Vaistininko užrašai

Už lango – apniukusi vasaros diena. Ilgesingai žiūriu į skubančius praeivius, skaičiuoju likusias valandas iki darbo pabaigos ir naiviai tikiuosi, kad tokią niūrią dieną užklys į vaistinę neeilinis lankytojas, kuriam pavyks darganotą dieną paversti šviesesne visomis prasmėmis 🤩

Staiga pro duris išdidžiai iškėlusi galvą ir nutaisiusi reikšmingą žvilgsnį, įžengia mano mentorė 🧝‍♀️ Matau tą iki skausmo pažįstamą veidą ir jaučiu, kaip mano viduriai susimezga į kietą mazgą 🧶 Nejaugi ji negirdėjo mano žodžių, kad seno šuns naujų triukų neišmokysi 🧐 Matyt, negirdėjo, jei ji jau čia, užsidėjusi baltą chalatą ir pasiruošusi mane KAŽKO išmokyti. Prisimenu patarimą – ištikus bet kokiai vadinamajai katastrofai, užduok sau klausimą: “Ar tai bus svarbu po penkerių metų?” – nusiraminu ir lengva širdimi laikinai perleidžiu jai savo darbo vietą, nes man TIKRAI NESVARBU, KAS BUS PO PENKERIŲ METŲ 😎 Taigi, mano mentorė – nestokojanti jaunatvinio maksimalizmo persona, todėl žūtbūt pasiryžusi čia ir dabar nuversti kalnus, sudėliodama pagrindinius SĖKMINGO pardavimo akcentus: įmonei naudingi produktai, asmeniniai pasiūlymai, lydinčios prekės, lojalumo kortelė, dienos prekės. Tai seniai iki skausmo žinomos tiesos, kurias nuolat įkyriai į smegenis kala krautuvininkai. Atrodo, kad svarbesnių dalykų, aptarnaujant vaistinės lankytojus, kaip ir nebėra.

Ką gi, kadangi einamuoju momentu ne aš esu pagrindinis vaistinės veikėjas, giliai įkvepiu (tai nuramina mintis) ir stebiu. Po kelias valandas trukusio nemokamo spektaklio, supratau, ką norėjo pasakyti mentorė:

Pardavimas – tai pagalba klientui sprendimo priėmime, t.y., reikia padėti klientui priimti sprendimą. Beje, dažnai po tokios “pagalbos” kliento pirkinių krepšelyje atsiranda prekių, kurios jam tiesiog nereikalingos. Bet jeigu žmogus laisva valia jas įsigijo, vadinasi, tai – pozityvi manipuliacija 🤭

Pardavimo menas arba efektyvus kliento aptarnavimas: išsiaiškinti problemas bei lūkesčius ir pasiūlyti prekę. Tuomet – pasiūlyti DAR KAŽKĄ. Todėl po ranka VISADA reikia turėti PAPILDOMŲ PREKIŲ SĄRAŠĄ, o dar geriau – pačias prekes.

Spalio mėn. paskelbtas senjorų mėnesiu. Jiems skirtoje programoje – įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai, ekskursijos, sporto ir sveikatingumo užsiėmimai bei kitos nemokamos paslaugos. Gaila tik, kad ne visi senjorai noriai bando tuo pasinaudoti. Vienų ši informacija nepasiekia dėl pernelyg uždaro gyvenimo būdo, kiti – iš esmės nepageidauja eiti į viešumą, nes “su tokia sveikata geriausia yra namuose”. Tokiems senatvė – tai dantų protezai, senatvinė demencija, Alzheimeris ir visos kitos nelaimės. Tačiau yra ir kitaip mąstančių. “Jei planas A neveikia, nenusimink – raidyne yra daugiau nei 25 raidės”, – guodžia senolis, kuriam dėstau, kad pavargau dirbti su žmonėmis, o beieškant kitų variantų, viskas staiga pasisuko ne ta linkme.

Beje, jei kalbėčiau apie vyresnės kartos vaistinės lankytojus, negalėčiau jų surikiuoti į vieną eilę. Jų būta visokių: piktų ir agresyvių (dėl padarytų klaidų gyvenime susikaupusį pyktį ir pagiežą jie lieja ant aplinkinių ir viso pasaulio), brandžių ir šviesių (jie toliau gyvena aktyvų, prasmingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Nors suvokia neišvengiamus sveikatos pokyčius, jie vis tiek nenuleidžia rankų), linksmų ir šarmingų (“Neverkšlenk vaikystės. Pasenęs vėl suvaikėsi”,– sako tokie).

Kaip žinia, su tais šviesuoliais tenka ne tik apie vaistus kalbėtis. Dažnas jų kaip tik linkęs apie gyvenimą ar politiką padiskutuoti. Kiek auksinių minčių, ištartų jų lūpomis, galima būtų užrašyti. Nemeluosiu, kai ką ir užrašau 🙂

“Kai maniškė mane išveda iš kantrybės, sakau jai, kad nežadintų manyje žvėries, nes jis ir taip neišsimiega 😃”,- prajuokina mane vienas linksmuolis senjoras.

”Ar žinote, kad kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau gyvenime pas tave susikaupia neištaisomų dalykų”, – sako man kitas.”Nežinojau, bet dabar žinosiu”, – sakau jam, ir abu supratingai susimirksime 👀

Sakoma, kad senatvė ateina staiga kaip sniegas. Ryte jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. ”Ne”, – sako kitas senolis. “Senatvė ateina tada, kai pradedama kalbėti DAR NIEKADA NESIJAUČIAU TOKS JAUNAS KAIP DABAR”. Kiek dar daug aš nežinojau 😯

“Koks jausmas, kai sulauki senatvės? Skaičiau kažkur labai taiklų senatvės apibūdinimą, man jis labai tinka – aš visiškai nebesugebu pastatyti automobilio tarp dviejų jau stovinčių, todėl prašau nežiūrėti, kai bandau tai padaryti 🤭”

Tačiau ne visi būna tokie linksmuoliai.

Nors šiuolaikinės technologijos leidžia greitu tempu judėti į priekį, tačiau tam tikrose aptarnavimo sferose, jos gali būti pražūtingos. Tokią išvadą padariau, kai iki manęs atėjo žinia apie receptinių vaistų įsigijimą supaprastintu būdu. Pavyzdžiui, jeigu sau įtariate 😲 chlamidinę infekciją ir nenorite eiti pas gydytoją, bet norite gydyti ligą, pakanka internete suvesti vienos internetinės klinikos adresą, pasirinkti iš kelių siūlomų preparatų sau tinkamą (!), pasiskaityti apie jį informaciją (bet nebūtina), sumokėti už konsultaciją 12,99 EUR, kuri nebūtinai bus suteikta (užteks užpildyti klausimyną) ir elektroninis receptas jau jūsų. Tokiu būdu nesunkiai galima įsigyti antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, kontraceptikų, taip pat išspręsti potencijos problemas.

Internetinė klinika skelbiasi, jog dirba laikydamasi įstatymų. Didžiosios Britanijos? Europos? Ar savų?

Keistai atrodo toks reiškinys, kaip chlamidiozės nustatymas ar kontraceptikų parinkimas tiesiogiai nekontaktuojant su žmogumi, nežinant jo ligos istorijos, vartojamų vaistų ir kitų svarbių faktorių. Kokia tuomet prasmė vaistinėse nuolat aiškinti, prie ko priveda besaikis neracionalus antibiotikų vartojimas ar užsiiminėjimas savigyda?

Bet labiausiai šokiruoja faktas, kad šią paslaugą intensyviai reklamuoja vieno vaistinių tinklo administracija, kuri nuolat deklaruoja apie vaistų suderinamumo svarbą ir betarpišką bendravimą su specialistais. Ir ne tik reklamuoja, bet ir siūlo nuolaidas mokamo recepto įsigijimui! Pirkimo kvite viliojantis pasiūlymas – Gaukite 5EUR nuolaidą gydytojo konsultacijai e.receptui su kodu XXX vaistinė.

Pati vaistinių tinklo vadovė facebook’e pasigyrė, kad išbandė paslaugą, kuri jai patiko – per 30 min. gavo receptą po klausimyno užpildymo. Ir dar gavo 5 EUR nuolaidos kodą. Nesuprantu, ar čia tokia reklama dėl gautos 5 € nuolaidos (kuri jai visai neaktuali), ar susiję kiti verslo santykiai su neatsakingai besielgiančia klinika? Kuo ji ne krautuvininkė? Greičiausiai, čia vėl tiktų posakis Nieko asmeniško, tai – tik biznis. Tai patvirtina ir šios klinikos pristatymas savo tinklo vaistinių darbuotojams: “…XXX ir YYY vaistinės bus išskirtinės klinikos partnerės Lietuvoje. Mūsų bendradarbiavimo tikslas yra suteikti platesnes pasirinkimo galimybes pacientams – nuo recepto pratęsimo internetu iki likučio patikrinimo artimiausioje vaistinėje bei įsigijimo.” Žinoma, pasirūpinta ir šios klinikos reklamine medžiaga, ir vaistinės monitoriuose mirgančiu informaciniu klipu. Be abejo, priminta ir apie mūsų naują pareigą – informuoti klientus/pacientus apie naujai teikiamas ZZZ klinikos paslaugas. Vaistininkui, kuris mokomas labai atsakingai konsultuoti ligonį (kai tai įmanoma padaryti be gydytojo) ir parinkti jam tinkamiausius vaistus (prieš tai išklausinėjant apie visus vartojamus vaistus ir esamas ligas), gražia forma nurodoma rekomenduoti jam SAVIGYDĄ 🤕 Pasirodo, ši klinika – tai vaistinių tinklų XXX ir YYY pranašumas prieš kitus vaistinių tinklus. Na, ir žinoma, nauji klientai vaistinėse. Apgailėtina, jeigu net tokiais būdais bandoma prisigaudyti naujų klientų 🤦‍♂️🤦‍♀️ Įdomu, ką tokio ypatingo sugalvos kiti vaistinių tinklai?

Džiaugiamės galintys pasitarnauti žmonijos labui, spausdindami galimybių pasus. Neatsidžiaugia ir valdžia, nepailstamai viena ranka dalindama nurodymus, kita ranka rašydama rašinėlius apie vaistinių svarbą ir reikalingumą, dėkodama už darbuotojų kantrumą, supratimą. Kad mes kantrūs ir supratingi, kartoti nereikia, patys puikiai žinome. Šiuo atveju, gal aktualiau būtų ne liaupsės, o kiti strateginiai veiksmai – spausdintuvų kasečių savalaikis pristatymas bei darbo jėgos papildymas. Dabar gi keturi laukia galimybių paso, o penktam stovinčiajam potencialiam pirkėjui, kuris nori pirkti vaistų, trūksta kantrybė ir jis išeina kitur… Ir tai ne išimtis, greičiau tendencija, o tu, žmogau, būdamas vienas, nelabai ką gali ir pakeisti. Žinoma, kažkada tai baigsis. Tačiau eilinį kartą pasitvirtina neginčytina tiesa – vaistinėje negali darbuotis vienas specialistas. Suprantu, kad mes esame patys pačiausi, kiečiausi, ištvermingiausi, tačiau nesame batų parduotuvė, kurioje vienas darbuotojas vienu metu gali suspėti pakonsultuoti du tris ir daugiau klientų. Nesvarbu, kad tenka konsultuoti plaukų dažų ar lūpdažių suderinamumo klausimais, dažniau, visgi, bandome suderinti naudojamus vaistus, todėl papildoma galva nepamaišytų 👱🏻‍♀️👱🏼‍♂️👩🏻‍🦱 Bet apie ką aš čia sapalioju 😮 Jeigu yra kolegų, kurie vieni dirbdami savo pagrindinį darbą dar ir vakcinuoti tuo pačiu metu sugeba, tai atspausdinti 50 galimybių pasų per dieną turėtų būti vienas juokas. Tiesa, žmonės vaistininką, matyt, vis tiek laiko stebukladariu. Kitaip juk neateitų su tokiais keistais prašymais:

– Laba diena! Gal pas jus galima pasidaryti antikūnių tyrimą? Suprantate, man reikia GERO atsakymo. Nu, tokio, su kuriuo visur galėčiau patekti. Nedarote? Gaila, bet pas jus vis tiek daugiau galimybių yra. Gal žinote, kur galėčiau neoficialiai pasidaryti, kad man išduotų dokumentą su teigiamu antikūnių kiekiu? Aš jums paliksiu savo telefono numerį, jei ką, pranešite man.

Toliau dar įdomiau. Ta pati diena, tik kitas klientas, palinkęs per visą prekystalį šnabžda vos ne į ausį:

– O jūs girdėjote apie galimybę gauti galimybių pasą, kad esi vakcinuotas, bet iš tikro – nevakcinuotas? Aš girdėjau, kad yra tokių savanorių, kurie sutinka vakciną gauti ne vieną kartą, vis kita pavarde, bet, žinoma, už tam tikrą mokestį. Pagalvojau, kad jūs tai tikrai žinote, kurioje vietoje galima rasti tuos savanorius. Vaistinėse  lankosi visokio plauko tipeliai, gal kokį kontaktą turite. Mūsų yra penki asmenys, tai paliksiu telefonuką, jei ką, paskambinsite.

Na, sakyčiau, įdomi patirtis. O ir žmonės tokie neeiliniai 🤕

Vaistininkas – viena iš labiausiai gerbtinų profesijų nuo pat jos atsiradimo ištakų. Tai patvirtina istoriniai šaltiniai ir grožinės literatūros kūriniai bei amžininkų liudijimai. Ar vis dar tuo tikite 🤔

Kiekvienais metais atsidaro po keliolika naujų vaistinių. Vadinasi, kažkam tai gana pelningas versliukas. Ne kartą teko girdėti viešai aimanuojančius krautuvininkus, kad jaučiamas didelis vaistininkų trūkumas (ypač kai buvo svarstomas farmakotechnikų egzistencijos klausimas). Tuomet jie garsiai šaukė, kad nėra kam dirbti, o mažesniuose miesteliuose vaistinėms iš viso gresia užsidarymas 😮 Tik niekas neišdrįso įvardinti tikrosios tiesos – ne vienus metus sunkius mokslus krimtęs aukštos kvalifikacijos specialistas nenori eiti dirbti už siūlomus grašius. Darbo sąlygos kardinaliai skiriasi nuo siūlančiųjų tą darbą – tikrai ne sėdėjimas minkštoje patogioje kėdėje. Anaiptol, darbas vaistinėje reiškia nuolatinį bėgimą, amžiną stresą ir įtampą,  išnaudojimą, patyčias, žeminimą, normalių savaitgalių ir švenčių neturėjimą, alkio jausmą ir pūslės pilnumą, narkomanų ir kitų neadekvačių personų keliamas grėsmes. Žinoma, šiame darbe netrūksta ir žavingų, malonių akimirkų, tačiau jos – tik asmeniškomis pastangomis susikurtas gėris. 

Taigi, kodėl krautuvininkas, atsidarinėjantis vis naujas vaistines negali pasiūlyti konkurencingos algos? Tokios, kuri atpirktų tas gana sudėtingas darbo sąlygas ir leistų suvokti, jog “Už tokį solidų atlyginimą galiu visa tai atlaikyti”. Dabar gi, visi lakstome po tuos tinklus, lyg pyzdukai jaujas padegę, vis tikėdamiesi, kad kažkur bus geriau… Geriau nebus. Nes gera ten, kur mūsų nėra 😇 Gera gali būti tik pradžia, o paskui – tas pats šūdas, tik kita diena. Čia kaip migruojant po mobiliojo ryšio paslaugų bendroves – kol esi vienoje, tai sąlygos tik blogėja. Bet užtenka tik išeiti ir po kurio laiko grįžti kaip naujam klientui 🤭, žiūrėk, ir sąlygos pagerėja, ir sąskaitos sumažėja, ir paslaugų padaugėja už tą pačią arba dar mažesnę kainą. Taip ir vaistinėse: senai dirbantiems lojaliems darbuotojams – trijų pirštų kombinacija arba riestainio skylė. Bet naujai ateinantiems – šviesesnis rytojus 💫 O kaip gi kitaip prisivilioti šviežieną? Reikia paminėti, kad norint prisivilioti/pervilioti darbuotojus iš kitų tinklų, skatinami ir senieji darbuotojai su pasiūlymu: “NORI GAUTI PREMIJĄ? REKOMENDUOK VAISTININKĄ, KURIS NORĖTŲ DIRBTI XXX VAISTINĖJE VISOJE LIETUVOJE IR GAUK XXX PREMIJĄ”. Premijos dydis – nelygu kuris tinklas teikia siūlymą. Suma varijuoja nuo 200 iki 500 EUR. Kaip visur, taip ir čia yra tam tikrų sąlygų. Viena jų – premija išmokama pasibaigus 3 mėn. bandomajam laikotarpiui. Pasirodo, kartais ir mes esame aukso vertės 💎

(Neišgalvotos kelių vaistininkų istorijos, sujungtos į vieną).

Ankstyvas rytas, kava išgerta, pats laikas pradėti darbus. Kompiuteris įjungtas, administracijos nurodymai, surašyti elektroniniu paštu, perskaityti, kai kurie iš jų – įvykdyti, spausdintuvas naujais popieriaus lapais papildytas ir paruoštas galimybinių pasų spausdinimui, kraujospūdžio matavimo aparatas įjungtas, patalpos išdezinfekuotos, vadinasi, vaistinė dienos darbams pasiruošusi.

Dažną rytą, dar nespėjus praverti durų, lankytojai jau trypčioja, nekantraudami nusipirkti kaukių, dezinfekcinio skysčio ar pleistriukų. Taigi, pradedame suktis lyg voverės rate.

– Tris kaukes. Dvi įprastas, vieną kitokią.

– ? O kuri yra kuri?

– Dvi mėlynas, o vieną – ne.

– Tai tą vieną – žalią?

– Ne, žalia – įprasta. Man reikia juodos.

xxx

– Galite greičiau suktis? Koks skirtumas, kokios spalvos kaukės, čia ne koks kaukių balius jums. Man reikia galimybių paso. Atspausdinsite? 

– Be abejo 🙂

– Stokite į eilę. Čia daug kam to paso reikia, – pasigirsta pikti balsai eilėje.

– Negaliu, labai skubu.

– Visi mes čia skubame.

xxx

– Pažiūrėkite mano čekį, man atrodo, jūs nuolaidos nepaskaičiavote!

– Parodykite, tuoj pažiūrėsiu 🙂

xxx

– Gal vandens galite įpilti?

– Žinoma, tuojau 🙂

xxx

– Man kojinė suplyšo. Gal galima pas jus užeiti pasikeisti?

“Man visada rūpi, kad atmosfera mūsų įmonėje būtų vienijanti, sauganti, dalykiška bei komandiška, kad sąlygos jums būtų tinkamos. Nuolat galvojame, kaip galėtume prisidėti prie mūsų gerovės.”

Rašo vieno iš  vaistinių tinklų savininkė, kuri dažnai mėgsta pasigirti savo darbais (nebūtinai visada gerais ir švariais) ir neužmiršta paliaupsinti savęs. Ir ką ji turėjo galvoje, rašydama …prisidėti prie mūsų gerovės? Save, administraciją, ar visus kitus likusius vaistinių darbuotojus? Bet man labiau patinka pirmas sakinys 🙂 Vienijanti, sauganti, dalykiška bei komandiška… Puikūs žodžiai, apibūdinantys požiūrį į darbuotojus. Bet kaip tie žodžiai gali būti susiję su slaptais pirkėjais 🦹‍♂️🦸🏻‍♀️? Ir ar įmonės savininkai tinkamas sąlygas supranta kaip nuolatinį persekiojimą ir mobingą 🧐 

“O kad mūsų demokratiška kultūra pritraukia ir augina geriausius vaistininkus, akivaizdžiai matosi iš padėkų, kurios plūsta kasdien”

Bando darbuotojams (beje, farmakotechnikai liko pamiršti) pakelti ūpą ir savivertę krautuvininkai. Kad vaistinių darbuotojai yra puikūs, priminti nereikia. Bet iki demokratiškos kultūros dar labai toli…

Pasakysiu taip: sulig pirmu  žingsniu įžengus į vaistinę (kai tik pradedi darbą), demokratija pasibaigia 😕

“Toliau ieškome sprendimų, kurie gerintų Jūsų sąlygas.”

“Todėl atnaujinome slaptųjų pirkėjų lankymąsi vaistinėse”, – mintyse užbaigiu aš.

Ech, visgi, visuotinis griežtas karantinas turėjo savų pliusų – bent jau tie prašaliečiai nesimaišė po kojomis ir netrukdė dirbti. Bet,  griežtasis karantinas baigėsi ir krautuvininkai surado sprendimą, kaip pagerinti mūsų sąlygas – atnaujino instrukciją, kaip slapti pirkėjai – sekliai morkos turėtų mus vertinti, o vėliau “regionų karaliukai” mus terorizuoti 😎

Taigi, kokios naujovės mūsų laukia? Taikliausias atsakymas būtų – TPŠTKD (TAS PATS ŠŪDAS TIK KITA DIENA). O jei pasigilinus…

Agentas, detektyvas, šnipas, seklys…nežinau, kaip juos įvardinti. Seklys – asmuo, renkantis slaptas žinias, sekantis kieno nors veiksmus. Lyg ir tinka. Bet per daug garbingas pavadinimas. Pažiūrėjau sinonimus, iš kurių labiausiai patiko uodega (matyt, nuo žodžio sekti, vilktis paskui uodegą), užpakalis, uodeginis. Kadangi visi darbai yra garbingi, vadinsiu šiandien juos vertintojais. O vertinti jiems reikia nemažai. Krautuvininkui labai įdomu, kas vyksta vaistinėje vertintojo įėjimo metu, kurioje vietoje buvo darbuotojai, kiek darbuotojų ir kiek klientų jis matė, ar buvo eilė prie kasos. Žinoma, labai svarbu, kiek teko laukti, kol darbuotojas pradėjo aptarnauti (nes jeigu, pavyzdžiui, dirba vienas ir jam reikia pasislėpus už spintos baigti kramtyti sumuštinio kąsnį, ar užsimauti kelnes ir atbėgti iš WC – tokie reikalai juk nelaukia, tai gali užtrukti ir minutę kitą).