Vaistininko užrašai

Vaistinė – kaip indikatorius, patikimai ir greitai nustato ir pateikia mums informaciją, kuo žmonės šiuo metu gyvena, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja.

Jeigu suaktyvėja priešparazitinių vaistų pardavimai, nesunku nuspėti apie darželiuose ir mokyklose siaučiančias utėles.

Jeigu be sustojimo varstomos vaistinės durys bei populiariųjų vaistų viršūnėje atsiranda tokie vaistai, kaip TheraFlu, Fervex ar Gripex, lauk gripo bangos.

Kada pasipila apsividuriavę ir vemiantys ligoniai, tampa aišku, kad kažkur tūno viruso židiniai. Ne korona 😀, kitokie, bet ne ką prastesniais pavadinimais, kaip antai – Roto, Noro ir kiti.

Jaučiame ir pirmuosius pavasario ženklus, kurie pasireiškia čiauduliu ir ašarojimu 😊

Taigi, apie suintensyvėjusias infekcijas ir ateinančius susirgimus, greičiau nei TV, mums praneša patys ligoniai 😷

Tačiau nelauktas ir neprašytas COVID-19 mums visiems tapo naujiena, neaprašyta jokiuose vadovėliuose ar ligų žinynuose – su labai įvairia simptomatika, kuri būdinga ir kitoms ligoms. Iš pradžių bijojome tik stipriai kosinčių ir karščiuojančių pacientų, vėliau gi, jau saugojomės ir praradusių gebėjimą uosti ir skanauti, taip pat sloguojančių, viduriuojančių ir visaip kitaip negaluojančių. Žodžiu, visi, kurie jautėsi kažkaip kitaip, neįprastai, galėjo sau paslapčia įtarti viruso tūnojimą savo organizme.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, atsirado nauja – išvarginta privalomos izoliacijos, žmonių grupė. Pagrindiniai negalavimai, kuriais skundžiasi vaistinės lankytojai – psichologinė/emocinė būsena, svorio padidėjimas, nemiga, akių problemos.

Nerimas, nemiga ir spalvotosios tabletės

Kaip niekada, žmonės pradėjo vartoti daug raminančių preparatų. Staiga pasikeitęs gyvenimas, pablogėjusi finansinė padėtis, galų gale priverstinis užsidarymas namuose ilgam laikui, pasėjo chaosą žmonių galvose. Nesugebėdami kontroliuoti savo emocijų, pilni baimių jie kreipiasi į gydytojus, prašydami tik vieno – recepto  stebuklingai piliulei. Tačiau ši piliulė problemos neišspręs, o ją tik atitolins. Konfliktai ir problemos išliks, tik jau nebetrukdys, nebejaudins. Tabletė veiks trumpai, vėliau reikės jau daugiau tablečių. Net nepastebėsi, kai malonus raminančių vaistų poveikis peraugs į potraukį, o gal net tikrą maniją. Tie vaistai perkelia žmones į tariamą rojų, kuriame nėra jokių problemų. Kasdienės raminamųjų dozės tampa įpročiu. Bandymai atprasti dažniausiai būna nesėkmingi, atsiranda labai nemalonių abstinencijos reiškinių. Nelaimėlis skundžiasi miego sutrikimais, jį kamuoja nerimas, baimė. Todėl jis vėl griebiasi šių vaistų, kad atsikratytų tų nemalonių reiškinių. Kokia išeitis iš užburto rato? Supratimas, kad šie vaistai neturėtų pakeisti nuodugnaus ir nuoširdaus pokalbio su gydytoju specialistu. Dažnas vizitą pas specialistą tolina, nes: “Man nereikia”, “Aš neturiu tam laiko”, “Nueisiu, bet ne dabar”…, bet pagrindinė priežastis, tikriausiai, “Nes gėda būti silpnam ir bejėgiam”. Beje, pokalbis yra vienas iš svarbiausių psichinių konfliktų sprendimo būdų. Raminamieji tik užmaskuoja tuos konfliktus, kurie tęsiasi toliau, tik žmogus jų nebejunta, todėl nebegali jų nagrinėti, analizuoti. O sugrįžimas į tikrovę atrodo toks nepakeliamas!

Karantino sąlygos laisvėja, viskas po truputį stoja į savo vietas, saulėtų dienų daugėja, gyvenimas gražėja 🙂

Pagaliau ir vaistinėse įsivyravo ramybė. Na, gal ne nuolatinė, bet bent jau chaosas ir masinė psichozė, kad pritrūksime būtinų vaistų, pamažu atsitraukė. Paracetamolio dabar jau niekam nereikia, pirštinių gaunam užtektinai, vienkartines kaukes galime priderinti ir prie striukės, ir prie batų. Įpratome (tiksliau, įpratinome) kalbėti per apsauginę sienelę, nekosėti ir nečiaudėti į akis. Vieniems tai – taps įpročiu, kiti gi, vėlei grįš prie senos elgsenos ir toliau dalinsis virusais su aplinkiniais 😕 Išgyvenom koroną, vadinasi ir visą kitą išgyvensim. Gyventojai vaistais apsirūpino keliems mėnesiams į priekį, todėl prekyba šiek tiek aprimusi, deja, ko nepasakysi apie valdžią. Jiems nė motais, kad planai, kurie buvo sudaryti pagal pirmojo ketvirčio apyvartą, šiandien yra nerealūs, todėl tie papildomi priedai prie algų (dėl COVID-19 situacijos) už kovo mėnesį turės kažkaip užkimšti  atsivėrusią skylę dėl neįvykdytų planų. Bet ne tai svarbiausia. Reikia džiaugtis, kad pagaliau žmonės tapo sveikesni ir dabar dažniau varsto kitų prekybos ir paslaugų įstaigų duris 🙂

Na, o mes, net ir sumažėjus žmonių srautui, dirbame įprastinius savo darbus, kurių tikrai apstu. Akcijos ir kainų etiketės niekur nedingo, dulkės savaime neišnyksta, ataskaitų nesumažėjo, pasenę vaistai taip pat savaime nesusinaikino, todėl neliūdime ir nenuobodžiaujame. O atsiradus laivai minutei, šviečiamės, giliname profesinesžinias ir skaitome visokias įdomybes, kuriomis vėliau dalinamės 🙂

Štai ir aš radau vieną įdomybę:

1770 metais Anglijos parlamentui buvo pateiktas tvirtinti eilinis įstatymo projektas, kuris buvo vienbalsiai priimtas įstatymu. Jis skelbė: “Kiekviena moteris, nežiūrint jos amžiaus, luomo, kilmės, kiekviena moteris, ar tai ištekėjusi, ar našlė, ar mergina, kuri nuo šio įstatymo patvirtinimo dienos, naudodamasi kvepalais, skaistalais, kremais, dirbtinėmis kasomis ir aukštakulniais batukais, lenks vedyboms kurį nors Jos Didenybės valdinį, bus baudžiama kaip apgavikė. Ypač reikia laikyti negaliojančiomis bet kokias piršlybas, jeigu pasipiršusio vyro jausmai buvo apsvaiginti kvepalų”.

Susirgimų COVID-19 Lietuvoje mažėja, karantino sąlygos švelnėja, vaistinėse padėtis gerėja (tiksliau, grįžta į senas vėžias), todėl pamirškime kuriam laikui ligas ir vaistus ir užmeskime akį į paprastas gyvenimo tiesas, kurias visi puikiai žinome, tačiau retai apie jas susimąstome. Trumpai atokvėpio minutei pasinerkite į žmogaus, kurio jau nėra šioje žemėje, įžvalgias mintis:

“Aš pasiekiau sėkmės piką verslo pasaulyje. Išskyrus darbą, mano gyvenime maža džiaugsmo. Galų gale, turtai – tai tik gyvenimo faktas, prie kurio aš pripratau. Tą minutę, kai aš sergantis guliu lovoje ir prisimenu visą savo gyvenimą, suprantu, kad pripažinimas ir visi turtai, kuriuos aš turiu, yra beprasmiai ir praradę aukščiausią prasmę prieš neišvengiamos mirties veidą.

Jūs galite pasamdyti žmogų vairuoti jūsų automobilį, pasamdyti kažką, kas jums uždirbtų pinigus. Bet jūs už jokius pinigus nerasite žmogaus, kuris sutiktų perimti jūsų ligą.

Yra labai daug materialių dalykų, kuriuos galite nusipirkti. Tačiau yra vienas daiktas, kurio negalima rasti ir nupirkti, kai jis yra prarastas – negalima nusipirkti gyvenimo…

Palepinkite save ir gerbkite kitus. Kuo senesni mes tampame, tuo labiau protingėjame ir palaipsniui suprantame, kad laikrodis, kuris kainuoja 30$ ir laikrodis, kuris kainuoja 300$, rodo vieną ir tą patį laiką. Ar mes nešiosime piniginę, kurios vertė 30$, ar 300$ – abi talpina tą pačią sumą pinigų. Ar mes važinėsime 150 000$ vertės automobiliu, ar 30 000$ – kelias ir atstumas – tas pats, ir mes pasiekiame tą patį kelionės tikslą.

– Jei sulauksiu šviežių bulvių, tai dar pagyvensiu…

– Tai kam čia jų laukti? Nuėjai į Maximą ir nusipirkai! Ir gyveni sau ramiai 🙂

 (Iš pokalbio vaistinėje)

Net ir grėsmingo viruso akivaizdoje gyventojai nepraranda humoro. Tai sveikintina. Tačiau ne visi į vaistinę ateina pakilios nuotaikos. Su tokiais yra du bendravimo būdai – arba negirdėti to, kas tave žeidžia, arba tokį išsišokėlį pastatyti į vietą. Kokią taktiką rinktis, priklauso nuo nuotaikos. Jeigu tai – dešimtas iš eilės išsakytas nepasitenkinimas, tikėtina, kad bendravimo tonas griežtės. Nors daug psichologijos paskaitų universitete neturėjome, pažinti žmogų išmokė darbas, kurio esmė – nuolatinis ir betarpiškas bendravimas su klientais.

Kai COVID-19 apraizgė Lietuvą ir vaistinėse (ir ne tik) įsivyravo chaosas, kai kurie darbdaviai nusprendė mums “padėti”, suorganizuodami psichologo konsultaciją telefonu. Psichologas telefonu pasiekiamas tik darbo dienomis ir darbo valandomis 🤔, todėl dirbantieji savaitgaliais ir vakarais turėtų išlikti stiprūs ir pajėgūs, kad atlaikytų nevaldomų pirkėjų gretas. Nežinau, kiek vaistinių darbuotojų pasinaudojo šia paslauga ir kiek ši paslauga buvo (ar yra) naudinga. Gerai pagalvojus, mūsų darbe streso ir konfliktinių situacijų yra užtektinai VISADA, nepriklausomai nuo siaučiančio viruso. Kol nebuvo Covid-19, buvo (ir tebėra) sezoninis gripas, tuberkuliozė ir daugelis kitų užkrečiamųjų ligų. Įtampą kėlė ir kelia narkomanai, vagys ir kiti panašaus plauko asmenys. Per daugelį metų teko išmokti guosti, barti, išklausyti, patarti, valdyti, linksminti, mokyti, tramdyti, gėdinti, gydyti daugelį – vaikus (ramius ir hyperaktyvius), paauglius (maištaujančius ir nieko nenorinčius girdėti), tėvelius (pagyvenusius ir jaunus, bet “viską” žinančius), ligonius (tikrus ir apsimetinėjančius), senjorus (išmintingus ir nepaklusnius), vagis (gudrius ir apsvaigusius), slaptus pirkėjus (subjektyvius ir objektyvius), vaistų firmų atstovus (įkyrius ir daug žadančius) ir taip toliau, ir panašiai. Kažin, ar psichologas geriau žinos, kaip turėčiau elgtis su apsvaigusiu narkomanu? Ar geriau už mus ras patį tinkamiausią atsakymo variantą negaunantiems reikiamų vaistų? Tikriausiai, ne vienas vaistininkas galėtų pačiam psichologui suteikti naudingų patarimų vienu ar kitu klausimu 😀 Kita vertus, pasidžiaukime, kad mumis rūpinasi. Tikiuosi, mūsų pastangos šiuo nelengvu visiems laikotarpiu bus įvertintos ir neapsiribos vien tik psichologo konsultacija 😎

 Kai kaukių dar nebuvo…

– Vis dar neturite?! Visur trimitavo, kad vaistinėse bus galima įsigyti! Nuo šiandien tik su kaukėm galima lauke rodytis, ką man daryti?!

– Užeikite rytoj, gal jau gausime.

– Aš jums policiją iškviesiu, nes jau nusibodo kasdien tą patį per tą patį girdėti!

Išėjo tas įpykęs klientas, o po keliolikos minučių, žiūriu, netoli vaistinės policijos automobilis įsuka. Na, galvoju, rimtai šnekėjo, nemelavo. Įkvėpiau oro ir pasiruošiau…bet policininkai nuskubėjo į kitą pusę 😀, o aš susikaupiau darbui. Gal reikėjo psichologui paskambinti 🤔

…gliutationas, kvercetinas, mandragora… Ar dabar dažniau vardijami tokie užvadinimai nei paracetamolis reiškia, kad žmonės yra labiau apsiskaitę? Ar pavargo, ieškodami ir negaudami įprastų vaistų, todėl ieško kitų gydymosi būdų? Dabar tiek daug rašoma apie imunitetą ir jo neturėjimą arba stiprinimą, kad visos priemonės tapo pateisinamos. Net ir daugelį metų praleidus vaistinėje man ne gėda pripažinti, kad pirmą kartą girdžiu tokį augalą kaip MANDRAGORA. Jaunas vyras jos prašo imunitetui stiprinti. Greit pasigooglinu ir atsakau, kad šis augalas nebent haliucinacijas sukelti padėtų 😴 Ir tikrai, nieko bendro su imunitetu šis augalas neturi. Dioskoridas, didysis Romos gydytojas, mokslininkas mandragorą naudojo kaip nuskausminamąjį preparatą chirurginių operacijų metu, Hipokratas rekomendavo kaip stiprų antidepresantą, o Avicena, persų kilmės gydytojas ir filosofas, vaizdingai šį augalą aprašė kaip sąnarių skausmo gydymo priemonę. Pasak legendos, mandragoros šaknis buvo laikoma stipriu apsauginiu talismanu, kuris apsaugo nuo nužiūrėjimo. Galima pasiskaityti ir daugiau apie šio augalo ypatingas savybes, bet kadangi jo vis tiek pasiūlyti neturiu, pakaks žinoti tiek. Erškėčių, spanguolių uogų ir ežiuolės žolės pirkėjas atsisakė, nes nusprendė  mandragoros paieškoti kitur, todėl priminiau, kas yra imunitetas ir palinkėjau jam sėkmės sunkiose paieškose.

Imunitetas

Taigi, šiandien labai daug rašoma ir kalbama apie imunitetą, todėl aš nesiplėsiu. Daugelis žinome, kad imunitetas yra apsauga nuo užkrečiamų ligų. Tačiau ne visi žino, kad jis susideda iš mūsų mitybos, gyvenimo būdo, nuotaikos, persirgtų ligų. O tuos, kurie galvoja, kad vaistinėse nusipirkę maisto papildų su ežiuole, cinku, selenu ar vitaminu C, išvengs koronaviruso, turiu nuliūdinti. Šios piliulės tikrai nepadarys jūsų nenugalimaisiais, ypač prieš COVID-19. Neturėkite iliuzijų, kad jums pavyks ant smūgio pagerinti imunitetą, nors ne vienas būtent taip ir galvoja. Pradėkite nuo gyvenimo būdo. Nuolatinis bet ko kimšimas į skrandį ir gulinėjimas ant sofkutės su TV distanciniu pulteliu tikrai ne tos priemonės, kuriomis įgysite imunitetą. Imunitetas ČIA IR DABAR neatsiranda 😊 Vienai susirūpinusiai klientei, kuri daug valgo ir niekaip neatsikrato nereikalingų kilogramų, priminiau patarlę – “Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui”, tai ji man nė nemirktelėdama atšovė: “Žinau, žinau aš tą jūsų patarlę, bet dar negimė toks priešas, kuriam galėčiau savo vakarienę atiduoti” 😮

“Duokite man apelsiną”, sako kita pirkėja. Trumpam apsidžiaugiu tuo, kad žmonės nusprendžia natūraliais vitaminais papildyti savo organizmą, bet staiga sutrinku: apelsinas? Vaistinėje? Hmmm 🤔 Galvoju, kokia čia gudrybė, ką čia reiškia tas kodinis žodis vaistinėje, todėl tikslinuosi: apelsinų skonio vitamino C? Ne. Apelsinų eterinio aliejaus? Vėl ne. Tada – NETURIM! “Kaip neturit? Turit, va, lentynoj guli”. Žiūriu, kur man rodoma, bet ten nėra jokių prekių, kurios nors kiek būtų panašios į apelsiną. “Nematot? Va gi, Alpecin šampūnas, nuo pleiskanų.”

🤭

Nors už lango visai ir nepavasariški orai, užtat širdyje ir vaistinėje – amžina aistra 🙂 Kiekvienas rytas dabar prasideda nuo rimto pasiruošimo darbui. Prieš įžengiant į savo valdas, patikrinu, ar visi lapeliai, informuojantys, kad pirštinių, kaukių ir dezinfekcinio skysčio neturime, yra savo vietoje. Tuomet dezinfekuoju rankas. Toliau, kaip įprastai – kompiuteriniai ir popieriniai darbai. Prieš atveriant duris plačiajai visuomenės daliai, kaip reikiant pasigražinu. Arba ne, tiksliau būtų – pasislepiu po kauke 😷, kad manęs niekas nepažintų 🤡 ir nors saulės dabar ne tiek ir daug, dėl visa ko užsidedu akinius 😎  nuo koronos dulkių. Kai jau visos detalės suderintos, užsimetu paskutinį  atributą – baltą chalatą ir drąsiai žengiu link durų, už kurių jau būriuojasi grupelė pirkėjų. “Kaip jūs originaliai atrodote! Pažint neįmanoma.” Bet vis tiek atpažino. “Koks čia jūsų žodžiais nenusakomas Dress code? Casual ar Smart Casual?”. O kad aš žinočiau! Gal mokslinio bendradarbio 🤔

Kadangi visi interesantai į vaistinę nori patekti vienu metu, tenka priminti apie sudėtingą laikotarpį ir laikytis instrukcijų. Žmonės pasitaikė supratingi, todėl problemų dėl pirmumo teisės nekyla. Beje, per visą dieną pasitaiko ir nepaklusniųjų, tačiau griežtas žodis padeda. Įpusėjus darbo dienai einu patikrinti, ar gerai laikosi skelbiama informacija, nes kas trečias-penktas žmogus vis paklausia apie kaukes, pirštines ar dezinfekcinį skystį. Visi lapukai laikosi stipriai, todėl vieno kito klausinėtojo perklausiu, ar nereikia apsilankyti pas akių gydytoją pasitikrinti regėjimo.

Puiku, kad nemaža dalis gyventojų šiuo metu vaistus ir kitas prekes užsisako internetu. Taip išvengiama susibūrimų ir artimų kontaktų. Tačiau stebina užsakovų nekantrumas. Telefoninis skambutis:

– Ar jau galima pasiimti internetinį užsakymą?

– Koks užsakymo Nr? Ne, dar neatvežė. O kada užsakinėjote?

– Ką tik, prieš kelias minutes mygtuką paspaudžiau.

Yra manančių, kad internetinį užsakymą spės atvežti per tą laiką, kol nužingsniuos iki vaistinės:

– Gal jau atvežė mano prekes?

– O pranešimą į telefoną gavote, kad prekės JAU pristatytos?

– Negavau. Bet prieš valandą užsakiau.

Reikėtų žinoti, kad užsakymą vykdo sandėlis, o ne pasirinkta vaistinė, todėl siuntos keliavimas iki galutinio taško užtrunka tikrai ne valandą, ir ne dvi, nesvarbu, kad užsakinėjote naudodamiesi sparčiuoju internetu 😀

Pagal instrukcijas, po poros darbo valandų turėčiau daryti 5-10 min. pertraukėlę. Ne tam, kad pailsėčiau, bet, kad pasikeisčiau pirštines, kaukę, dezinfekuočiau visus paviršius ir mygtukinius prietaisus. Tačiau to padaryti man nepavyksta. Tai – visų dirbančiųjų PO VIENĄ problema.

Vieno pusdienio statistika:

Aptarnauta 92 klientai. Iš jų – 3 su kaukėm, 4 – su pirštinėm. Iš 92 klientų kompensuojamus vaistus savo artimiems žmonėms (tėvams, seneliams, kaimynams) pirko 2 moterys. Visi kiti suėjo kaip į bažnyčią per Velykas 🤩

– Kaukių turbūt neturite…

– Neturime.

– Bet man ir nereikia, nelabai man ir tiktų.

– Jos ne dėl grožio, o visų mūsų saugumo. Kam tada klausinėjate, jei nereikia?

– Šiaip įdomu pasidarė, ar tikrai neturite.

Pasirodo, pasitaiko ir tokių, kuriems geriau reanimacijoje gulėti, bet gražiai, ir be kaukės 😮 Bet yra ir priešingybių, kurie kaukes gatavi nulupti nuo mūsų veidų:

– Turit kaukių?

– Neturime.

– Sau tai turite! Neišeisiu iš vaistinės, kol neduosit bent vienos!

Beje, kai paprašėme administracijos leidimo užklijuoti informaciją, kad neturime ir dezinfekcinio skysčio, gavome atsakymą – NEIMPROVIZUOKITE. Tai kaip tuos žmonių srautus valdyti? Kad žmonės eitų su viltim nusipirkti, bet negavę skysčio, gautų paguodą ir užuojautą? Na, dar kremo rankoms. Nes kai gaus kur nors dezinfektantą ir jį nuolat naudos, būtinai reikės kremo rankų odai nuo išsausėjimo. Nereikės vėl į vaistinę eiti. Apie reklaminių plakatų nukabinimą – taip pat negali būti jokių diskusijų – nutarimas bendras ir galioja visiems. Viską palikti. O kaip dėl valstybinių institucijų patikrinimų? Nepaaiškinsime, kad mums taip liepė, atsakysime savo licencijomis 🤨 Belieka tikėtis, kad jie bus maloningi ir supratingi mūsų atžvilgiu bei asmeniškai paaiškins, kokią tikrąją prasmę turi žodis –  SKATINIMAS.

Prašėme ir darbo laiką sutrumpinti. Atsakymas – stebėsime 30 min. žmonių srautus ir spręsime. O kol kas – naudokitės budinčio psichologo pagalba telefonu xxx xxx xxx.

Prieš savaitę  sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad medicininės kaukės neapsaugo nuo COVID-19, jos nesulaiko viruso ir neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas. Todėl ragino žmones nepanikuoti ir nepasiduoti perpardavinėtojų manipuliacijom. Dabar ministras jau rekomenduoja neiti be kaukių į gatves. Kai kaukėmis pilnai bus užpildyta rinka, ministras ne rekomenduos, o reikalaus ir baus visus nepaklusniuosius. Taigi, sprendimai priimami pagal prekių gausą. Gal jau laikas įstatymų leidėjams nusiplėšti tas visas apsimestines ir prisitaikėliškas kaukes ir parodyti tikrąjį veidą? Be melo, pažadų ir apgaulės 🤡