Vaistininko užrašai

Ruduo, peršalimai, gripas, COVID, kaukės, vaistai, pasenę vaistai, generiniai, pigiausi, brangiausi…

Taip ir gyvename, kovodami prieš virusus ir peršalimus pigiausiais, brangiausiais, išskirtiniais ir ypatingais vaistais 😀 Toks mūsų darbas. Pagrindinis. Nors kartais, kai gerai pagalvoji, supranti, kad ir kiti vaistinėje atliekami darbai nėra šalutiniai. Ypač tai supranti mėnesio pabaigoje ar pradžioje, kai prieš akis pasidedi krūvelę A4 formato lapų, margų nuo  labai mažų kainų ir viliojančių pasiūlymų. Šis darbas siaučiančios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnis, nes darbščiųjų rankų būrelyje darbuojamės su pirštinėmis, kaukėmis, skydeliais, akiniais ir dar bala žino kuo 😷

Tačiau, NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERĄ – ši amunicija labai praverčia tuomet, kai gauni maišelį pasenusių “vaistų”, tarp kurių ne taip jau ir retai randi panaudotų švirkštų, bintų, pleistrų, tuščių kvepalų buteliukų , neaiškios kilmės miltelių ar vaikiško maistelio likučių 🤮 Atliekant išrūšiavimo darbus, mus kaip niekada gelbsti  vienkartinės pirštinės, kaukės, respiratoriai ir akiniai ⛑🧤👓 Trumpam tampame švaros akcijos “Darom” dalyviais. Tik tos akcijos pas mus žymiai dažnesnės nei bet kur kitur. Bet juk mūsų viena iš pareigų – rūpintis žmonių sveikata ir gerove 😊

Besidarbuojant vienoje ar kitoje srityje, darbuotojai vis žvilgčioja į kompiuterio ekraną, nes jame nuolat pasirodo naujos užduotėlės, ką dar reikia atlikti visuomenės labui.

Pavyzdžiui, pasirodo svarbus pranešimas, kad keliose vaistinėse pastebėta, jog vienkartinių kaukių pakuotėje,  (kurioje jų yra 50 vnt.), pagamintoje Kinijoje, rasta kažkokių tai vabzdžių 🦟, todėl, atidėjus savo įprastus darbus reikėtų atlikti kaukių išrūšiavimą. Kam vargintis su visokiais grąžinimais tiekėjams, jeigu galima vietoje atrinkti ir jau geras pateikti pirkėjams. Ir kaip čia nesutiksi su tuo, kad vaistinėje darbas kaip pasakoje –  visi, kas prie to prisidėjo, galėjo pasijusti pelenėmis iš Šarlio Pero kūrinio ir atrinkti pelus nuo grūdų (tik į puotą jau nepateks, nes šiemet svarbiausia – saugumas). O ar ten liks kokių maliarinių uodų lervučių ant tų kaukių, nelabai jau ir svarbu, bele kaina ypatinga, o kaukė vis tiek vienkartinė, greitai bus išmesta. Ir vienas kitas vabzdys, uodas ar šikšnosparnis didesnės įtakos sveikatai neturės. O kokiu būdu bus atliekamas tas peržiūrėjimas, kiekvieno sąžinės reikalas. Toks mūsų krautuvininkų mąstymas 💶 Jau kitą dieną ateina administracijos laiškas, kuriame dėstoma, kad žmonės yra svarbiausi. Išlieka tik pagrindinis klausimas – KURIE? Ar tie, kurie rūšiuoja, ar tie, kurie pinigus palieka 🤔 Retorinių klausimų kaip niekada dabar LABAI DAUG.

Vienas iš jų – KAM REIKALINGAS BŪTINASIS KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ SĄRAŠAS? Kas nežino (pvz., vaistinių klientai), pasakysiu, kad tai – pigiausių vaistų sąrašas, kurį privalo turėti kiekviena vaistinė. Tas sąrašas nuolat kinta ir kas tris mėnesius palieka eilę neišspręstų problemų. Liūdniausia, kad jis niekam nenaudingas ir nereikalingas. Paskutinis šių metų sąrašas įspūdingas ~ 300 vaistų pavadinimų. Sausio mėn. jau bus kitas, dalis vaistų liks, kiti keisis. Ką daryti su tais nepanaudotais ir niekam nereikalingais? Ministras sakė, kad jie reikalingi, nes nemokami žmonėms, o valstybei atsieina pigiai (žinomi gamintojai, atseit, vaistų kainų nemažina, todėl jie neįperkami). Tačiau, gyvenimas parodė, kad ligoniai nesirenka tų nemokamų, jie nori patys pasirinkti ir mokėti, o ne būti politikos verslo įkaitais. Reikia paminėti ir tai, kad ne visada tie vaistai yra tiekime, ir kai vaistininkas įtikina ligonį, kad tie vaistai jam bus geri, staiga paaiškėja, kad neturi ką pasiūlyti, nes sutriko tiekimas. Kai jau tiekimas atsinaujina, žiūrėk, tam sąraše – vaistų neliko nė kvapo! Ir tokiu atveju vaistininkui vėl reikia pasitelkti visą savo žavesį ir profesionalumą bei iš naujo įtikinėti ligonį, kad DABAR TAI JAU JIS GAUS TOOOOKIUS INOVATYVIUS VAISTUS, kad pamirš, jog iš viso serga 😎

Taigi, valdininkai sugalvoja teisės aktą, vaistinės turi jį vykdyti (nors ne visada jis ir įvykdomas), daugelis pacientų neturi pasirinkimo ir ima pigiausią, tiekėjas ne visada įveža reikiamą kiekį, vaistinė neturi ką pasiūlyti, bet kai vaistas atsiranda rinkoje, jis pakeičiamas kitu pigiausiu, pacientas mato kitą pakuotę ir reiškia pretenzijas vaistininkui, vaistininkas teisinasi dėl tvarkos (ir mintyse keikia betvarkę), pacientas nepasitiki vaistininku ir keliauja į kitą vaistinę, ten – tas pats, tada keikia valdžią ir reikalauja konstitucinių teisių į laisvą pasirinkimą, užuot pirkęs dešimtmečius naudotus įprastus vaistus ir taupęs nervus, tuo pačiu ir sveikatą. Negana to, ateina tikrintojai, kurie reikalauja pildyti asortimentą trūkstamais vaistais, nes to reikalauja teisės aktai, kurių, deja, turime laikytis visi 🤓 Tada supranti, kad esi bejėgis prieš sistemą ir eini ramiai dirbti savo darbų, tik netrukus paaiškėja, kad ne visi farmacijos specialistai galės RAMIAI tai padaryti. Farmakotechnikai (neturintys universitetinio išsilavinimo) vieni vaistinėse nepasiliks, nes turės dirbti vaistininko priežiūroje 👨‍✈️👩‍✈️ Artėja įstatymo įsigaliojimo data ir nežinomybė eilės puikių specialistų dėl ateities. Kiekvienas esame savo likimo kalvis, todėl ir pasirūpinti savimi turime patys. Labai gaila tų, kurie nespėjo, nesugebėjo, nenorėjo ar dėl kitų svarbių priežasčių to nepadarė. Tikiuosi, kad jie ras savo nišą, panaudojant savo profesines žinias🥼

Paradoksas, bet dažnam, iš aukščiau numestam darbui, mūsų profesinių žinių net neprireikia. Labiau aktualios tampa psichologinės žinios ir koučingas. Nekalbu apie karpinius ir akcijų dėliojimus. Nukrenta ir “įdomesnių” užduočių. Viena iš jų – pasistengti išparduoti X vaistų likučius, kurie nuo tam tikros datos bus išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Taigi, vardan svarbaus tikslo, vėl reikia ploninti liežuvį ir trumpam (kol bus išparduoti likučiai) pasitelkti išmanumą ir įtikinti pirkėją, kad šį kartą jam labiausiai tiks vaistai X. Visa laimė, kad šie vaistai gerai užsirekomendavę ligonių tarpe, todėl ir pasiūlyti juos ne gėda. O  neparduoti vaistų likučiai iki sekančios užduoties – taps eiliniu galvos skausmu vaistinių vedėjams.

Kas dar įdomesnio mūsų darbe 🤔 Galėčiau parašyti vienu žodžiu – VISKAS pas mus įdomu. 

Sakoma, kas mūsų neužmuša, padaro stipresniais…

Nebežinau, kur ir dėti tiek stiprybės, kurios įgijau per eilę darbo metų 💪

Didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 žmonių skaičiui ir vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, visai nesinori rašyti niūriomis temomis, todėl šiandien paleidžiu lengvą istoriją, kuri, beje, galėtų būti pamokanti 😉

Istorija – apie krizę. Šiuo metu didelės krizės dar neišgyvename, bet ką gali žinoti, kas laukia po mėnesio – kito 🧐

Į vieną nedidelį miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį, jis savininkui kaip užstatą padavė 100 € ir pasakė einąs išsirinkti kambario. Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.

Mėsininkas – irgi padorus žmogus, net nenusišluostęs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasiskolinęs už gyvulius.

Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę – ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.

Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kol nepamatė gatve pėdinančios miestelio paleistuvės, kuri jam neseniai davė “skolon”. Tad atsidusęs, išėjo į lauką ir pašaukęs merginą, grąžino jai skolą.

Ši, pasirodo, irgi turėjo įsipareigojimų – už kambarius viešbutyje, kur vedžioja klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę, mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.

Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas mobilaus telefono skambutis – dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo.

Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja 🤭

Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu 🤩

Nepraėjo ir metai, kaip  vėl atsinaujino  kalbos apie vakcinacijos poreikį vaistinėse. Vaistininkai, papildomai įgiję daugiau kompetencijų, o su jomis ir papildomą licenciją bei tapę išplėstinės praktikos vaistininkais, pagal ministro sumanymą, galėtų skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, erkinio encefalito, tymų). Apie tai buvo rašoma prieš metus.

A. Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija tuomet „didelių siūlymų nesulaukė“. Didieji vaistinių tinklai papildomas pajamas tuomet įžvelgė kosmetikos bei savo prekės ženklo maisto papildų prekyboje. Tačiau ne visi farmacijos specialistai džiaugėsi, prekiaudami lakais, dažais, tušais ir kvepalais. Farmacininkų manymu, jie ne kosmetikos pardavimams buvo ruošiami. Ir ne čia slypi jų potencialas. Ką jau kalbėti apie užkraunamus ant pečių  privalomus šių prekių pardavimų planus.

Taigi, dabar susirūpinta, kad Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui, į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių asociacija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviau ieškoti kompromiso, kaip nuo gydymo įstaigų nuimti tik pasiskiepyti norinčių pacientų krūvį (koks rūpestingumas 😮). Didieji vaistinių tinklai stebi situaciją kitose Europos šalyse ir jau mato, kas šiemet pandemijos metu rugsėjį įvyko Didžiojoje Britanijoje. Vaistines tiesiog užplūdo pacientai 🙂😊😀, o tinklams teko stabdyti ar riboti žmonių registravimą, kadangi vakcinų paklausa yra didžiulė (ar tik besivaikant tokių “sensacijų” įmanoma sukelti susidomėjimą vakcinavimu vaistinėse Lietuvos žmonėms?!).

Pradžia – pusė darbo. Dėl to verta daug kartų pradėti.

Nuolat bendraudami tarpusavyje, žmonės sukuria ypatingą psichologinį lauką, kuriuo perduoda vieni kitiems dvasines vertybes bei dorovinę patirtį. Jei žmogų gerbiame, tai vertiname ir jo mintis, nuomonę, tikime jo žodžiais, klausome jo patarimų, stengiamės įgyvendinti jo idėjas. Pagarba yra tarsi laidas, kuris įgalina gerbiamą žmogų geriau pažinti, pajusti, kas jame yra geriausio, pamatyti tuos patrauklius jo būdo bruožus, kurie kitaip nepastebimi. Jei žmogų gerbiame, juo žavimės, tai sukelia norą pačiam kuo nors būti panašiam į jį. Nejučiomis imame save su juo lyginti, galvojame, ką ir kaip galėtume savyje keisti. Taip prasideda nelengvas darbas su savimi – saviaukla 😊

Moksliniai tyrimai ir gyvenimo patirtis rodo, kad vien išorinėmis priemonėmis žmogaus neįmanoma išauklėti. Didesnį norą save auklėti pajuntame, kai pamatome, kad esame kitų gerbiami. Kitų žmonių mums reiškiama pagarba sužadina mumyse slypinčias vidines jėgas, kurios padeda ne tik sąžiningai atlikti kartais nelengvas pareigas, bet ir įveikti dideles kliūtis, trukdančias siekti tauraus tikslo – išlikti žmogumi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

– Ei, tu, ilgai ten krapštysiesi?! Man binto reikia! Eini čia, greičiau!

***

– Insulininių švirkštų turi? Ne? Eik tu nac.. tada!

***

– Ko čia klausinėji nesąmonių? Ne tavo reikalas, kam ruošiuosi pirkti. Tavo darbas – parduoti!

Tai tik keli klientai iš šimto panašių 😀 Po tokių monologų, atrodo, žodis PAGARBA yra visur kitur, tik ne čia. Bet praeina minutė kita, ir gyvenimas vėl stoja į savo vėžias. Tiesiog supranti, kad tokių “asmenybių” nei sugėdinsi, nei paveiksi savo pagarbiu elgesiu. Galbūt, tai sužalotos vaikystės pasekmė 🤔 Tiesa, matyt, glūdi kažkur giliau 👨‍👩‍👧‍👦

Nauja COVID -19 banga į vaistines sugrąžino mases žmonių, kurių apsilankymas vienaip ar kitaip susijęs su korona 🦠

– Vienkartinių kaukių norėjau nusipirkti. Taip gerai atrodanti dar niekada nesijaučiau – užsidedu ir visos raukšlės išnyksta, tiksliau pasislepia po kauke. Bent jau dabar jaučiuosi kaip aštuoniolikmetė 🧚‍♀️

***

– Kur galėčiau priduoti panaudotas kaukes ir pirštines? Kiek girdėjau, kur pirkau, ten ir priduodu.

– Tai kitą kartą gal ir nosinaites panaudotas atneškite į vaistinę 😤

***

– Gal turite kokį tepaliuką gydantį? Prieš savaitę darė man COVID testą –  kai ėmė tepinėlį iš nosies, taip kyštelėjo giliai, kad, galvojau, gabaliuką smegenų užgriebė. Tai aš jiems ir sakau: “Gal ne tik koroną ištirsite, bet dar ir ar Alzheimeriu nesergu…”

Nors mes jau pakankamai gerai esame įvaldę ekstrasensų galias ir kiaurai matome žmones, ne visada pavyksta tiksliai atspėti, ką klientas turi galvoje 🙂 Tuomet, net ir amžius ir lytis negelbsti. Nebūtinai jaunas norės tik to, o pagyvenęs, atvirkščiai. Todėl tenka daryti išvadas po kiekvieno panašaus atvejo 🤭

Pirkėjas Nr. 1:

– Apsaugos priemonių man reikia.

– Kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio?

– Prezervatyvų!

Pirkėjas Nr. 2 (kitą dieną, ir net kitą savaitę):

– Kokių apsaugos priemonių turite?

– Štai (ir nuvedu prie kontraceptinių priemonių)

– Na, manau, nuo koronos jos neapsaugos. Man kaukių reikia 😷

Iš naminių gyvūnėlių gyvenimo:

– Ar vaistinėje neregistruoja katinų kastravimui? Girdėjau per televiziją sakant, kad veterinarai akciją vykdo ir nemokamai kastruoja katinus, tik neišgirdau, kur man reikia registruotis?

Šiandien sunku būtų rasti namus, kuriuose neauga gėlės. Žalia augalų spalva džiugina akį, ramina centrinę nervų sistemą, puošia interjerą. Spalvomis ir kvapais džiugina ir skintos gėlės, kuriomis puošiame namus. Augalai, pasodinti vazonėliuose, ar augantys lauke, yra natūraliausi oro grynintojai ir drėkintojai. Kambariniai augalai turi daug naudingų savybių, padedančių mūsų akims. Jie gerina patalpų oro kokybę, pašalindami lakiuosius organinius junginius. Taip pat palaiko oro drėgmę ir taip neleidžia išsausėti mūsų akims. Ką dar naudinga būtų žinoti apie šias grožybes?

Nematomas priešas

Prasta patalpų oro kokybė gali pasireikšti įvairiais sveikatos sutrikimais. Kartais ilgai tenka ieškoti ligos priežasties, o ji slypi visai šalia. Kai kurie organizmo sutrikimai juntami iš karto, kiti gali pasireikšti tik po kelių metų. Iškart juntami sutrikimai – tai akių, nosies bei gerklės patinimai, sudirginimai ar niežuliai. Taip pat, galvos skausmai, svaigimas bei nuovargis. Ilgainiui prastas patalpų oras gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus – alerginę astmą, širdies ligas, tam tikrus vėžinius susirgimus. Švarus ir grynas deguonis yra gyvybiškai svarbus kiekvienai funkcijai, organui, audiniui bei ląstelei mūsų kūne.

Augalų nauda

Garindami vandenį, augalai drėkina orą. Tai svarbu komforto sąlygoms sudaryti, ypač butuose, turinčiuose centrinį šildymą. Tiek fotosintezės, tiek kvėpavimo proceso metu, augalai išskiria vandens garus, kurie padidina drėgmę ore. Augalai išgarina apie 90% vandens, kurį pasiima. Jų aktyvumas priklauso nuo kambario drėgnumo – esant dideliam drėgnumui, augalai vandens beveik negarina, o sausomis dienomis gausiai prakaituoja. Taigi, kambarinės gėlės namuose iš tikrųjų naudingos. O kur dar jų gydomosios savybės 🦠 Prie naudingų augalų reikėtų priskirti alijošių, kuris medicinoje naudojamas kaip tonizuojanti priemonė. Jo lapų minkštimą pridėjus prie pažeistos odos, jis skatina gijimo procesą, todėl gydo nudegimus, veikia priešuždegimiškai. Alavijo sultys gerina virškinimą, apetitą, kelia imunitetą, didina hemoglobino kiekį kraujyje, padeda atsistatyti audiniams. Liaudies medicinoje alavijų sultys žinomos kaip vaistas nuo skrandžio opos, gastrito, faringito ir laringito.

“Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo”

V. Čerčilis

Šiandien nemažai žingsnių nužingsniuota farmacijos sektoriuje, tik ar tie žingsniai buvo sėkmingi, ar ne, spręsti teks vėliau, kai vertinsime pasekmes. 

Išties, daug prieštaringų sprendimų priimta, kurie palietė ar dar palies dažną Lietuvos gyventoją. Pradėsiu nuo paskutiniojo, šviežiausio 🙂 Šį kartą būsiu tik aktualijų apžvalgininkas ir nestovėsiu kurioje nors barikadų pusėje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir didieji vaistinių tinklai

Mūšis dėl valstybinių vaistinių steigimo prieš vaistinių tinklus buvo nesėkmingas, tačiau karas (kaip sako valdantieji) dar nepralaimėtas. Didelis noras įsteigti valstybines vaistines kilo iš ne ką mažesnio noro sumažinti vaistų kainas. Ar tai būtų pavykę, artimiausiu metu nesužinosime, tačiau sužinosime, kiek sąžiningi buvo tinklai, pasisakydami prieš tokių vaistinių atsiradimą bei teigdami, kad Lietuvoje ir taip daug vaistinių (100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o ES vidurkis yra 25-27 vaistinės), o dirbtinai padidintas vaistinių tankumas, tikėtina, daliai dabar veikiančių vaistinių reikštų veiklos pabaigą. Tikrai, vaistinių Lietuvoje labai daug, tačiau ar didieji vaistinių valdytojai planuoja sustoti ir daugiau jų nebekurti? Vardan konkurencijos, vardan mažų privačių vaistinių išlikimo. Ar laikysis tos pozicijos, kad konkurenciją sunkiausiai ištvers mažesnės vaistinės, todėl išliks sąžiningi ir atsidarius naujai gydymo įstaigai, iš visų pastato pusių nepradės kirsti angų ir daryti naujų įėjimų? Dabar gi, beveik ant kiekvienos gydymo įstaigos pastato galima pamatyti tris – penkis skirtingų tinklų vaistinių pavadinimus.

Vaistininkai ir farmakotechnikai/vaistininko padėjėjai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos vaistinėje privalės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šios permainos palies nemažą dalį farmacijos specialistų. Taigi, šis pasikeitimas taip pat padalino Lietuvą į kelias dalis. Kaip niekada vieningi buvę vaistinių darbuotojai staiga tapo nesutaikomais priešais (gerai, kad ne visi 🤓). Tiesą sakant, netikėjau, kad tokia priešprieša vyrauja aplinkui. O paskutiniai perskaityti komentarai šia tema, visai išmušė iš vėžių 😕:

“Mane piktina farmakotechnikų skleidžiama panika. Nuomonė, kad bus sunku prisivilioti vaistininkus į mažus miestelius, yra klaidinga. Aš pati esu vaistininkė, gyvenu kaime ir šiuo metu noriu grįžti iš motinystės atostogų, tačiau mano vietoje jau dirba mažiau kvalifikuota farmakotechnikė”

Tai tik viena nuomonė iš daugelio. Vaistininkai piktinasi ne tik dėl tariamai “prarastų” darbo vietų, bet ir dėl vienodo atlyginimo, didesnio darbo krūvio (konsultuojant vaistininko padėjėją ir prižiūrint jo darbą), dėl kvalifikacijos stokos, atsakomybę už farmakotechnikų padarytas klaidas ir t.t.