Mano dienoraštis
0Dienoraštis #81

Melas – žodžiai, kurie neatskleidžia tikrosios informacijos. Be priežasties, tikriausiai, savo artimam žmogui nemeluotume. Dažniausiai meluojame norėdami sušvelninti situaciją arba išvengti konflikto. Melavimas gali būti apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tačiau neįvykdytas ketinimas melu nelaikomas 😇 Melu nelaikomi ir formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai. Jei žmogaus paklausi “Kaip laikaisi?”, jis greičiausiai atsakys “Gerai”, nors jo išvaizda ir elgesys rodys priešingai.
Laikui bėgant išmokstame meluoti ne taip vaikiškai primityviai. Sukaupta melavimo patirtis leidžia pasirinkti daug subtilesnius būdus. Nustatyta, kad vyresni žmonės apie ką nors pameluoja kas penktame pokalbyje 🙄 O studentai savo mamoms meluoja beveik kas antrą kartą su jomis bendraudami. Kur kas rečiau meluoja ilgai gyvenantys sutuoktiniai. Tačiau, jeigu jau meluoja, tai meluoja skaudžiausiai. Melu dangstoma išdavystė, maskuojamas nepasitikėjimas vienas kitu. Toks melas atsiliepia tolimesniam gyvenimui.
Su laiku išmokstame meluoti taip, kad niekas net neįtaria. Išmokstame meluoti netgi drąsiai žvelgdami pašnekovui į akis 👀, taip griaudami mitus, kad “meluoja, net nežiūri akis”:
– Na, duokite man to Xanaxo, atnešiu, gi, tą receptą. Man tikrai gydytojas rašo. Ir dabar būtų parašęs, bet atostogauja…
– Jau praeitą kartą sakėte tą patį. Šį kartą galėjote pakeisti plokštelę…
– Tai aš ne melagis koks! Jei atostogauja, tai ir sakau, kad atostogauja.
– Ir kaip tyčia tada, kai jums baigiasi vaistai 🤔
Kartais melą išduoda pati kalba. Melagiai daro ilgesnes pauzes, dvejoja, prieš atsakydami, daro daugiau kalbos klaidų. Kai žmogus meluoja, žodžiai sako viena, o išraiška – kita, nes jaučiamas vidinis diskomfortas, kūnas tiesiog priešinasi:
Skaityti toliau »
