Vaistininko užrašai

Kartą atsinešė moteriškė papildų dėžutę, kurią pirko tokiame kioskelyje. Pasiguodė, kad nemažai sumokėjo, bet, negana to, įtarė, kad jai davė nepilną dėžutę. Pradėjau aš tą pakuotę vartyti iš visų pusių, kad surasčiau, kiek ten turi būti tų kapsulių. Bevartant pasimatė labai jau negražiai užklijuotas galiojimo laikas, o ant naujo lipduko ranka užrašytas kitas galiojimas. Tikrasis pasibaigęs prieš kelis metus(!!!). Ir dėžutėje trūko dviejų lapelių – vietoj 100 įdėta 80 kapsulių. Žinoma, aš negaliu garantuoti, kad ta moteriškė jau nesugėrė tų 20 kapsulių, bet iš pokalbio su ja, buvau jos pusėje. Tiesiog, nebuvo pagrindo įtarti, kad ji man meluoja. Taigi, tas labai jau netvarkingai perklijuotas galiojimas sukėlė įvairių minčių. Kadangi ji ką tik buvo įsigijusi tuos papildus, patariau sugrįžti ir išsireikalauti savo pinigų už tokią nepagarbą. Ji pažadėjo taip ir padaryti. Nežinau, ar jai pavyko, bet, manau, kad taip, nes vykdant nelegalią prekybą, pardavėja turėtų prisibijoti tikrintojų.

Yra nemažai rusiškų vaistų (Mucaltin), papildų ( ženšenio tinktūra) ar kosmetikos priemonių (vazelino tepalas, Višnevskio tepalas, skystas glicerinas), kurie turi būti laikomi vėsioje temperatūroje. Mes juos laikome šaldytuve. O kur laiko tie turgaus prekiautojai? Kokiom sąlygom viskas yra transportuojama? Ir kas, pagaliau, ten yra supakuota?

Skaityti toliau »

Paprastasis uodas – Culex pipiens – kurio kūno ilgis iki 6mm, o kojos 1,5 karto ilgesnės už kūną, Lietuvoje yra labai dažnas svečias.

Patelės minta žinduolių krauju. Ir nors suaugęs uodas (priklausomai nuo temperatūros) gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių, per tą trumpą laikotarpį dažnam sugadina ramų ir idilišką poilsį.

Pirmiausiai, prieš vasarą pasirūpinkime repelentais. Jų yra įvairiausių, todėl pasirinkimą dažniausiai nulemia draugų ir pažįstamų rekomendacijos. Ilgo sąrašo viršūnėje kelis metus iš eilės karaliauja Ben’s 100 aerozolis nuo uodų ir erkių. Taip pat neblogų atsiliepimų turi Autan repelentai. Jų yra kelių rūšių. Taip pat perkamas yra Diffusil aerozoliai, MoustiCare apyrankė, purškalas.

Kuris iš jų efektyviausias, galite pasakyti tik jūs, pasidalinę savo patirtimi, todėl kviečiu savo nuomonę išreikšti forume ar komentaruose ?

Ką daryti tada, kai dėl kažkokių priežasčių nepasiėmėme vabzdžius atbaidančių priemonių ir jaučiamės ir atrodome panašiai, kaip sirgdami vėjaraupiais ?

Na, dėl išvaizdos dar ne taip baisu, kaip dėl savijautos. Nes rankos vis nevalingai tiesiasi prie tų mažų taškelių, kurie nuo mūsų judesių vis didėja, plečiasi ir ima ne niežėti, o jau perštėti (vaikai dažnai prakrapšto iki kraujo).

Taigi, pirmoji priemonė, kurią turime po ranka (jei neturime vaistų) yra šalto vandens kompresas. Galima dezinfekuoti spiritiniu tirpalu, taip pat nuplauti muilu ir vandeniu – taip išvengsime niežulio.

Soda, sumaišyta su keliais lašais vandens, sumažins uždegimą per keliolika minučių. Galime naudoti ir druską. O jei šalia sūri jūra – drąsiai galime bėgti nusimaudyti ?

Skaityti toliau »

Jeigu pagalvojote, kad skatinsiu alkoholio vartojimą, tai suklydote ?

Noriu tik pasidalinti T. Meko mintimis iš jo naujos knygos „Senoji vaistininkystė”. Šis žmogus yra nuostabus dėstytojas, puikus specialistas ir senosios vaistininkystės žinovas ?

Taigi, radau įdomių dalykų, kurie, manau, sudomins ir kažką iš jūsų.

Ar tikrai vyne yra nugrimzdusi teisybė, nežino niekas, tačiau, kad vynas buvo vaistas, neverta abejoti.

Viduramžių vaistinės rūsiuose stovėjo raudonojo ir baltojo vyno statinės. Dažnai skiriamu vaistu tuomet buvo vaistingųjų augalų užpiltinės vynu. Gydymui buvo vartojamos kelios vyno rūšys ir visos jos turėjo savo vietą vaistinės rūsyje.

XIX a. vynas buvo vartojamas gydomiesiems ir dietiniams tikslams. Į vidų vynas buvo skiriamas po arbatinį ar valgomąjį šaukštą, kas dvi- tris valandas (sergant difteritu ar šiltine). Sergant cholera, kas pusvalandį buvo patariama išgerti šampano. Pati veiksmingiausia priemonė rachitui gydyti – 3x per dieną išgerti po arbatinį šaukštelį Tokajaus vyno. O raudonasis prancūziškas vynas gydė mažakraujystę; pašildytą su cinamonu skirdavo viduriuojant.

Vynas naudotas ir kaip išorinis vaistas. Juo buvo skalaujamos dantenos sergant skorbutu, įtrinama, plaunama, daromos vonios, dedami kompresai. Vynas buvo švirkščiamas (sergant gonorėja) ar daromos inhaliacijos.

Skaityti toliau »