Vaistininko užrašai

0 3 5 140 5 3 0

Ar girdėjote kada nors apie tokį kodą?

Jeigu negirdėjote, tai žinokite, kad šį kodą turėtų žinoti kiekvienas save mylintis ir norintis būti sveikas žmogus ?

Taigi, pradėkime bėgti „per skaičius”.

0 – negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano ?
Statistika skelbia, kad pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 3 milijonus gyventojų. Bet tai – kaip visa Lietuva ?

3 – tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu turi nueiti kiekvienas iš mūsų. Jei nelabai mėgstate vaikščioti, ar neturite su kuo – galite ėjimą pakeisti vidutinio intensyvumo fizine veikla. Bet ta veikla turėtų trukti bent 30 min.

5 – kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių. Sakykim, kad viena porcija yra obuolys, kriaušė, apelsinas ir apie 100g salotų. Turėtų būti nesudėtingas darbas, deja, taip maitinasi tik apie keli procentai Lietuvos gyventojų ?

140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140mmHg. Manau atskirai aiškinti nereikia, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas yra vienas iš pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuris nulemia ankstyvą mirtį.

Pasiekėme skaičių viduriuką, o dabar sukamės atgal ?

Skaityti toliau »

Su dideliu susidomėjimu perskaičiau straipsnį apie darbą Anglijos vaistinėje. Supratau esminį dalyką – kad mums iki tokio lygio dar augti ir augti. Ta „angliška” sistema tarnauja ir gydytojams, ir vaistininkams, ir žmonėms. Mūsų darbą Lietuvoje prilyginčiau kaip darbą dideliame turguje. Kam kaip patogiau ir naudingiau, taip tas ir elgiasi ?

Didelė dalis gydytojų vis dar priklausomi nuo vaistų firmų, mes – nuo savo valdžios, o žmonės, užsukantys į vaistines, pamiršta, kur atėjo. Neretai pasitaiko, kad vietoj „laba diena” išgirsti:

„O kiek man šiandieną „nuleisite?”

„Tai man turite pritaikyti didesnę nuolaidą!”

„Kodėl taip daug „lupate? Ir ne gėda?”

ir panašiai. Tokiems atsakau, kad su mielu noru ir dykai atiduočiau, tik kad valgyti kartais norisi ir man ? O kartą atsinešiau savo piniginę ir paklausiau:

„Tai kiek už jus sumokėti, kad pasijustumėte laimingas?”

Tokie akibrokštai daugeliui padeda sugrįžti į realybę.

Taigi, sugrįžkime prie Anglijos. Ten esančios vaistinės jokiu būdu negali aptarnauti klientų, jei nėra vaistininko. Ir jei dėl tam tikrų priežasčių vaistininkui tenka išvykti, vaistinę privalu uždaryti, nes nesant vaistininko pacientų aptarnauti šiukštu neleidžiama.

Skaityti toliau »

Protingas ėjimas – pabranginti tą vaistų grupę, kuri yra naudojama kasdien. Nors ir keliais ar keliolika euro centų, bet jei tų vaistų per dieną nuperkama daug, tai per kelis šimtus vaistinių išeina visai neblogas rezultatas.

Visų vaistų ir papildų kainų atsiminti neįmanoma. Kad jos pasikeitė, pamatome, kai mėnesio pradžioje spausdiname akcijines kainas. Kadangi etiketėje viena kaina būna perbraukta ir šalia parašyta akcijinė, tada ir sužinome, kad ta perbraukta jau gerokai didesnė, nei senoji lentynoje. Tada jau žinai, kad mėnesio gale, kai baigsis akcijos, reikės vėl iš naujo spausdinti naujas kainas, nes jos neatitinka tikrovės. Aišku, kol galioja nuolaida, žmonės perka, nes kaina – viliojanti. Pasibaigus akcijai, ta kaina atrodo labai jau bauginančiai ? Bet pamažu ir prie to priprantama.

Bėda, kai nesužiūrime ir nepakeičiame kainų. Tada, kai pirkėjas klausia, kiek kainuoja – žvilgteli ir pasakai. O kai jau besiruošiančiam pirkti nuskenuoji ir kompiuteryje pamatai, kad kaina skiriasi 1€, 2€ ir daugiau, tada nežinai, kaip suktis. Vieni būna tolerantiški ir nieko nesako, kiti – atsisako pirkti, treti – pyksta ir vadina apgavikais ir aferistais. Gerai, kad tų pirmųjų pasitaiko daugiau ?

O tų kasdienių prekių kainas žinom jau mintinai. Populiariausios – visos spiritinės tinktūros ir ekstraktai. Tikriausiai nebuvo nei dienos, kad niekas nenupirktų buteliuko šio gyvybės eleksyro ?

Taigi, klientui pasiteiravus, kiek kainuoja lašai, atberiu kaip žirnius mintinai žinomą kainą. Bet nepagalvoju, kad ji gali būti pasikeitusi. Laimė, žmogus nesureikšmino ir viskas baigėsi gerai. Bet kai buteliukas pabrangsta 5-15 centų, jautiesi kaltas, kai kasdieną perkanti lašus močiutė žiūri į tave, kaip į tautos priešą ir prašo dar kartą pakartoti kainą. Ir tas kaltės jausmas tavęs dar ilgai neapleidžia, nors, tikriausiai, kaina pakilo ne tik mūsų vaistinėje, bet ir kitose. Tiesiog, esi pirmas žmogus šioje ilgoje grandinėje, kuriam tenka priimti visą pyktį ir nesusipratimus.

Skaityti toliau »

Iš jūsų atsakymų matau, kad kai kuriems vis dar pavyksta nusipirkti antibiotikų be recepto. Nežinau, kaip jums tai pavyksta ?, ir kodėl jums jų prireikia, tai nėra gera praktika. Turite žinoti, kad tik gydytojas pasakys, ar jums tikrai verta juos naudoti. Neignoruokite gydytojų ir neužsiimkite savigyda ?
P.S Kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie „rusiškus vaistų kioskelius” ?

Nesvarbu, kad nuo ankstaus ryto pliaupia lietus, vaistinėje vis tiek vyksta judesys. Smagu, kad mes reikalingi?, liūdna – kad dažnai perkama ne tai, kas tikrai reikalinga ? Bet taip buvo, yra ir bus.

Nepamirškime, kad gydantis vaistais visada reikia pasverti gydymo naudą ir riziką. Kartais būna taip, kad parėjęs namo, ligonis perskaito vaisto anotaciją, išsigąsta ir nesiryžta vaisto vartoti. O jeigu alkoholio gamintojai privalėtų ant kiekvieno butelio išvardinti visas mokslui žinomas jo vartojimo rizikas, gal pavyktų kiek sumažinti alkoholio vartojimo mastą ? ? Bet kaip tada elgtis su spiritinėm tinktūrom, ekstraktais ir kitais spiritiniais vaistais?

Turiu tokią moterėlę, kuri 2-3 kartus per savaitę nusiperka pora širdies lašų buteliukų ir valerijono tinktūros. Ateina jau su lengvu „kvapeliu”, atrodo ji – su kiekvienu kartu vis prasčiau ir bijau, kad lašų išgeria daugiau, nei nurodyta anotacijoje. Bet neparduoti aš neturiu teisės, o žmogus degraduoja…

Dėl to „daugiau”, tai pasakysiu, kad daugelis ligonių linkę savarankiškai dozes padidinti iki neleistinų. Kai bandai paaiškinti, kad tai yra nesaugu, atkerta – kuo daugiau jų (vaistų) naudoju, tuo man geriau veikia, o su viena tablete nėra čia ką žaisti. Va taip ?

Kiekvienas žmogus yra individas, asmenybė , o jo poelgiai kartais būna nesuprantami net jam pačiam ? Todėl stengiamės per daug nesistebėti tom įvairiom saviraiškos formom ?

…gyveno kartą žmogus, kuris naktį šlapindavosi į lovą. Gydytojas išrašė jam raminamųjų vaistų. Pacientas pas gydytoją daugiau nebesirodė. Po kiek laiko gydytojas, atsitiktinai sutikęs jį, paklausė, ar jis vis dar šlapinasi į lovą. „Taip,- patenkintas atsakė pacientas. Tik dabar manęs tai nebejaudina”.

Skelbiama, kad amerikiečiai sunaudoja labai daug raminamųjų/migdomųjų vaistų. Kartą paskaitoje apie vaistus buvo parodyta skaidrė: prie sudegusio namo stovi besišypsanti šeima. Lektorius paaiškino, kad žmonės iš tikrųjų šypsosi, nes sudegęs namas – tai ne pasaulio pabaiga. Tai – naujo gyvenimo pradžia. Ir pridūrė: bet tai ne lietuvių šeima, čia vienos iš Amerikos valstijų gyventojai. Nes Lietuvoje – nebent kaimynas šypsotųsi tokioj situacijoj (bet gal ir mes jau keičiamės?). O raminamųjų/migdomųjų vaistų lietuviai taip pat sunaudoja nemažai.

Skaityti toliau »