

O dabar visus kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje: Ką darau susirgęs?
Gilles San Martin (https://www.flickr.com/photos/sanmartin/4900275659/)
Kažkodėl kai ateina žmogus pirkti vaistų nuo pedikuliozės (utėlėtumo), man visada pradeda niežėti galvą. Ir kol mes šnekamės apie esamą problemą, mano rankos nevalingai vis tiesiasi į galvą. Kartą taip darėsi ne tik man, bet ir klientei 🙂 Ir mes tik po kurio laiko pastebėjome, kad elgiamės vienodai. Tada smagiai pasijuokėm. Net ir dabar, rašant, norisi vis kasytis. Matyt, toks refleksas.
Nes faktas, kad vaistinėse vis dar rikiuojasi pirkėjų eilės, man kelia nemažą susirūpinimą Lietuvos ateitimi. Tai manęs visai nestebintų, jei vaistinių būtų tik keletas kiekvienam mieste. Bet dabar jų yra po 2-3 viename kvartale, kartais 100 metrų spinduliu. Ir visos jos nesiskundžia klientų gausa. Atrodo, kas čia tokio, tik džiaugtis reikėtų, kad biznis nestovi vietoje. Bet čia juk ne drabužiai ir ne automobilių dalys. Logiškai mąstant, tai juk net ne prekė. Na gerai, tegul ir prekė, bet vis tiek ne įprastinė, o specialios paskirties. Vadinasi, ją pirkti reikia ne tada, kai kažkas pareklamuoja, o tada, kai jos TIKRAI reikia!