Klausk vaistininko • Vaistininko užrašai

Jūsų klausimas

Įveskite kodą: captcha

Ar galima taip daryti:varfariną skyrė gerti pvz.vieną dieną 5mg,kitą 2,5…Ar galima abi dienas gerti po 3/4 tabletės?Gal taip geriau pasiskirstytų ir nešokinėtų rodikliai?X

Vartokite, kaip rekomendavo gydytojas. Tai rimtas vaistas ir reikia laikytis nurodytų rekomendacijų. Taip pat būtina atlikinėti laboratorinius tyrimus. Dozė gali būti parenkama individualiai, todėl vieną dieną ji gali būti vienokia, o kitą dieną – kitokia. Labai svarbu laikytis dozavimo nurodymų ir atlikti laiku laboratorinius tyrimus.

Laba diena. Geriu methotrexat 5 mg.kartą į savaitę,po to dvi dienas turiu gerti folio rūgštį 15 mg.Pirmąją dieną 2 tabl. Antrąją 1 tabl.Bet dabar nusipirkau folio rūgšties kurioje yra tik 400mikrogramų,norėjau paklausti kiek tablečių turiu išgerti,kad atitiktų nustatyta folio rūgšties kiekį?

Gaunasi nerealus kiekis tabl. 1mg atitinka 1000 mikrogramų. Taigi išeina, kad 400 mikrogramų = 0,4mg. Išeina, kad reikia gerti 37 tabl.

O kokią anksčiau folinę rūgštį gėrėte? Aš žinau po 1mg (1000 mikrogramų) Jamieson firmos folinę r. Bet ir šio preparato reiks nemažai išgerti. Parašykite, ką gėrėte anksčiau.

Kaip pašalintį nuolatinį įsitempimą? Geriu gydytojo paskirtus raminamuosius, bet reikia juos nutraukti jau, o įsitempimas nežmoniškas, nes pripratau prie tų vaistų, nepavyksta nei susikaupti nieko daryti, tik vaikštau iš vienos vietos į kitą.

Pirmiausiai reikia šalinti įtampos priežastį. Jei yra kažkokia problema ir ją sprendžiate tik vaistų pagalba, tai – ne išeitis. Iš kur kyla ta įtampa? Priežastis vis tiek turi būti.

Negalvokite, kad vaistai – visagaliai ir už jus išspręs susikaupusias problemas. Kiek tęsiasi jūsų įtampa? Kokios bėdos jus užklupo? Jei tai stresinės situacijos, tai jau ne kartą rašiau, kaip tuomet sau padėti.

Žmonės šiais laikais sako, kad nereikia mokytis nieko, užtenka mokėti naudotis google. Bet man patinka mokytis, pvz. mokausi pasaulio šalių pavadinimus, jų sostines, gyventojų skaičių ir pan. Pasakykit ar tai normalu, o gal žmonės normalesni nesimokydami nieko ir viską patikėdami skaitmeninėms technologijoms?

O aš manau, kad mokytis reikia visą gyvenimą 😀

Ir labai gerai darote, kad plečiate savo akiratį. Taip ne tik tobulėjate, bet ir lavinate savo atmintį 😉

Privalote atidaryti paramos skyrelį, kad galėčiau paremti jus. Bent jau sms išsiųsti už tai, kad svetainė išsilaikytų.

Ačiū už geranoriškas mintis ir palaikymą 😀

Kol kas viskas einasi puikiai ir nenorėčiau niekam užkrauti kokių nors papildomų išlaidų 🙂

Susigincijau su kolega. Ar galima depresija isgydyti be vaistu? Kalba eina apie sunkia stadija. P.S. jeigu negali, as laimiu 10 euru. Mano asmenine nuomone: kadangi depresija sukelta visokiu reiskiniu smegenyse, tai esant sunkesnei stadijai ju kontroliuoti zmogus pats nebegali. Kitas klausimas: ar antidepresantai gydo? Nes kiek as girdziu visokiu alternatyvu kaip pasveiksta zmones, nu bet jei jie pasveiksta, kuomet todel psichiatrai raso vaistus? Ar tai farmacijos kontrole?

Sunkias depresijos formas būtina gydyti vaistais. Ir gydymas būna ilgas.

Gydoma antidepresiniais vaistais, todėl, žinoma, kad jie veikia. Depresijos būna įvairių formų, bet visas formas REIKIA gydyti. Kai liga atsitraukia, vaistai nerašomi, bet jie nutraukiami pamažu. Manau, kad be reikalo jų niekas neskiria 😀

Kodėl nemanote, kad nootropikai reikalingi? Kaip tik pastebiu, dabar stumdo visokie dealeriai, o efektas neva stulbinantis.

Jie reikalingi tik tada, kai gydytojas randa problemą.

VISI vaistai turi šalutinį poveikį, todėl prieš pradedant juos vartoti, reikia rimtai pagalvoti.

DĖL ATMINTIES. Nėra didelių srautų, bet mano galvoj tokia tarsi dargana, rūkas, ką mokausi, nėra koncentracijos kartotis ir ką atsimenu, tai tik iš inercijos, mažą dalį informacijos. Seniau taip nebuvo, dabar visiškai nėra koncentracijos į patį įsiminimo procesą, tiesiog perskaitau ir nebegaliu kartotis.

Jauni tai vadina išsiblaškymu, vyresni – demencija. Nustatyti ribą tarp dėl pašėlusio gyvenimo tempo susilpnėjusios dėmesio koncentracijos ir besivystančio sunkaus atminties sutrikimo ne visada yra paprasta 😕

Dėmesio koncentracijos sumažėjimą reikėtų skirti nuo atminties susilpnėjimo ar sutrikimo. Jeigu važiuodamas gatve dažnokai susimąstęs pasuki į priešingą nei reikėtų pusę, tai – ne liga, bet išsiblaškymas. Jeigu tūkstantąjį kartą važiuodamas tuo pačiu keliu suvoki nežinąs, kur esi ir kur veda šis kelias, verta sunerimti.

Nuovargį išsiblaškymą, sumažėjusią dėmesio koncentraciją nuo pirmųjų besivystančios ligos simptomų atskirti gali tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus. Tada skiriamas specifinis gydymas.

Pasikartosiu, bet priežastys yra kaip ir anksčiau minėjau: nuolatinis stresas, įtampa, fizinis ir protinis nuovargis, per didelis darbo krūvis, poilsio stoka. Pablogėjus atminčiai ir dėmesiui, sunkiau susikoncentruoti, įsiminti naujus dalykus. Atmintis gali suprastėti dėl netinkamo gyvenimo būdo, taip pat po traumų, dėl nemigos. Gali trūkti B grupės vitaminų ar folio rūgšties.

Neprarasti atminties padeda eilėraščių mokymasis atmintinai. Užsienio kalbų mokymasis taip pat lavina atmintį, nes stengdamiesi įsiminti įvairius žodžius, priverčiame dirbti mūsų smegenų atminties ląsteles. Dažniau spręskite galvosūkius ir kryžiažodžius.

Iš farmacinės pusės: B grupės vitaminai, amino rūgštys, ginkmedžio preparatai. Apie jų poveikį spręsite jūs patys 😀

Turbūt yra tokių vaistų vaistinėse, kurių nenorėtumėt parduoti klientams net tuo atveju, jei jiems tikrai blogai. Tai ne vaistai su tiesiog pašaliniu poveikiu, bet turintys kažką tokio labai blogo, dėl ko tikrai jų neverta pirkti, o rinktis alternatyvas, jei tokių yra. Gal praverstų šitoje svetainėje skyrelis arba straipsnis apie „nerekomenduojamus vaistus“. p.s. ar daug vaistų apskritai išimama iš apyvartos dėl jų žalos?

Vaistų nėra daug, kurie išimami iš apyvartos. Dažniausiai yra tik papildomos jų anotacijos apie atsiradusias naujas pašalines reakcijas ir kontraindikacijas. Papildai išimami dažniau. Kartais, kad nerasta tiek veiklios medžiagos, kurios turi būti, kartais – dėl neteisingo ženklinimo. Bet apie naują skyrelį galima pagalvoti. Ačiū už pastebėjimus 😀

Ar gali būti pas žmogų momentiniai smegenų suaktyvėjimai? Kartais nutinka, kad kelioms akimirkoms taip suaktyvėja smegenys, kad galiu suprasti viską, ko niekada nesupratau, ir tai jaučiu tokiu tarsi išsiplėtimu galvoje, tarsi tuo metu kas nors smegenis bandytų išplėsti, bet galiausiai jos vėl susitraukia ir dingsta visas „protingumas“.

Įdomiai jūs čia parašėte. Yra taip vadinamos smegenų bangos, kurios susidaro žmogaus galvos smegenyse. Kiekvienas elektrocheminis neuronų impulsas sukuria tam tikro dažnio elektromagnetinį lauką. Jį galima išmatuoti elektroencefalografu arba kitais prietaisais. Užfiksuotos bangos yra elektrinio didžiųjų pusrutulių aktyvumo visuma. Skiriami įvairūs dažniai. Kuo dažnis žemesnis, tuo yra gilesnė relaksacija, ir tuo lengviau gali būti suvokiama įvairi informacija, veiksmingai mokomasi, jeigu išlaikomas sąmoningumas. Gal tai apie jus? Naudokitės tomis trumpomis akimirkomis, kada galite suvokti tai, ko negali kiti ir išnaudokite tai kilniems tikslams 😀

Puslapiai:«1...27282930313233...38»