Vaistininko užrašai

Turbūt kiekvienas iš mūsų esam susidūrę su knarkimo sukeltomis bėdomis. Vieni tai jaučia kasnakt, kai šalia gulintis „pučia į ūsą”, kitiems teko tai pajusti ligoninėse, kelionėse ar sėdint neįdomioje paskaitoje (būna ir taip ?).

Ir kaip mes elgiamės su „auka”? (auka, nes jai dažniausiai kliūna).

Visi skirtingai ir pagal nuotaiką. Žadinam gražiai (su bučiniu), bet dažniausiai tai neveikia ? Tada prašom gražiuoju. Dažniausiai – irgi neveikia (nes, paprasčiausiai, negirdi). Kartais – šaukiame, nes trūksta kantrybė (tuo labiau, kad keltis reikės už poros valandų) – suveikia, bet trumpam. Jei triukšmadarys prasikaltęs – įspiriame (ir ne kartą). Deja, bet suveikia irgi ne ilgam. Bandom ridenti ant šono. Bet kartais tai – misija neįmanoma! O ką daryti, kai ir ant šono gulint knarkia? Užkemšam nosį ? (trumpam). Suveikia, bet irgi trumpam. Tada visais šventaisiais prisiekinėjame, kad iš pat ankstaus ryto lėksime į vaistinę. Arba, užrašysime savo artimą žmogų vizitui pas gydytoją. Arba, kraustysimės į kitą kambarį ?

Siūlyčiau antrą variantą, nes vaistinėje nieko efektyvaus negausite (visos naujovės, kurios staiga atsiranda rinkoje, taip pat staiga ir pradingsta). Greičiausiai, dėl neefektyvumo ir brangumo. O pas gydytoją svarbu apsilankyti, kad nustatyti knarkimo priežastį. Nes knarkimas yra didelis diskomfortas ne tik šalia esančiam, bet ir pačiam tylos drumstėjui. Nekalbu apie mėlynes, likusias nuo spardymo. Be jų dar išlieka ir nuovargis po neproduktyvaus miego, irzlumas, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Taip pat yra grėsmė gyvybei, jei sergate miego apnėja. Sergant šia liga protarpiais ar beveik visiškai nutrūksta kvėpavimas.
Todėl, pirmiausiai, ką jūs turite padaryti, tai nueiti pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito.

Knarkimo tikimybę padidina visi sutrikimai (įgimti ar įgyti), dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (didelis liežuvis, nosies polipai, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės, apatinio žandikaulio struktūra, nosies gleivinės paburkimas dėl slogos) ir sutrinka normalus kvėpavimas. Nutukimas ir migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas – taip pat yra rizikos veiksniai.

Skaityti toliau »

Besiknaisiojant po jaunystės stalčius, radau seną, aptrintą popieriaus lapą. O tame popieriaus lape – labai protingas mintis. Nežinau, kieno tos mintys, nes neišlikę jokių įrašų apie autorių, bet jos velniškai teisingos ??

Todėl nusprendžiau pasidalinti tais šviesuliais, juolab, kad ir apie ligas šiandien visai nesinori rašyti ?

…mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei susituoksime, susilauksim vaikų…

Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puikiau, kai jie taps suaugusiais…

Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…

Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim, kur norėsim, seksas su artimu žmogumi nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui ?

Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko būti laimingam ŠIANDIEN IR DABAR!

Na bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejaugi mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis?”

Pripažinkim, kad kurį laiką jau gali atrodyti, kad TAS gyvenimas jau, va, tuoj tuoj prasidės. Tas tikrasis, laimingas.

Skaityti toliau »

Niekada specialiai vakarais nesidairau į mėnulį, kad pamatyčiau, kokio jis pilnumo ?

Visada perskaitau mokslinius straipsnius, kurie nagrinėja Mėnulio įtaką žmogui. Nuomonių yra labai daug. Tikriausiai, tiksliausia yra ta, kuri teigia, kad mėnulio fazė veikia tam tikrų susirgimų turinčius, jautresnius žmones. Sveiki tokiais dalykais savo galvos neapkrauna. Man asmeniškai mėnulio pilnatis įtakos tikrai nedaro, nebent ji paveikia kai kuriuos mano klientus, o jie visą savo tulžį išlieja ant manęs ?

Per eilę darbo metų pradėjau nuspėti, kada jau tas mėnulis pasidaro laaaabai apvalus. Pavyzdžiui, vakar vaistinėje apsilankė nemažai keistų žmonių su dar keistesniais reikalavimais, norais ir patarimais. Ir per dieną ne kartą pagalvojau apie mėnulio pilnatį. Piktų ir konfliktinių žmonių pasitaiko beveik kasdien, bet vakar daugiau ėjo šiek tiek pamišę, nežinantys, kur atėjo ir ko atėjo.

Aišku, kai grįžau namo, viską jau spėjau ir užmiršti, bet vėlai vakare pamačiau mėnulio šviesos apšviestą kiemą. Buvo taip šviesu, kad galėjau pražydusias snieguoles suskaičiuoti ? Ir tada prisiminiau visus tuos vaistinės lankytojus. Ir tuos keistus pokalbius su jais. Reiškiasi, nuojauta neapgavo, kai pagalvojau, kad TIKRIAUSIAI JAU PILNATIS!

Net ir besiblaškanti babytė jau manęs nenustebino, kai kelias minutes pasidairiusi ir neradusi, paklausė, ar ji negalėtų nusipirkti TELELOTO bilieto, bet kadangi nemato aparato, tai tikriausiai neturime ?

Skaityti toliau »