio įvykio, kažkam nepasisekė, nes viename pirkime net keli nesusipratimai 😕 

Maišeliai

Nors sąskaitoje matosi, kad pirkta 100 maišelių, tikėtina, kad pirkėjas gavo vieną. Jeigu jau norime kažką apkaltinti, tai pirmiausia reikia pradėti nuo pirmos grandies. Daugelis prekių vaistinėje (ne tik maišeliai) yra užpajamuoti ne vienetais, o pakuotėmis. Pirkėjui ši tvarka nerūpi – jam rūpi galutinis rezultatas. Vaistininkui svarbu, kad klientas būtų patenkintas, o vaistinėje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad farmacininkas norėjo apgauti pirkėją, parduodamas jam vieną maišelį susidėti vaistams, o kainą paskaičiuoti už šimtą. Įvyko žmogiška klaida (pasidžiaukime, kad tik tokia nekalta, nes vaistinės prekės ne pieno produktai), kurios galėjo ir nebūti, jeigu ta pirmoji grandis būtų atlikusi savo darbą nepriekaištingai.