Mano dienoraštis 
2Dienoraštis #4
Į mūsų šalį atėjo šaltis. Ir ne bet koks! Sušaldė ne tik upes, bet ir mano orchidėjas 😕
Nėra ko norėti – sausis, turbūt, šalčiausias metų mėnuo. Ir orchidėjos – ne priežastis sielotis. Liūdėti reikia dėl šąlančių benamių, kurių tikrai yra nemažai. Daugelis iš mūsų dejuoja, kad namie šalta, kad per mažai šildo, bet tik nedaugelis susimąsto, kad jie turi stogą virš galvos. O kaip jaučiasi tie, kurie atėjus nakčiai ieško šiltesnių vietelių? Mes nežinome, kas atsitiko jų gyvenimuose. Gal patys kalti, gal kvaili, o gal meistriškai apgauti? Kaip ten bebūtų, vis tiek man jų gaila.
Šiandien viena moteriškė skundėsi, kad namie šalta, bet kiti gyventojai nusprendė taupyti ir šildytis minimaliai, todėl teks kęsti šaltį.
O kita pasakojo, kaip darbe šildosi kondicionieriumi ir nesidžiaugia, kad šilta, nes kondicionieriaus filtrai nekeisti metų metus ir kad niekam dėl jų sveikatos neįdomu.
Praeitą savaitę užsuko du vyrukai ir paklausė, ar galėtų čia nusipirkti degtinės 😀 , tuo labai nustebinę ir papiktinę pirkėją. Jie, žinoma, juokavo, bet moteriškė manė kitaip, todėl labai rimtai jiems atsakė:
„Ar nesuprantate, kad čia vaistinė ir degtinės čia nenusipirksite.”
„…kartais tai ją erzindavo. Kaip ir tie viešai skelbiami niekai, kad keturiasdešimt metų – tai vėl iš naujo patiriami dvidešimt penkeri. Tai visiškos nesąmonės. Šiokie tokie dermatologiniai patobulinimai, šiek tiek botokso vienoje ar kitoje vietoje gali padėti keturiasdešimtmetei atrodyti lyg dvidešimt penkerių. Tačiau tai kosmetikos dalykai. Vidiniai pokyčiai, suvokimas, kad gyvenimas ne begalinis, kad mylimam vyriškiui nebesi viskas – ŠTAI TIE senstant atsirandantys veiksniai yra svarbūs…”
Šią savaitę nieko rimto nutariau nerašyti, nes vis tiek jūs neturėsite laiko skaityti 😀