Vaistininko užrašai

Pradėsiu nuo pasakos, o pabaigsiu šių dienų aktualijomis 😉

Vilkas, lapė ir liūtas nusprendė pamedžioti kartu. Viskas ėjo gerai – jie sugavo ožką, elnią ir kiškį.

– Dalink grobį,- kreipėsi liūtas į vilką. – Tik teisingai.

– Gerai,- sutiko vilkas. – Ožką, manau, kad reikėtų atiduoti tau, kiškį – lapei, o sau paimsiu elnią.

Tai išgirdęs liūtas įniršo ir sudraskė vilką.

– Dabar tu dalink,- tarė jis, kreipdamasis į lapę. – Tik teisingai, žiūrėk.

– Su malonumu,- atsakė lapė. – Tegul ožka bus tau pusryčiams, kiškis – pietums, ir elnias – vakarienei.

– Va, čia tai teisingai,- pasakė liūtas. – Kas tave išmokė taip gerai dalinti?

– Gulintis šalia tavęs sudraskytas vilkas, mano valdove! – atsakė lapė.

Pasakas dažnai vainikuoja laiminga pabaiga, realybėje – viskas, kas prasideda, baigiasi ašaromis. Šios pasakos pabaiga ne visai pasakiška, nes daug aukų joje paliko. O kaip ne pasakoje?

Vienoje didmiesčio vaistinėje darbavosi trys vaistininkai. Vienas jų, senesnės kartos palikuonių, išties buvo atsidavęs savo profesijai: svarbiausias ir bene vienintelis jo tikslas – rūpintis pacientų sveikata, rekomenduoti labiausiai tinkančius vaistus (dažnai, pigiausius, bet ne prasčiausius), išlaikyti ilgalaikį ryšį su pirkėju ir įgyti visišką jo pasitikėjimą. 

Antras vaistininkas – jaunosios kartos atstovas (te neįsižeidžia jaunimas, nes kalbu tik apie vienos vaistinės vieną vaistininką), veikiau besirūpinantis savo kišene nei klientų problemomis, užtikrintai vedantis vaistinę į priekį, tuo pačiu pildantis ne tik savo reitingų krepšelį, bet ir asmeninę dosjė.

Į vaistinę įbėga įpykęs vyriškis. Lauke žiemiškas oras, šalta, bet jis įkaitęs kaip krosnis, veidas raudonas, akys žaibuoja, nosis garuoja. Prieina prie kasos ir griežtu balsu nukerta:

– Man kažką nuo nervų, bet su akcija! Ir greičiau!

Aš, spinduliuojantis stojiška ramybe, linkteliu ir ramiai iš stalčių ir lentynų pradedu traukti įvairius produktus, pasižyminčius raminančiu poveikiu.

– Kas čia per tempas? Ko taip lėtai judat? Aš jau dabar nervuojuosi 🤯

– Tai gal jums iš karto valerijono atkimšti?

– Kokie čia visi drąsūs šiandien! Duokite kažką pačio stipriausio, kad išgėręs iš karto nusiraminčiau. Ir nebrangaus.

– Jei norit garantuoto efekto, tai rinkitės atostogas šiltuose kraštuose, nes, matyt, perdegėte. O jei pigiau – tai arbata arba tabletės.

Vyriškis griebia dėžutę, susimoka ir išeina burbėdamas: “Nesąmonė! Atostogos, aišku, geriau, bet kas man jas apmokės?” Durys užsidaro, vaistinė vėl panyra į ramybę, bet neilgam, nes dabar įlekia įsiaudrinusi ponia, lyg būtų ką tik laimėjusi pykčio kilnojimo čempionatą. Plaukai plaikstosi į visas puses, o jos rankinė ore banguoja kaip vėliava kovos lauke:

– Duokite kažką nuo nervų! Ir stipraus! – pareiškia, net nepasakiusi “Laba diena”.

Ir kas čia šiandien per diena, mintyse klausiu savęs. Tiesa, čia gi vaistinė, ko stebėtis? Per savo ilgą darbo praktiką mačiau visko – nuo valerijono perdozavusių katinų iki žmonių, manančių, kad receptiniai vaistai veikia ŽYMIAI GERIAU nei nereceptiniai. Pakeliu akis ir ramiai klausiu:

– Tai kas, pagaliau, nutiko?

– VISKAS NUTIKO! Kaimynas visą dieną už sienos gręžia, vyras naktį be sustojimo knarkia, šuo po kojomis maišosi, ir dar eilė čia pas jus!

– Gal vaistažolių arbatos nakčiai stipresnės?

– Ką? Arbatos? Man ramybė reikalinga, o ne arbata. 

– Tablečių? Lašų?

Moteriškė akimirkai nutyla, tada giliai atsidūsta ir taria:

– Ai, duokit tuos lašus. Bet jei nepadės, grįšiu su dar blogesne nuotaika!

– Su nekantrumu lauksiu sugrįžtant. Pageidautina – su GERA nuotaika.

Kai jos siluetas išnyksta horizonte, sekantis klientas garsiai ištransliuoja: 

– Žinote, kartais atrodo, kad jums patiems valerijoną kasdien turėtų dalinti už dyką. Duokite ir man arbatos nuo nervų, bet kad neerzintų kvapas ir nenervintų spalva 🤣

Sakoma, kad penktadienis yra mistinė, okultinė diena, o skaičius trylika turi maginę reikšmę. Tokią dieną kažkas dedasi, ko negali sukontroliuoti, ir daug kas vyksta kitaip, nei reikia. Ta diena buvo tikrai ne penktadienis trylikta. Tačiau tiek negatyvių įvykių per pusdienį atnešti galėjo tik nelabasis 😈 Tą dieną atrodė, kad visas pasaulis yra nusistatęs prieš mane VISUR ir VIENU METU: namuose, gatvėje, automobilyje, darbe.

Nespėjus nuskambėti rytiniam žadintuvui, paryčiais supratau, kad aš iš viso jo neįjungiau. Todėl tamsoje  per miegus pradėjau maigyti telefoną. Žadintuvą įjungiau, bet miegas mane jau buvo apleidęs. Ką gi, “anksčiau kėlęs, anksčiau vesi” yra pasakęs vienas Lietuvos politikas, todėl per daug nenuliūdau – tiesiog bus ilgesnė diena. 

Taigi, atsikėliau nei įprastai – labai anksti. Tamsoje tiesiau ranką prie šviesos jungiklio, bet, kažkodėl vis dar buvo tamsu. Pasirodo, kažkuriuo momentu naktį dingo elektra. Tą faktą paliudijo SMS žinutė telefone – “Nustatytas elektros tiekimo sutrikimas objekte X. Vidutinis elektros tiekimo atstatymo laikas 2 val.”

OMG 💩

Supratau, kad kavos namie jau neišsivirsiu, todėl lėkiau į darbą – gal šį kartą pavyks darbe TAI PADARYTI RAMIAI. Deja, patekau į pernelyg ankstyvą ir netikėtą transporto kamštį, kuris sudaužė mano visas viltis anksčiau atvykti į vaistinę. Maždaug po 15 min. supratau, kad ne tik neatvyksiu anksčiau. Aš, greičiausiai, vėluosiu. Prie vaistinės durų mane nelinksmai pasitiko prekes atvežęs vairuotojas. Bandžiau nutaisyti aukos veidą, suprask, ne tu čia tas nelaimingasis, kuris laukia kelias minutes, o aš, kuris kažin kada išsivertęs iš lovos, bet dar negėręs kavos. Tyli nepakančių žvilgnių apsikeitimo ceremonija truko lygiai 5 sekundes, po kurių – laimėtojų nebuvo 🤺

Užkaičiau virdulį (reikėjo suspėti iki klientų apgulties), suskubau išpakuoti gautas prekes (vienam ligoniui  buvo pažadėta deficitinė prekė), įjungiau kasos aparatą (kad už vėlavimą nesulaukčiau nuobaudos iš viršaus). 

Nauji metai, naujos kainos, naujos akcijos, tik žmonės – tie patys: su savo nepakartojamu sąmoju, pykčiu ir humoru 🤭. “Ar galite man ką nors pasiūlyti nuo peršalimo?”, – klausia manęs vienas klientas, kuriam jau nebežinau, ką duoti, nes išbandė viską, bet pas gydytoją eiti atsisako. “Taip, žinoma, kad turiu. Šį kartą pasiūlysiu daug šiltos arbatos ir, be abejo, geros nuotaikos 😉”. Tokia jau šiandien diena, kad daugiau žmonių, kurie nori gauti vaistų, ir mažiau tų, kurie nori pasveikti.

“O turite ką nors nuo nuobodulio?”, – klausia vidutinio amžiaus moteris. Taip, žinoma, kad turiu. Pasiūlymą – vieną  darbo dieną praleisti vaistinėje. Garantuoju, kad išjudinsite ne tik savo kūną, bet ir protą 🤯

– Bet jūsų darbas tikrai įdomus…Jūs kiekvienai problemai spręsti turite po tabletę.

Labiausiai stebina klausimai “Ar man šis vaistas tikrai padės? Ar tos tabletės neturės šalutinio poveikio?” Na, kaip galiu žadėti tai, kas ne mano valioje? Tiesa, tokiu atveju galiu pažadėti, kad jeigu vaistas nepadės, tai tikrai suteiks naujų įspūdžių! O jei ir įspūdžių nebus, tada kitą kartą ieškosime vaistų nuo nusivylimo 😂

– Tai ir vėl man kažką naujo išrašė? Dėl ko tie nauji vaistai?

– Visi mes šiek tiek esame eksperimentatoriai. Tikėkimės, kad šie nauji vaistai jums bus efektyvesni.

– Nežinau, nežinau… Šiandien jaučiuosi kaip šis vaistų buteliukas – pilnas, bet vis tiek kažko trūksta…

Juokas ir geras nusiteikimas yra mano darbo dalis, kuri padeda užmegzti ryšį su klientais ir suteikia šiek tiek lengvumo net ir rimtesnėse situacijose.

“Kodėl tos tabletės tokios didelės? Kaip man jas praryti? Ir kodėl jas turiu užgerti stikline vandens?!” – purkštauja nepatenkintas senjoras. “O todėl, kad jos mėgsta būti nuplautos”, – atsakau jam ir abu pradedame juoktis 🤣.

– Šiuos vaistus būtinai gerkite nustatytomis valandomis, kad būtų poveikis.

– Ai, kad aš pamirštu, kartais visai neišgeriu…, bet nesvarbu, jaučiu, kad man vis tiek geriau.

Norintiems sulieknėti reikia valgyti su saiku. Bet daugelis galvoja, kad jeigu nusipirks lieknėjimui skirtą preparatą, tai jis padarys stebuklus. Jeigu taip būtų, visi vaikščiotume tarsi modeliai 🕺💃

– Gal, tiesiog, jums reikėtų laikytis šiokio tokio maitinimosi režimo?,- atsargiai bandau paaiškinti apkūniai moteriškei, perkančiai “tabletes lieknėjimui”.

– Na jau ne, valgysiu, ką noriu, o vaistai vis tiek turi atlikti savo darbą.

Visi puikiai žinome, kad norint sulaukti teigiamo gydymo efekto, vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo  (ar vaistininko) nurodymus. Svarbu yra laikytis dozavimo, vartojimo dažnumo ir trukmės režimo tam, kad gydymas būtų veiksmingas ir saugus. Taip pat labai svarbu žinoti, ar vaistus reikia vartoti prieš valgį, po valgio ar tam tikru paros metu. Bet ar laikomės tų nurodymų?

– Vartokite po 1 kapsulę 3 kartus per dieną tuo pačiu metu, po valgio. Taip, kaip gydytojas nurodė ant recepto.

– Nepasakokite man čia tų instrukcijų! Man reikia nuolaidos ir vaisto. O aš vartosiu pagal savo grafiką ir nuojautą.

– Tokiu atveju ir vaistas gali nuspręsti veikti pagal savo planą…

Kantrybės ir laiko trūksta daugeliui iš mūsų. Kasdienybė, deja, skiriasi nuo reklamos, rodomos per TV. Ten viskas vyksta greitai – kosulys dingsta nuo vienos tabletės, nagų grybelis – nuo vieno lašo, o viduriai pasileidžia nuo vieno miltuko.

 – Tos tabletės man visai nepadeda! Taip atrodo, kad jas geriu tik dėl grožio.

– Tai – nėra meilė iš pirmo žvilgsnio 💖. Kartais prireikia šiek tiek laiko, kad vaistas pradėtų veikti 🤓

– Jau praėjo visa savaitė, ir nieko. 

– Puiku, nes kantrybė – irgi vaistas!

Ir kodėl aš vis dar dirbu vaistinėje? Nes kasdieną iš klientų nemokamai gaunu vis naujų receptų – ar tai būtų gyvenimo, ar pasveikimo, ar asmeninės patirties receptas.

– Ačiū, vaistininke, už jūsų rūpestį ir pagalbą!

– Ooooo, man visada malonu padėti! Ir nepamirškite – jūs turite daugiau tablečių nei aš turiu darbo dienų, todėl ne visada galiu visokeriopai padėti 😎

– Ir man kartais  atrodo, kad aš geriu vaistų daugiau nei vandens. 

Sausio 20 d. buvo liūdniausia metų diena, dar vadinama Mėlynuoju pirmadieniu. Dar prieš 20 metų vienas britų psichologas paskaičiavo, kad trečias sausio pirmadienis yra liūdniausia diena, nes tuo metu ir saulės mažiau, ir žadėti pažadai neįvykdyti. Na, dėl pažadų negaliu nieko komentuoti, tačiau, faktą, kad saulės beveik nėra, galiu patvirtinti.

Ir jeigu nei vaistinis valerijonas, nei vaistinė melisa ar apynis nesugeba pašalinti jūsų slogių minčių,  tuomet siūlau jums nemokamą optimizmo pamoką 😉

Ciceronas teigė, jog stiprios, glaustos mintys labai padeda gyventi, o J. V. Getė rašė, kad kiekvieną dieną reikia pasiklausyti nors vienos dainelės, pažiūrėti į gražų paveikslą ir, jeigu galima, perskaityti bent vieną išmintingą posakį. Čia jų daugiau nei keturiasdešimt, tad jei dienai skirsite po vieną, taip ir pavasario lengvai sulauksite :

• Gyvenimas nesąžiningas, bet, vis dėlto, labai geras;
• Jeigu abejoji, ženk dar vieną nedidelį žingsnį į priekį;
• Gyvenimas per trumpas, kad būtų švaistomas neapykantai;
• Darbas nepasirūpins tavimi, kai sirgsi. Tai padarys tavo tėvai ir draugai. Rūpinkis santykiais;
• Kiekvieną mėnesį apmokėk kreditinių kortelių skolas;
• Nebūtina laimėti kiekvieno ginčo. Sutik arba nesutik;
• Verk kartu su kuo nors. Tai gydo geriau nei verkimas vienatvėje;
• Galima pykti ant Dievo. Jis supras;
• Atsidėk pensijai jau nuo pirmos algos;
• Kai reikalai krypsta šokolado link, priešintis nėra prasmės;
• Susitaikyk su savo praeitimi, kad ji negadintų tavo dabarties;
• Galima sau leisti verkti savo vaikų akivaizdoje;
• Nelygink savo gyvenimo su kitų. Tu net neįsivaizduoji, ką jiems iš tikrųjų tenka patirti;
• Jeigu santykiai turi likti slapti, tau nėra reikalo juose dalyvauti;
• Viskas gali pasikeisti akimirksniu. Nesijaudinkite, Dievas to niekada nepraleis;
• Giliai įkvėpkite. Tai nuramina mintis;
• Atsikratykite visko, ko negalite pavadinti naudingu, gražiu ar mielu;
• Kas nenužudo, tas daro tave stipresnį;
• Niekada ne per vėlu turėti laimingą vaikystę. Tačiau antroji vaikystė priklauso tik nuo tavęs;
• Kai ateina laikas leistis paskui tai, ką iš tikrųjų mėgsti šiame gyvenime, nesakyk “Ne”;
• Degink žvakes, miegok ant geros patalynės, dėvėk gražius apatinius. Nieko nelaikyk ypatingam atvejui. Šis ypatingas atvejis – šiandien;
• Pasiruošk su kaupu, o vėliau – kaip bus, taip bus;
• Būk ekscentriškas dabar. Nelauk senatvės, kad pasipuoštum ryškiai raudonais drabužiais;
• Svarbiausias organas užsiimant seksu – smegenys;
• Niekas be tavęs nėra atsakingas už tavo laimę;
• Ištikus bet kokiai vadinamajai katastrofai, užduok sau klausimą: “Ar tai bus svarbu po penkerių metų?”;
• Visada rinkis gyvenimą;
• Atleisk visiems ir viską;
• Ką kiti apie tave galvoja – ne tavo rūpestis;
• Laikas gydo beveik viską. Duok laikui laiko;
• Nesvarbu, ar situacija yra bloga, ar gera – ji pasikeis;
• Nežiūrėk į save rimtai. Niekas to nedaro;
• Tikėk stebuklais;
• Dievas tave myli, nes jis – Dievas, o ne todėl, kad ką nors padarei arbe ne;
• Nereikia tyrinėti gyvenimo. Tu jame atsirandi ir darai tiek, kiek suspėji;
• Pasenti – labiau apsimokanti alternatyva, negu mirti jaunam;
• Tavo vaikai turi tik vieną ateitį;
• Vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų turi reikšmę – ar esi mylėjęs, ar ne;
• Išeik pasivaikščioti kiekvieną dieną. Stebuklai vyksta nuolatos;
• Jeigu į vieną krūvą sudėtume visas savo problemas ir palygintume jas su kitų problemomis, tuojau pat užsimanytume susigrąžinti savąsias;
• Pavydas – betikslis laiko švaistymas. Tu jau turi viską, ko reikia;
• Atmink – geriausia dar priešaky;
• Nesvarbu, kaip jautiesi, atsistok, apsirenk ir išeik pasižmonėti;
• Gyvenimas, nors ir neperrištas kaspinėliu, vis vien yra dovana 😉

Nauji metai, nauja valdžia, nauja ministrė, tik Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė K. N. Gagė ir jos kalbos vis dar tos pačios ir apie tą patį: koks yra didelis vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, trukdantis suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas šalyje. Kaip ir pernai ar užpernai, taip ir šiais metais ji nepailstamai deklaruoja, jog šiuo metu vaistinėse trūksta bent kelių šimtų vaistininkų (o vaistinių netrūksta 🤭?). Nepamiršta paminėti ir skaičių: galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, o per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Ir tuo pačiu, vėl prašo pagalbos iš Vyriausybės dėl farmacijos specialistų finansavimo.

Kur tikroji problema?

Tačiau, problema juk tikrai ne čia. Galbūt, jai nėra žinoma (nors labai tuo abejoju), kaip krautuvininkai nevertina savo esamų darbuotojų, kaip greitai linkę juos paleisti, kai jie rengiasi ieškoti geresnių darbo sąlygų, kaip juos išnaudoja, manipuliuoja ir bando įsprausti į kampą… Ne vietoje ir jos verkšlenimas dėl farmakotechnikų studijų sustabdymo (neva, kaip blogai, kad Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia). Kokia prasmė juos rengti, jeigu vaistinės šimtams jų jau parodė duris anksčiau? Iš pradžių – reikia, po to – jau nebe, o dabar – vėl reikia. Nesąžininga reikalauti atnaujinti farmakotechnikos studijų programą tik tam, kad vaistininko padėjėjai ateitų porai valandų per dieną tam, kad padėliotų prekes į lentynas ar išvalytų dulkes. Juk staiga neįvyks stebuklas ir nebus taip, kad kiekvienoje vaistinėje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir darbo valandų, dirbs komanda – vaistininkas ir jo padėjėjas. 

Valstybės dėmesys ne ten

Ar tikrai, kaip teigia LVA pirmininkė K.N.G., reikia didesnio valstybės dėmesio? Gal ir taip. Tik ne dėl studijų finansavimo, o dėl krautuvininkų savivalės sutramdymo. Valstybė turėtų labiau įsiklausyti ne į nuolat verkiančius komersantus, bet į paprastą Lietuvos pilietį, kuris eilę metų bando papasakoti apie pilkąją vaistininkystės pusę ir pagrindinius šio verslo autorius. 

Skambūs LVA pirmininkės žodžiai apie augančius vaistininkų atlyginimus ir profesijos prestižą – tai dar viena paslėpta veidmainystė. Kiek vaistininkų dirba vienu etatu? Vienetai. Ne tik dėl didesnio atlyginimo jie keliauja iš vienos vaistinės į kitą. Apstu atvejų, kai tiesiog esi priverstas dirbti daugiau nei tau norisi, nes reikia išleisti kolegas atostogų, pavaduoti ligos atveju ar laikinai papildomai padirbėti ką tik atidarytoje naujoje vaistinėje (nes pirma nusprendžiama atidaryti vaistinę, o tada jau ieškoti, kas joje dirbs). 

Šventės praėjo, tad galima pakalbėti ir ne apie tokius gražius dalykus.

Mokslininkai apskaičiavo, kad apie 1-2 kg žmogaus kūno masės sudaro mikroorganizmai, atliekantys aibes skirtingų funkcijų – pradedant virškinimu, baigiant žmogaus imunitetu. Žarnyno mikrobiotą galima įvardinti kaip atskirą žmogaus organą, kuris vis dar išlieka nemenka mįslė. Beje, kaip ir pats žmogus.

Neišgalvota istorija apie moteriškę, kuri prašyte įsiprašė į vaistinėje esantį tualetą. Na, žinote, gyvenime visokių atvejų pasitaiko… Kartais patekimas į WC – tai mirties ir gyvybės klausimas, ypač, jei su tavo mikrobiota kažkas yra ne taip. Todėl, kai tau pagrasina prakeiksmu ir visokiais kitais nelabaisiais, pasigaili to žmogaus ir įsileidi jį į savo valdas. Taigi, po tokio pirmo (ir tikrai jau paskutinio) karto, ši mažytė ir labai svarbi patalpėlė labiau priminė ne vaistinės sanitarinę patalpą, bet seną neprižiūrėtą išvietę, kuria naudojasi alkoholikai ar socialinių įgūdžių neturintys asmenys. Ši iš pažiūros visai tvarkinga moteriškė taip gerai “pasėdėjo”, kad po jos pasišalinimo sunku buvo pripažinti, kad čia lankėsi žmogiška būtybė, moteriškasis pradas… Vėliau dar ilgai teko įtikinėti kobras, kad vaistinės tualetai nėra skirti pašaliniams lankytojams ir vaistinės darbuotojai tikrai neprivalo atverti jiems savo valdų.

Neseniai mano žvilgsnis užkliuvo už nuostabaus ketureilio, kurį šiandien palinkėčiau užrašyti, atsispausdinti ir pakabinti tam tikroje vietoje, jeigu, visgi, esate labai gailestingas ir linkęs įsileisti prašalietį į VIP zoną:

Broliai lietuviai
Lietuviško krašto
Šikit į skylę
O ne ant krašto…

Atsiprašau, jeigu kažkam sugadinau nuotaiką 💩🤭