Vaistininko užrašai

Išaušo diena, kai gyventojai nereceptinius vaistus galės įsigyti ne tik fizinėje vaistinėje ar užsakę vaistinės internetiniame puslapyje, bet ir interneto prekybos platformose, įskaitant mobiliąsias programėles, jeigu vaistinės pasirinks tokį būdą. Vaistinėms sudaryta galimybė prekiauti nereceptiniais vaistais ne tik savo interneto tinklalapiuose, vadinasi, gyventojai netrukus vaistus rinksis Wolte, Bolte, Barboroje ar LastMile 🤭, kurių kurjeriai, greičiausiai, ir bus vaistų pristatinėtojai. 

Skamba patraukliai (man, asmeniškai – ne, nes aš pirmenybę teikčiau fizinei vaistinei), tačiau kartu su naujove didėja internetinės prekybos rizika “netyčia” nusipirkti ne tą prekę ne iš to portalo. Todėl reikės būti ypač atidiems, nes naujoves greitai pagauna ir nelegalai, kurie netrunka prisitaikyti ir pasiūlyti savo “geresnes” sąlygas, pavyzdžiui kainos ir pristatymo.

Ne paslaptis, kad šiuo metu internete yra siūloma daug įvairių prekių, tame tarpe ir vaistų. Be recepto galima įsigyti ne tik antibiotikų, lytinę potenciją gerinančių, bet ir psichotropinių bei narkotinių vaistų. Negaliu pasakyti, ar šie vaistai perkami masiškai, bet manau, kad tikrai yra ne vienas, ir ne du pirkėjai, kurie susigundo šiais pasiūlymais. Esminis klausimas – ką jie nusiperka? Ar apskritai susimąsto apie vaisto (jeigu tai iš viso vaistas) kokybę, jo autentiškumą, laikymo, gabenimo sąlygas? Visų šių abejonių, žinoma, išvengsite vaistus pirkdami fizinėse vaistinėse, nes jas pasiekia tik registruoti ir kokybiški vaistai, tačiau, jeigu gyvenimo aplinkybės pasisuka netikėtu kampu ar norisi eiti koja kojon su naujovėmis, tuomet belieka būti tik labai apdairiems ir įvertinti vaistų tiekėjo legalumą. 

Visos nuotolinės vaistinės, turinčios teisę siūlyti vaistus nuotoliu yra skelbiamos Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos interneto puslapyje. Į šį puslapį jus taip pat gali nuvesti taip vadinamas bendras logotipas (naudojamas visoje ES), patalpintas kiekviename interneto svetainės puslapyje, kuriame vaistinė siūlo parduoti nereceptinį vaistą. Paspaudus šį bendrą logotipą,  būsite nukreipti į nacionalinį vaistinių ir internetinių svetainių sąrašą, apie kurį jau minėjau. Tokiu būdu galėsite įsitikinti, kad  vaistai yra siūlomi pirkti legaliai.

Tiek periodinė spauda, tiek įvairūs interneto portalai mirga nuo vaistininkų dalinamų patarimų. Vienuose rašoma, kaip saugiai laikyti vaistus namuose, kituose – kaip tuos vaistus saugiai naudoti, dar kituose – kaip reikia gyventi, kad tų vaistų iš viso nereikėtų 🤓 Visuose galima rasti kažką naudingo, prasmingo ar komerciškai naudingo. Kaip ten bebūtų, šiandienos vaistinė daugiau dvelkia komercija nei rūkstančia alchemijos krosnimi ar magiškais kvapais🔮 Ir nors dažnas pilietis vaistinėje linkęs paatvirauti ne tik apie jį užklupusias sveikatos bėdas, bet ir apie džiaugsmus bei kitus gyvenimo malonumus, ne visada jam tai pavyksta. Paradoksas – nors vaistinių Lietuvoje su kiekvienais metais tik daugėja, deja, pokalbiams laiko lieka vis mažiau ir mažiau⏳Šį brangų laiką negailestingai suryja antraeiliai darbai, kuriuos atlikti primygtinai verčia krautuvininkai. Tie darbai visiškai nesusiję su klientų gerove ir sveikatos paslaugų teikimu 😕 Kaip žinia, ligoniams, laiku negavusiems gydytojų specialistų konsultacijų, paskutine viltimi tampa vaistinė. O vaistinių darbuotojai, praradę paskutinę viltį būti suprasti savo vadovų, ne visada tampa vilčių ir norų pildytojais. Užuot savo laiką skyrę patarimams ir konsultacijoms, jie priversti skubėti ne tik dėl to, kad dažnai tenka dirbti vieniems pamainoje, bet ir dėl to, kad šalia pagrindinio darbo jų dar laukia antraeiliai, bet PRIVALOMI darbai (reklama, plakatai, kainų spausdinimai, jų karpymai, dėliojimai, žurnalų pildymai ir dokumentų segiojimai, grindų ir lentynų plovimai (kartais ir langų), gėlynų ravėjimai vasarą 🌺 (ačiū dievui, ne visur) ir sniego atkasinėjimas nuo durų bei druskos barstymas žiemą ❄️) Tai kada gi pakalbėti ir išklausyti? Kartais klientui atrodo, kad žmonių nėra, vadinasi, tu nieko neveiki ir turi marias laiko. Bet ne visada tai būna TIESA. Ne kartą teko išgirsti:

“Daugiau į tą vaistinę neisiu!”

“Kokia (koks) nemaloni (-us) darbuotoja (-jas) ten dirba!”🧟‍♂️

“Manęs net neklausė, ar man reikia visų išrašytų vaistų, net galvos nepakėlė nuo kompiuterio!”👩🏻‍💻

“Anoje vaistinėje tai nieko nepaklausi, visos piktos kaip širšės!”🐝

“Paklausiau, nuo ko tie vaistai, tai atkirto, kad kuo skundžiuosi, nuo to ir parašė”🤦‍♂️

“Klauskite gydytojo, kuris rašo, o ne manęs”

ir t.t. ir pan. Mes nesureikšminame tokių komentarų, nes panašius, tikriausiai, išsako ir apie mūsų vaistinę 🤭 Kartais tai būna tiesa, kartais – ne. Kartais klientas būna piktas ant viso pasaulio, kartais – mes būname pavargę ir išsunkti. O kur dar gamtos išdaigos – lietus, purvas, kruša, mėnulio pilnatis, magnetinės audros ar saulės užtemimas… Vienaip ar kitaip, visa tai veikia 🌓 Tačiau žmogus ir labiausiai atsainioje visuomenėje yra kupinas stebuklo laukimo, paguodos ar patarimo. Todėl pasinaudosiu galimybe ir šiandien duosiu vieną naudingą patarimą.

Rūpindamiesi savo sveikata arba tuomet, kai jau ta sveikata pradeda irti, keliaujame pas specialistus, kurie dažniausiai mus nukreipia į procedūrų kabinetą, nesvarbu, kur jis būtų – ar poliklinikoje, ar specializuotoje gydymo įstaigoje. Visų įmantrybių žinoti mums nebūtina, nes tuo pasirūpina specialistai, bet bendrą supratimą, kokie tie tyrimai būna ir dėl ko jie atliekami, turėti verta 🙂

Prieš tyrimą

Prieš atliekant tam tikrus tyrimus, pravartu žinoti keletą dalykų. Galbūt, ne visi žino, kad laboratoriniai tyrimai būna tiksliausi, kai tiriamoji medžiaga imama vienodomis sąlygomis: 

• Tuo pačiu paros metu – geriausia ryte, nes kai kurių rodiklių dydis skirtingu paros metu nevienodas;
• 8-12 val. nevalgius, nes maistas daro įtaką kai kuriems rodikliams;
• Esant ramybės būsenos, nes fizinis ir emocinis krūvis (stresas) gali paveikti kai  kuriuos rodiklius;
• Prieš tyrimus nerekomenduojama rūkyti, vartoti alkoholio, kaitintis saulėje;
• Tyrimus atlikti vienodoje patogioje padėtyje, nes kai kurie rodikliai skiriasi sėdint ir stovit;
• Pageidautina nevartoti vaistų, veikiančių tiriamus komponentus (pvz., geležies preparatų – 2 savaites prieš tiriant geležies apykaitos rodiklius; gliukozės apykaitą veikiančių vaistų – 3 dienas prieš atliekant gliukozės toleravimo mėginį);
• Kol nepaimtas ėminys, pacientui nerekomenduojama atlikti kitų diagnostinių bei fizioterapinių procedūrų (rentgenologinio, veloergometrinio tyrimo, funkcinių kvėpavimo mėginių;
• Planiniam laboratoriniam tyrimui paprastai medžiaga imama 7-9 val. ryte, pacientui gulint ar sėdint; kartotinai imant kraujo, tiriamojo asmens kūno padėtis turi būti ta pati.

Laboratorinių tyrimų rūšys

Biocheminiai – tai daugybė rodiklių, kurie nustatomi biocheminiais, imunocheminiais ir kitais metodais, dažniausiai iš kraujo skystosios dalies (serumo ar plazmos). Jie suteikia žinių apie įvairių medžiagų koncentraciją; 

Hematologiniai – tai rodikliai, suteikiantys žinių apie kraujo ląsteles;

Šlapimo tyrimai – tai daugybė rodiklių, nustatomų biocheminiais ir citologiniais metodais iš šlapimo skystosios dalies ir ląstelių;

Imunologiniai, serologiniai – tai rodikliai, naudojami imuninei sistemai vertinti;

Mikrobiologiniai – tai mikroorganizmų, sukeliančių ligas, identifikavimas ir jų atsparumo vaistams nustatymas; 

Citologiniai – tai organizmo ląstelių tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar ląstelė nėra piktybinė;

Histologiniai – patologiniai – tai audinių gabalėlių, gautų biopsijos būdu, tyrimai, atliekami mikroskopu;

Genetiniai – tai specialūs molekuliniai genetiniai tyrimai, atliekami įtariant paveldimas ligas, apsigimimus ar vėžines ligas.

Dažnai tuos pačius rodiklius galima nustatyti įvairiais metodais, skiriasi tik jų tikslumas, patikimumas ar kaina. Dažniausiai rodikliai yra tarpusavyje susiję ir norint gauti tikslesnę informaciją apie sveikatos būklę, tyrimus reikėtų atlikti kelis kartus (kompleksiškai).

Kaip dažnai?

Dauguma tyrimų yra kartojami tam tikrais laiko intervalais. Tyrimų dažnumas priklauso nuo to, kaip greitai gali atsirasti pastebimų tam tikrų rezultatų pokyčių. Beje, nenormalus tyrimo rezultatas ne visada rodo ligą, o normalus – kad ligos nėra 😮

Kraujo riebalų (lipidų) laboratoriniai tyrimai

Aterosklerozės sukeltos ligos (koronarinė širdies liga, smegenų kraujotakos sutrikimai bei jų komplikacijos – miokardo infarktas, insultas) jau daug metų išlieka pagrindinė vidutinio amžiaus darbingų žmonių mirties priežastis. Svarbiausios priežastys – padidėjusi cholesterolio ir/ar trigliceridų koncentracija kraujyje, taip pat padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas bei genetinės priežastys.

Šie patarimai nebus apie tai, kokius vaistus, ar papildus pasirinkti. Tai greičiau pamokos sergantiems ir naudojantiems daug vaistų.

Ligos gydymą galima pavaizduoti kaip trikampį: vaistas – gydytojas – pacientas. Teigiamas ir mažiausiai pavojingas rezultatas bus tada, jei visos kraštinės bus lygios. Už vaistų skyrimą atsako gydytojas. Tačiau vaisto poveikis priklauso ir nuo jo vartojimo. Na, o koks vaistas bus pasiūlytas, priklauso nuo vaistininko. Atrodo, viskas aišku ir suprantama, bet taip būna ne visada.

Jeigu jūs visada lankotės toje pačioje vaistinėje ir draugaujate su tuo pačiu vaistininku, jums pasisekė labiau. Nes jūsų vaistininkas dažnai tiksliai žino, kokį vaistą jūs vartojate. Taigi, jis net nepaklaustas gali jums paaiškinti, kaip sąveikaus įvairūs vaistai, kuriuos įsigijote pas jį. Net jei pamiršote pavadinimą, nesunku bus prisiminti, ką vartoja nuolatinis pacientas. Tam, žinoma, pasitarnauja ir tablečių spalvos, formos, dydžiai. Bet šį kartą – apie kitą problemą.

Dabar, kai aplinkui siautėja peršalimo ligos, vaistinės pagalbos ieško nemažai žmonių. Ne visi ateinantys prieš tai apsilanko pas gydytojus. Nes daugelis iš jų mano, kad truputį pašalo, tai ir rimtos apžiūros nereikia. Taigi, ateina ir sako:

Man ką nors nuo kosulio.

Tada mes užduodame nemažai klausimų, tokių, kaip:

Kiek laiko kosite, ar sausai kosite, ar atsikosinate, ką gėrėte prieš tai, ar nieko dar nepirkote nuo kosulio…?

O tada paaiškėja, kad žmogus kosėja ilgai, neturi laiko nueiti pas gydytoją (arba neturi noro) ir gydosi savarankiškai. Tai reiškia: praeitą savaitę kelias tabletes davė kaimynas, po kelių dienų pagailėjo kolega ir pasiūlė savo „santaupų”, tada, dar po kelių dienų, kai vis dar kamavo stiprus kosulys, nuėjau į vaistinę, ten kažko nusipirkau, bet kai dar vis nepalengvėjo, tai vakar atėjau į vaistinę vėl ir nusipirkau dar kažkokių tablečių, bet jau kitokių, o jei ir nuo jų nepagerės, tada ryt ar poryt nusipirksiu sirupo nuo kosulio ? Ir ta pasaka tęsiasi tol, kol jums iš tikrųjų pasiseka, arba kol jūs nepatenkate pas gydytoją su užsitęsusiu bronchitu, pereinančiu į lėtinį, arba dar blogiau – privedate save iki plaučių uždegimo. O priežastis paprasta – nebuvo jokio normalaus sisteminio gydymo! Nes: kaimynas davė Bronex tab., kolegė davė TheraFlu miltukų, nusipirkote Stoptusin tab., vėliau dar Hedelix sirupo… Arba, kitas pavyzdys. Ir vėl apie kosulį, nes jis dabar pas kas trečią lankytoją. Prieš parduodant vaistą, žinoma, pasikalbi apie ligos eigą. Ir tada paaiškėja, kad žmogus gydosi kosulį mėnesį laiko, pirkdamas tuos pačius vaistus, tik kitais (gal gražesniais) pavadinimais ? – ACC, Brontex, Flavamed, Ambrolan, Ambrohexal ir t.t. Ir dėsto:

Skaityti toliau »

Daugelis iš jūsų gal ir nežino apie galimybę įsigyti vardinį vaistą, kuris gali būti skiriamas pavieniam pacientui. Bet svarbiau, kad apie tokią galimybę žino jus gydantis gydytojas.

Tai vaistai, kurie įvežami į Lietuvą, remiantis gydytojo paskyrimu. Tas vaistas vartojamas gydytojui tiesiogiai atsakant. Gydytojas skiria tokį vaistą, kai tikisi geresnio gydymo rezultato, nei gydant Lietuvoje registruotais vaistais. Prieš skirdamas tokį vaistą, gydytojas įvertina vaisto terapinę naudą bei saugumą, o pacientas pasirašo, kad sutinka tuo vaistu gydytis.

Tada pildomas vardinio vaisto užsakymas ir pristatomas į vaistinę. O vaistinė pateikia užsakymą vaistų platinimo įmonei, kuri stengiasi kuo greičiau pristatyti vaistus užsakiusiai vaistinei.

Pastebėjau, kad nemaža dalis žmonių su tokiais specifiniais receptais klajoja iš vienos vaistinės į kitą, kol galiausiai pataiko ten, kur jam geranoriškai suteikiama paslauga. Ne kartą ir pas mus buvo atklydę pavargę ir suirzę nuo ieškojimų ligoniai, kurie apsidžiaugė, kad jiems bus užsakytas tas vaistas. Neretai pasiskundžia, kad apėjo jau gal dešimt vaistinių ir vis buvo siunčiami pažiūrėti kitoje vaistinėje, nes vaistinė neturi galimybių užsakyti, tiesiog, to vaisto nėra rinkoje. Kartais tai įvyksta dėl nežinojimo, kartais – dėl tingėjimo ar nenoro atlikti daugiau veiksmų nei atliekant su kitais receptais. O jei dar ilgoje eilėje stovi nepatenkinti klientai…

Skaityti toliau »

Šiandien vaistinėje buvo nemažai žmonių, o dar naujo mėnesio pradžia (akcijų ir nuolaidų dėliojimas ir klientų viliojimas).

Taigi, šį kartą per spartus judėjimas atsiliepė stuburui. Vaistų gerti tikrai nepuoliau, bet šiek tiek parašyti šia tema yra verta.

Atminkite, kad kuo geresnė stuburo padėtis, tuo mažesnė tikimybė patirti nugaros skausmą. Vadinasi, ir aš turėjau galvoti ne apie vaistinės reklamas ir akcijas, o apie savo nugarą.

Dažniausia skausmo priežastis yra stuburo osteochondrozė – tarpslankstelinių diskų, kremzlinio slankstelių audinio su atitinkamu kauliniu audiniu distrofinių pakitimų procesas. Labai jau sudėtinga diagnozė 😀 Osteochondrozė yra plačiai paplitusi ir jos požymių gali nurodyti beveik kiekvienas 40 metų sulaukęs žmogus. Bet žinant, kad ligos sparčiai jaunėja, nenustebčiau, jei pradėtų skųstis ir jaunesni žmonės. Beje, nesportuojantiems šis procesas gali prasidėti ir sulaukus 20 metų amžiaus. O pernelyg intensyviai sportuojantiems dažnėja stuburo ir aplinkinių audinių mikrotraumų. Reiškiasi, reikia laikytis aukso viduriuko 😀

Nugaros skausmas gali būti ūmus ir lėtinis. Pagal skausmo vietą – kaklo srities, krūtinės ir juosmens – kryžkaulio srities.

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl lėtinės stuburo ligos (osteochondrozės, spondiliozės, stondiloartrozės ir kt.), įvairių stuburo traumų (taip pat ir patirtų sportuojant), vidaus organų (širdies, skrandžio, kasos, tulžies pūslės ir kt.) ligų, dėl kurių skausmas plinta į nugaros sritį.

Skaityti toliau »

Labai dažnas klausimas, iškylantis žmonėms, yra apie kompensuojamųjų vaistų tvarką. 

Didelė dalis žmonių per daug nesigilina į šiuos reikalus ir jiems nesvarbu, kiek reikės primokėti už vieną ar kitą vaistą. Tačiau yra ir tokių, kurie labai domisi šiomis vingrybėmis. Šiai grupei labiau priskirčiau vyresnio amžiaus žmones, o iš jų – dar išskirčiau tuos, kuriems svarbu ne tiek kaina, kiek pats principas, kad apskritai reikia mokėti, nors valstybės kompensacija yra 100%. 

Dažnam iš jų dar gydytojo kabinete būna pasakyta, kad jiems kompensuojama 100% ir priemokos visiškai nebus. 

Nežinau, kodėl kartais gydytojai taip pasako. Ar kad nežino (nes valstybinės priemokos tikrai dažnai keičiasi), ar pacientas sunkiai supranta tokius dalykus ir gydytojas neturi laiko ir noro aiškinimams, ar galvoja, kad jei 100%, tai, logiškai mąstant, ir priemokos neturi būti, ar dar dėl kokių nors priežasčių. Geriausiai, jei nieko nesakytų. O jei ligonis klausia, tai pasakytų, kad priemokos dažnai keičiasi ir tiksliai nežino. Nes kai ligoniai jau ateina pas mus į vaistines, mes daug ko išgirstame. Kai tau ištiesia vaistų knygutę ir iš karto įsakmiu tonu pareiškia:

„Man gydytojas sakė, kad vaistus gausiu nemokamai”

Tuomet jau žinai, kad kvepia nemažu skandalu, jei bus nors menkiausia priemoka. Tada skubi suvedinėti tą receptą ir kuo greičiau įsitikinti, kokia visgi ta priemoka.

Skaityti toliau »