Vaistininko užrašai

Antradienis. Kovo 8-oji. Vieniems – eilinė diena, kitiems – šventė, tretiems – sovietinius laikus menanti diena. Nors teko augti tuo gūdžiu sovietmečiu, ši diena man pirmiausia asocijuojasi su pavasariu, pakylėta nuotaika ir, žinoma, gėlėmis 💐 O gėlių, kaip ir juoko bei šypsenų, niekada nebūna per daug. Beje, nuo 1975 m. Tarptautinė moters diena švenčiama Jungtinių Tautų Organizacijos. Taigi, negalima teigti, jog tai – Tarybinės moters diena. Nors šiandien – jau ketvirtadienis, kovo 10 diena, leisiu sau pajuokauti apie moteris. Ir nors nuotaikos pasaulyje šiuo metu tikrai ne pačios geriausios, norėčiau nors kelioms minutėms atitraukti nuo karo baisumų. Tikiuosi, nepasmerksite manęs už tai, kad  šiuo nelengvu visiems laikotarpiu, rašau nerimtai 🙃

Moteriška logika – keistas dalykas. Skandalas jau yra, o priežasčių jam kilti – dar ne.

Kai moteris nori išgirsti vyrišką nuomonę, tai iš tikrųjų ji nori išgirsti SAVO nuomonę, tik bosu.

Kiekvieną moterį galima įvaryti į kampą su fraze: “Tai tu man atsakyk į savo klausimą.”

Protinga moteris niekada nesako: “Aš suklydau”. Ji sako: “Ooo, kaip įdomiai išėjo 🤔”.

“Klausi, kiek man metų? Reikia paskaičiuoti. Kai ištekėjau, man buvo 20, o vyrui – 40 metų. Taigi, aš buvau už jį dvigubai jaunesnė. Dabar jam 70 metų, reiškiasi, man – 35 👱🏻‍♀️”

arba:

– Kiek tau metų?

– 18 – lika.

– Prieš kelis metus man sakei tą patį!

– Aš ne iš tų, kurios šiandien kalba viena, o ryt – jau kita!

“Pirma dietos diena. Aš ištuštinau visą šaldytuvą. Buvo labai skanu…”

Pripratau užsirašinėti savo išlaidas: transportui – 20€, maistui – 40€… O kur padėjau 1000€, neatsimenu 🤷‍♀️

Kaip sakė mano teta: svarbiausia, kad  kai tave pasiunčia ant trijų raidžių, tai funkcionuotų!

Kokios moterys pačios ištikimiausios – blondinės, brunetės ar šatenės? Žinoma, kad  pražilusios 👵🏻

Kodėl išsiskyriau su savo vyru? Nesutapo religinės pažiūros – jis nepripažino, kad aš Dievaitė 😇

– Gali įsivaizduoti, išsiunčiau savo idiotą bulvių, tai jį mašina patrenkė!

– O, Dieve! Ir kas dabar bus?

– Nežinau. Tikriausiai, ryžius virsiu.

Artėjant mėnulio pilnačiai 🌖 ir kaukiant vilkolakiams, prieš išeinant į darbą, dažnai namiškiams pasakau: “Einu į frontą”🧨💣

Na, mūsų darbe tikrai kartais užverda tikras mūšis – tai kažkas susistumdo eilėje, tai apsižodžiuoja tarpusavyje, tai valdžią iškoneveikia (tuo pačiu – ir mus). Žiūrėk, jau ir kokį vagišių nustveri už rankos, tuomet bandai ir vaistinės “turtą”, ir save išgelbėti 🦸🏼‍♂️ O kur dar užklydę narkomanai su savo pretenzijomis, kad insulininių švirkštų neturime 💉 Jeigu netikėtai apsilanko kokia persona non grata iš ofiso, taip pat jauti priešo alsavimą į nugarą. Kaip ir po slapto pirkėjo vizito – gavęs vertinimą iš viršaus sužinai, ar pavyko nugalėti priešą, ar vis dėlto, jis nugalėjo tave ⚔️ Pirmoje fronto linijoje stovėjome ir pandemijos pradžioje, kai visko trūko 😷, todėl nesumeluota ta įprasta frazė Einu į frontą. Iki dabar. Deja, nuo 2022 metų vasario 24 dienos mano frontas staiga tapo pačia gražiausia, nuostabiausia, ramiausia ir taikiausia vieta, todėl aš negaliu jos taip vadinti. Nes į frontą šiandien eina Ukrainos žmonės. Į patį tikriausią frontą, kuris egzistuoja tik karo metu. Karo, kurio mano karta (ir jaunesnė už mane) laimei nematė, negirdėjo ir nejuto. Apie tai mokykloje skaitėme vadovėliuose ir girdėjome mokytojų, tėvų ar senelių pasakojimuose. Tai buvo nutikę seniai ir ne su mumis. Bet istorija bando kartotis. Nesvarbu, kad gyvename XXI amžiuje ir esame toli pažengę visose srityse, gebame bendrauti, keistis informacija, keliauti, palaikyti ryšius visur ir su visais, skrendame į kosmosą, bandome užkariauti Marsą, įveikiame ligas, kurios kažkada buvo neįveikiamos.  Atrodo, reikia tik džiaugtis ir eiti naujų išradimų ir atradimų link. Bet, ne. Kažkam reikia daugiau žemių, kažkam valdžios ar pripažinimo. Kiekvienas laikmetis turėjo savo erodus, visa ko naikintojus. Šis laikmetis – ne išimtis. Belieka tik tikėtis, kad likimas erodams bus negailestingas ir žiaurus, su skaudžiomis netektimis ir  neišgydomu skausmu, kokį jie suteikė Ukrainos žmonėms.

Šiandien daug kas liko antrame plane – ir korona, ir migrantai, ir pabrangusios dujos su elektra. Šiandien visi esame iki kaklo ir daugiau sulindę į internetą – vieni, sekantys kiekvieną smigusią raketą į ukrainiečių širdis, kiti – beieškantys kalio jodido tablečių. Nesiblaškykite, šiandien kalio jodidas tikrai nepadės 👽

Ar žinote, kokią frazę paskutiniu metu nuolat girdžiu: “Tyrimai geri, jaučiuosi blogai”. Ir nesuprasi, ar ta bloga savijauta dėl to, kad pandemija išsekino psichologiškai, ar kad gydytojai pro pirštus žiūri į ligonio savijautą ir esamas ligas 🤔 Bet kuriuo atveju, tai liūdina. Gerai, kad tarp niūrios kasdienybės retkarčiais įsimaišo ir vienas kitas nuotaiką keliantis reiškinys:

– Vaistininke, palieku čia pas jus paltą. Aš tik į parduotuvę užeisiu.

– Nepalikite savo daiktų. Aš vaistinės prekių nespėju apsaugoti nuo ilgapirščių, o čia – paltas!

– Vaistininke, nebijokite, jo tikrai niekas nepaims. Dabar gi visi viruso bijo 😯

Senjoras atidžiai žiūrinėja akcijas. Po kurio laiko prieina ir taria:

– Čia, žiūriu, pas jus preparatas ramiai širdžiai. O pas mane – NERAMI, tai, turbūt, nieko man ir nepasiūlysite?

💔

Yra toks centrinę nervų sistemą veikiantis vaistas Mydocalm, skirtas padidėjusiam skeleto raumenų tonusui mažinti. Jis parduodamas tik turint gydytojo išrašytą receptą. Bet klientei tai neįdomu:

– Man mydokalmo miegui.

– Tai kad jis ne miegui skirtas. Ir recepto reikia.

– Man gydytoja liepė gerti nakčiai ir aš jį naudoju miegui.

– Jis neskirtas miegui.

– Nepasakokite man čia savo pasakų! Tik duokite greičiau!

🤯

***

– Man tų nesveikų žuvies taukų.

– Ta prasme 🧐 Skystų, su skoniu, be skonio, kapsulėmis, vaikams ar suaugusiems? Kas įeina į jūsų sąvoką NESVEIKI?

– Omacor.

Kadangi mano užrašus skaito ne tik farmacijos specialistai, bet ir paprasti žmonės, galbūt jie nežino, kas tas Omacoras ir su kuo jis valgomas 🙂 Jo sudėtis – išgrynintos omega-3 polinesočiosios riebiosios rūgštys. Tai receptinis vaistas, skiriamas gydytojo ir turintis kontraindikacijas bei šalutinius poveikius. Taigi, NESVEIKI ŽUVIES TAUKAI 🤣 Reiks įtraukti į vaistininko-kliento žodynėlį. Na, o jeigu jau prabilau apie žodynėlį, tai jame turėtų atsirasti dar keli naujadarai:

– Man stripatylio!

– 🧐

– Nu kas neaišku? Su citrinom 🍋

– Dar ir su citrinom! Tai, tikriausiai, Strepsils?

– Nuuuuu, o kaip aš sakiau?

Krautuvininkai vėl sukruto: pasitelkę visas įmanomas informacines priemones (šį kartą interneto portalą delfi) bei tampomi konvulsijų, pradėjo skambią akciją Vaistininkų medžioklė. Netyla garsai apie karo grėsmę, pandemiją, kylančias elektros ir dujų kainas, dabar gi, ir vaistinių tinklų savininkai ir visokie vykdantieji direktoriai, o tiksliau – savininkės ir direktorienės taip pat užsimojo pagąsdinti visuomenę: “Didėjantis vaistininkų trūkumas kelia įtampą farmacijos sektoriuje. Specialistų paklausa vis labiau viršija pasiūlą, o tai ateityje gali sumažinti farmacinių paslaugų prieinamumą.” Tokiu sudėtingu periodu pradėkime gąsdinti žmones, kad jie bus prastai aptarnaujami vaistinėse, nes nebus kam su jais bendrauti 😮 Na, nebus kam bendrauti camelia, benu, gintarinėje, norfos ar euro vaistinėje, tuomet gal privačios atsigaus. Be šių monstrų, ačiū dievui, dar yra ir kitų vaistinių, kurios savo paslaugomis nenusileidžia krautuvininkams.

Taip ir norisi jiems/joms garsiai surikti: “Branginkite ir vertinkite savo esamus darbuotojus, tuomet nereikės žvalgytis pas konkurentus, norint persivilioti vieną kitą specialistą. Pasiūlykite konkurencingus atlyginimus, sudarykite žmogiškas darbo sąlygas, išleiskite normalių atostogų ir leiskite ramiai dirbti!”

Kaip susitarę visos gagena, kad greitai nebus kam dirbti, nes universitetai ruošia per mažai vaistininkų, o ir finansuojamų studijų nėra pakankamai. Išeitis visuomet yra – krautuvininkai galės susimažinti administracinį aparatą ir tuos visus dykaduonius  regionų vadovus bei vadybininkus galės siųsti prekiauti vaistais (žinoma, kurie turi tam tinkamą išsilavinimą). Nes patys tik liežuviu malti moka ir pinigus į kišenę saugiai dėti. 

Bet ką aš čia fantazuoju 🧚‍♀️Ne be reikalo šis straipsnis su mirštančių gulbių šauksmu pasirodė delfyje. Po truputį ruošiama dirva naujiems teisės aktams, kurie leistų kuo greičiau įsivežti kitų šalių specialistus ir taip dar labiau prispausti prie žemės savo tautiečius. Neatsitiktinai, turbūt, atsirado sakinys straipsnyje: “Tai, kad vaistininkų trūksta ne tik vaistinėms, rodo ir tas faktas, kad jie yra įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose trūkstamų profesijų sąrašą.” Jeigu jau tikrai mūsų taip trūksta kaip ir IT specialistų, tai kodėl mums nepasiūloma 3000-5000 € algos? Jeigu specialybė yra paklausi, o darbuotojų nėra, tai lyg ir aišku, nuo ko pirmiausia reikia pradėti 💶 

„Šiais mokslo metais valstybė finansuoja tik 36 vietas farmacijos studijų programoje. Visi likusieji, kurie nori tapti vaistininkais, už mokslą turi mokėti brangiai. Tiek valstybės finansuojamų vietų nepakanka norint padengti vaistininkų trūkumą.“,- bėdavoja viena iš tinklinių vaistinių atstovių. 

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius vis nemažėja, todėl šiandien nutariau užsidėti septynias kaukes. Kadangi kaukė gali paslėpti ne tik lūpas ar nosį, bet ir pyktį, šypseną, ironiją, liūdesį, o kartais – ir sąžinę, jos dėka, darbas tampa paprastesnis. 

– Ar su šiais papildais man tikrai pavyks lengvai atsikratyti papildomų kilogramų? 

– Taip, žinoma! Keli klientai, kurie juos vartojo, dabar atrodo nuostabiai! Bet vienos dėžutės – per mažai…

Išėjus pirkėjui, nusiimu pirmąją kaukę 🎭

– Atsinešiau sąrašiuką, ko man reikėtų nusipirkti.

– Gerai, rodykite. Paskui aš išsitrauksiu savo sąrašiuką, ką jums dar reikėtų įsigyti. Labai gerų produktų gavome.

Nusiimu antrą kaukę ir einu šildytis pietų. Nespėjus įjungti mikrobangės, įeina pirkėjas. Kaip visada, pietūs palauks 😢 

– Gal galite padaryti man tris dokumento kopijas?

– Kad neturime aparato. Gal kitur paprašykite…

Šiek tiek graužia sąžinė, tačiau skubiai nusiimu trečią kaukę ir einu link mikrobangės…

– Pakeiskite 100 eurų.

– Labai gaila, bet ką tik atidaviau inkasatoriams 🤭

Be sąžinės graužaties nusiimu ketvirtą savo kaukę.

– Ar pas jus galima pasimatuoti kraujo spaudimą?

– Šiuo metu aparatas išvežtas patikrai. Užeikite kitą savaitę…

Saugesnio narkotikų vartojimo kambarys. Hmm, keistai skamba. Aš galvojau, kad narkotikų Lietuvoje iš viso negalima vartoti, nei saugiai, nei nesaugiai. Pasirodo, klydau. Anot sveikatos ministro, tai – kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose. Kaip būtų smagu, kad ir visur kitur, o pirmiausia, mūsų piniginėse pagaliau įsivyrautų skandinaviška ar kitų pažengusių Europos valstybių tvarka ir praktika. Žinoma, nuo kažko pradėti reikia. 

Dirbdami vaistinėse, kasdieną susiduriame su narkomanais, todėl matome problemos aktualumą. Kalbama, kad šių kambarių principas – atėjusiam klientui suteikti galimybę pasikeisti švirkštą bei saugiai susileisti dozę arba tą dozę, budinčio mediko pagalba, pakoreguoti iki saugios. O kokia yra ta SAUGI DOZĖ?! Pagrindinis ir vienintelis visų tikslas turėtų būti toks – sumažinti narkotikų vartojimą. Švirkštų keitimo punktai jau yra, o ir įsigyti švirkštus nėra keblu (jei randama pinigų dozei, švirkštui visada atsiras), todėl dalijimosi panaudotu švirkštu problema šiandieną nėra pati aktualiausia. Europos Sąjungos struktūriniai fondai finansuoja ilgalaikę tokių asmenų reabilitaciją, todėl valdininkai turėtų labiau orientuotis būtent į tokią (tikslinę), o ne momentinę pagalbą. Tiesa yra ta, kad norint pradėti dialogą su narkomanu, pirmiausia, reikia iš jo išvalyti visas narkotines medžiagas. Ar tokią paslaugą suteiks šis kambarys? Žinoma, kad ne. Opioidus vartojantys asmenys ilgalaikei reabilitacijai dažnai lėšų neturi, o ES lėšomis remiamos programos, greičiausiai, nėra visiškai nemokamos, todėl visą dėmesį, protus ir finansus reikėtų nukreipti į VISIŠKAI NEMOKAMOS REABILITACIJOS galimybes, o ne švirkštų dalijimą ir stebėjimą, kaip priklausomas nuo narkotikų asmuo leidžiasi dozę, o šalia budintis gydytojas stebi, kad dozė būtų neviršyta 😲

Viename žurnale skaitau: “Jeigu sunkios emocijos, pyktis susikaupė darbe, kai nėra laiko, vietos pasportuoti ar pasivaikščioti. Kaip su jomis susitvarkyti?” Kadangi darbe įvairių emocijų gaunu užtektinai ir man įdomu, kaip su jomis susitvarkyti, skaitau toliau: “Atitraukiant dėmesį į malonius dalykus, tai yra atsitraukti. Kitaip sakant, nukreipti dėmesį: ar pasižiūrint į save iš šalies, ar į paveikslą ant sienos, ar į vaizdą pro langą.”

Ką gi, bandau atitraukti dėmesį nuo pasipiktinusio ir besiburnojančio kliento į šalia stovintį ir uodegą vizginantį kliento šunį. Šiek tiek padeda, bet ne visiškai, todėl bandau iš šalies pažvelgti į save. Pažiūriu į kojas, į chalatą, į rankas – viskas lyg ir vietoje. Dėl visa ko užlendu už lentynos ir žvilgteliu į save veidrodyje. Į mane žvelgia nuvargęs ir užuojautos prašantis veidas, todėl ilgai negaištu ir einu prie piktojo kliento, besitikint, kad jis jau bus išėjęs. Kadangi jis vis dar trypčioja, bandau pasinaudoti kitu patarimu – žvelgiu į sieną, bet jokių paveikslų, deja, nematau. Tik vieną šalia kito sukabintus akcinius plakatus 🌠, kurie jokių malonių emocijų man nesukelia. Liko dar vienas neišnaudotas patarimas, todėl ilgesingai žiūriu pro langą. Pilki cepelininiai debesys ☁️, lekiančios mašinos 🚙, skubantys beveidžiai žmonės, nuo žemės vėjo gūsio pakeltos ir ore suktinį šokančios vienkartinės kaukės…Nieko malonaus…

Tada prisimenu dar vieną perskaitytą, bet nepanaudotą patarimą: “Atitraukti dėmesį ir greitai nusiraminti padeda pratimas 5-4-3-2-1. Reikėtų pasistengti penkis daiktus pamatyti, keturis garsus išgirsti, tris daiktus paliesti, stengiantis užčiuopti skirtingą jų faktūrą, du kvapus užuosti ir pajusti vieną skonį – kažko paragauti”.

Nerimastingai pradeda bėgioti mano akys 👀, kurios greituoju būdu fiksuoja penkis daiktus. Pirmas jų – kompiuterio ekranas 💻, įkyriai nurodinėjantis, ką privalau parduoti. Antras – pritryptos (sniegas+druska+žemės) vaistinės grindys, trečias – paruoštas grindų šepetys 🧹, ketvirtas – 6 dėžės neiškrautų ir nesudėliotų į lentynas prekių, penktas – krūva prikarpytų naujų kainų 💮, kurias kažkam reikės sukaišioti į vietas. Nieko malonaus…

Kadangi akys nepadėjo, įtempiu ausis👂🏾Pirmieji keturi garsai, pasiekę mano klausymo landas buvo šie: