Vaistininko užrašai

Kinų patarlė sako: Kaltink save, o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi. 

Kartais taip jau atsitinka, kad nesusilaikau ir pažeriu kaltinimų ne laiku, ne vietoje ir ne tiems, kas jų verti. Bet visi mes žmonės, o jiems būdinga klysti, todėl puikiai suprantu, kai pyktis ir kaltinimai lekia mano adresu. Tuomet, giliai įkvepiu ir viską bandau priimti su humoru 🤣

Susikaupęs stresas, nuovargis ar susierzinimas kartais nesąmoningai išliejamas ant aplinkinių. Tą puikiai perpratau bedirbdamas vaistinėje, kur tenka bendrauti su įvairaus plauko  žmonėmis. Kai tave puola klientas, tu privalai susitvardyti, tačiau ne visada lengva tai padaryti, ypač kai akivaizdžiai matai, kad puolimas yra užvaldytas emocijų, o tu esi visai ne prie ko. Žinoma, galima būtų nueiti kur nors pasivaikščioti, galbūt paklausyti mėgstamą dainą ir pan. Bet kai esi darbe, o prieš tave – liepsnojantis kliento veidas, nelabai, kur beišeisi… Belieka tik giliai įkvėpti, suskaičiuoti iki dešimt ir, geriausiu atveju,  jeigu turi po ranka, gurkštelėti vandens. 

– Man reikia šitų vaistų DABAR!

– Deja, šiuo metu jų neturime, bet galime užsakyti ir rytoj jau bus.

– Rytoj?! O jeigu man reikia ŠIANDIEN?! Kodėl jūs jų nelaikot? Čia juk vaistinė, ar ne?!

– Taip, bet kartais tiekėjai neturi…

– Man nerūpi!

Mano misija – padėti žmonėms pasijusti geriau, todėl atsakau, kad man RŪPI ir vaistai tikrai bus. Bet problemos egzistuoja ne tik dėl vaistų trūkumo. Deja, nuolat keičiasi ne tik technologijos, bet ir vaistų pakuotės, o kartais, ir patys vaistai. Prieš metus tabletė buvo ryškiai raudona, bet gamintojas pakeitė pagalbinę medžiagą ir tabletė tapo ruda.

– Praeitą kartą gavau rožines tabletes, o dabar duodat rudas! Kodėl?

– Gamintojas pakeitė pagalbines medžiagas, bet veiklioji medžiaga ta pati.

– Ne! Tos gražios buvo stipresnės, jas lengviau nuryti! Gal norit mane apgauti?!

– Tikrai ne.

– Nesąmonė! Tai gal kitą kartą jau žalios spalvos namo parsinešiu?!

Tiesa, pasitaiko ir kitų spalvotų klausimų, pavyzdžiui, tokių kaip: “Kuri tabletė veiksmingesnė, ar ta, kuri raudona, ar ta, kuri pigesnė?” Kartais net pats nesupranti, ar čia provokacija, ar nesupratimas, ar nesusipratimas 😲

Į vaistinę įbėga įpykęs vyriškis. Lauke žiemiškas oras, šalta, bet jis įkaitęs kaip krosnis, veidas raudonas, akys žaibuoja, nosis garuoja. Prieina prie kasos ir griežtu balsu nukerta:

– Man kažką nuo nervų, bet su akcija! Ir greičiau!

Aš, spinduliuojantis stojiška ramybe, linkteliu ir ramiai iš stalčių ir lentynų pradedu traukti įvairius produktus, pasižyminčius raminančiu poveikiu.

– Kas čia per tempas? Ko taip lėtai judat? Aš jau dabar nervuojuosi 🤯

– Tai gal jums iš karto valerijono atkimšti?

– Kokie čia visi drąsūs šiandien! Duokite kažką pačio stipriausio, kad išgėręs iš karto nusiraminčiau. Ir nebrangaus.

– Jei norit garantuoto efekto, tai rinkitės atostogas šiltuose kraštuose, nes, matyt, perdegėte. O jei pigiau – tai arbata arba tabletės.

Vyriškis griebia dėžutę, susimoka ir išeina burbėdamas: “Nesąmonė! Atostogos, aišku, geriau, bet kas man jas apmokės?” Durys užsidaro, vaistinė vėl panyra į ramybę, bet neilgam, nes dabar įlekia įsiaudrinusi ponia, lyg būtų ką tik laimėjusi pykčio kilnojimo čempionatą. Plaukai plaikstosi į visas puses, o jos rankinė ore banguoja kaip vėliava kovos lauke:

– Duokite kažką nuo nervų! Ir stipraus! – pareiškia, net nepasakiusi “Laba diena”.

Ir kas čia šiandien per diena, mintyse klausiu savęs. Tiesa, čia gi vaistinė, ko stebėtis? Per savo ilgą darbo praktiką mačiau visko – nuo valerijono perdozavusių katinų iki žmonių, manančių, kad receptiniai vaistai veikia ŽYMIAI GERIAU nei nereceptiniai. Pakeliu akis ir ramiai klausiu:

– Tai kas, pagaliau, nutiko?

– VISKAS NUTIKO! Kaimynas visą dieną už sienos gręžia, vyras naktį be sustojimo knarkia, šuo po kojomis maišosi, ir dar eilė čia pas jus!

– Gal vaistažolių arbatos nakčiai stipresnės?

– Ką? Arbatos? Man ramybė reikalinga, o ne arbata. 

– Tablečių? Lašų?

Moteriškė akimirkai nutyla, tada giliai atsidūsta ir taria:

– Ai, duokit tuos lašus. Bet jei nepadės, grįšiu su dar blogesne nuotaika!

– Su nekantrumu lauksiu sugrįžtant. Pageidautina – su GERA nuotaika.

Kai jos siluetas išnyksta horizonte, sekantis klientas garsiai ištransliuoja: 

– Žinote, kartais atrodo, kad jums patiems valerijoną kasdien turėtų dalinti už dyką. Duokite ir man arbatos nuo nervų, bet kad neerzintų kvapas ir nenervintų spalva 🤣

Sakoma, kad penktadienis yra mistinė, okultinė diena, o skaičius trylika turi maginę reikšmę. Tokią dieną kažkas dedasi, ko negali sukontroliuoti, ir daug kas vyksta kitaip, nei reikia. Ta diena buvo tikrai ne penktadienis trylikta. Tačiau tiek negatyvių įvykių per pusdienį atnešti galėjo tik nelabasis 😈 Tą dieną atrodė, kad visas pasaulis yra nusistatęs prieš mane VISUR ir VIENU METU: namuose, gatvėje, automobilyje, darbe.

Nespėjus nuskambėti rytiniam žadintuvui, paryčiais supratau, kad aš iš viso jo neįjungiau. Todėl tamsoje  per miegus pradėjau maigyti telefoną. Žadintuvą įjungiau, bet miegas mane jau buvo apleidęs. Ką gi, “anksčiau kėlęs, anksčiau vesi” yra pasakęs vienas Lietuvos politikas, todėl per daug nenuliūdau – tiesiog bus ilgesnė diena. 

Taigi, atsikėliau nei įprastai – labai anksti. Tamsoje tiesiau ranką prie šviesos jungiklio, bet, kažkodėl vis dar buvo tamsu. Pasirodo, kažkuriuo momentu naktį dingo elektra. Tą faktą paliudijo SMS žinutė telefone – “Nustatytas elektros tiekimo sutrikimas objekte X. Vidutinis elektros tiekimo atstatymo laikas 2 val.”

OMG 💩

Supratau, kad kavos namie jau neišsivirsiu, todėl lėkiau į darbą – gal šį kartą pavyks darbe TAI PADARYTI RAMIAI. Deja, patekau į pernelyg ankstyvą ir netikėtą transporto kamštį, kuris sudaužė mano visas viltis anksčiau atvykti į vaistinę. Maždaug po 15 min. supratau, kad ne tik neatvyksiu anksčiau. Aš, greičiausiai, vėluosiu. Prie vaistinės durų mane nelinksmai pasitiko prekes atvežęs vairuotojas. Bandžiau nutaisyti aukos veidą, suprask, ne tu čia tas nelaimingasis, kuris laukia kelias minutes, o aš, kuris kažin kada išsivertęs iš lovos, bet dar negėręs kavos. Tyli nepakančių žvilgnių apsikeitimo ceremonija truko lygiai 5 sekundes, po kurių – laimėtojų nebuvo 🤺

Užkaičiau virdulį (reikėjo suspėti iki klientų apgulties), suskubau išpakuoti gautas prekes (vienam ligoniui  buvo pažadėta deficitinė prekė), įjungiau kasos aparatą (kad už vėlavimą nesulaukčiau nuobaudos iš viršaus). 

Nauji metai, naujos kainos, naujos akcijos, tik žmonės – tie patys: su savo nepakartojamu sąmoju, pykčiu ir humoru 🤭. “Ar galite man ką nors pasiūlyti nuo peršalimo?”, – klausia manęs vienas klientas, kuriam jau nebežinau, ką duoti, nes išbandė viską, bet pas gydytoją eiti atsisako. “Taip, žinoma, kad turiu. Šį kartą pasiūlysiu daug šiltos arbatos ir, be abejo, geros nuotaikos 😉”. Tokia jau šiandien diena, kad daugiau žmonių, kurie nori gauti vaistų, ir mažiau tų, kurie nori pasveikti.

“O turite ką nors nuo nuobodulio?”, – klausia vidutinio amžiaus moteris. Taip, žinoma, kad turiu. Pasiūlymą – vieną  darbo dieną praleisti vaistinėje. Garantuoju, kad išjudinsite ne tik savo kūną, bet ir protą 🤯

– Bet jūsų darbas tikrai įdomus…Jūs kiekvienai problemai spręsti turite po tabletę.

Labiausiai stebina klausimai “Ar man šis vaistas tikrai padės? Ar tos tabletės neturės šalutinio poveikio?” Na, kaip galiu žadėti tai, kas ne mano valioje? Tiesa, tokiu atveju galiu pažadėti, kad jeigu vaistas nepadės, tai tikrai suteiks naujų įspūdžių! O jei ir įspūdžių nebus, tada kitą kartą ieškosime vaistų nuo nusivylimo 😂

– Tai ir vėl man kažką naujo išrašė? Dėl ko tie nauji vaistai?

– Visi mes šiek tiek esame eksperimentatoriai. Tikėkimės, kad šie nauji vaistai jums bus efektyvesni.

– Nežinau, nežinau… Šiandien jaučiuosi kaip šis vaistų buteliukas – pilnas, bet vis tiek kažko trūksta…

Juokas ir geras nusiteikimas yra mano darbo dalis, kuri padeda užmegzti ryšį su klientais ir suteikia šiek tiek lengvumo net ir rimtesnėse situacijose.

“Kodėl tos tabletės tokios didelės? Kaip man jas praryti? Ir kodėl jas turiu užgerti stikline vandens?!” – purkštauja nepatenkintas senjoras. “O todėl, kad jos mėgsta būti nuplautos”, – atsakau jam ir abu pradedame juoktis 🤣.

– Šiuos vaistus būtinai gerkite nustatytomis valandomis, kad būtų poveikis.

– Ai, kad aš pamirštu, kartais visai neišgeriu…, bet nesvarbu, jaučiu, kad man vis tiek geriau.

Norintiems sulieknėti reikia valgyti su saiku. Bet daugelis galvoja, kad jeigu nusipirks lieknėjimui skirtą preparatą, tai jis padarys stebuklus. Jeigu taip būtų, visi vaikščiotume tarsi modeliai 🕺💃

– Gal, tiesiog, jums reikėtų laikytis šiokio tokio maitinimosi režimo?,- atsargiai bandau paaiškinti apkūniai moteriškei, perkančiai “tabletes lieknėjimui”.

– Na jau ne, valgysiu, ką noriu, o vaistai vis tiek turi atlikti savo darbą.

Visi puikiai žinome, kad norint sulaukti teigiamo gydymo efekto, vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo  (ar vaistininko) nurodymus. Svarbu yra laikytis dozavimo, vartojimo dažnumo ir trukmės režimo tam, kad gydymas būtų veiksmingas ir saugus. Taip pat labai svarbu žinoti, ar vaistus reikia vartoti prieš valgį, po valgio ar tam tikru paros metu. Bet ar laikomės tų nurodymų?

– Vartokite po 1 kapsulę 3 kartus per dieną tuo pačiu metu, po valgio. Taip, kaip gydytojas nurodė ant recepto.

– Nepasakokite man čia tų instrukcijų! Man reikia nuolaidos ir vaisto. O aš vartosiu pagal savo grafiką ir nuojautą.

– Tokiu atveju ir vaistas gali nuspręsti veikti pagal savo planą…

Kantrybės ir laiko trūksta daugeliui iš mūsų. Kasdienybė, deja, skiriasi nuo reklamos, rodomos per TV. Ten viskas vyksta greitai – kosulys dingsta nuo vienos tabletės, nagų grybelis – nuo vieno lašo, o viduriai pasileidžia nuo vieno miltuko.

 – Tos tabletės man visai nepadeda! Taip atrodo, kad jas geriu tik dėl grožio.

– Tai – nėra meilė iš pirmo žvilgsnio 💖. Kartais prireikia šiek tiek laiko, kad vaistas pradėtų veikti 🤓

– Jau praėjo visa savaitė, ir nieko. 

– Puiku, nes kantrybė – irgi vaistas!

Ir kodėl aš vis dar dirbu vaistinėje? Nes kasdieną iš klientų nemokamai gaunu vis naujų receptų – ar tai būtų gyvenimo, ar pasveikimo, ar asmeninės patirties receptas.

– Ačiū, vaistininke, už jūsų rūpestį ir pagalbą!

– Ooooo, man visada malonu padėti! Ir nepamirškite – jūs turite daugiau tablečių nei aš turiu darbo dienų, todėl ne visada galiu visokeriopai padėti 😎

– Ir man kartais  atrodo, kad aš geriu vaistų daugiau nei vandens. 

Nauji metai, nauja valdžia, nauja ministrė, tik Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė K. N. Gagė ir jos kalbos vis dar tos pačios ir apie tą patį: koks yra didelis vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, trukdantis suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas šalyje. Kaip ir pernai ar užpernai, taip ir šiais metais ji nepailstamai deklaruoja, jog šiuo metu vaistinėse trūksta bent kelių šimtų vaistininkų (o vaistinių netrūksta 🤭?). Nepamiršta paminėti ir skaičių: galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, o per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Ir tuo pačiu, vėl prašo pagalbos iš Vyriausybės dėl farmacijos specialistų finansavimo.

Kur tikroji problema?

Tačiau, problema juk tikrai ne čia. Galbūt, jai nėra žinoma (nors labai tuo abejoju), kaip krautuvininkai nevertina savo esamų darbuotojų, kaip greitai linkę juos paleisti, kai jie rengiasi ieškoti geresnių darbo sąlygų, kaip juos išnaudoja, manipuliuoja ir bando įsprausti į kampą… Ne vietoje ir jos verkšlenimas dėl farmakotechnikų studijų sustabdymo (neva, kaip blogai, kad Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia). Kokia prasmė juos rengti, jeigu vaistinės šimtams jų jau parodė duris anksčiau? Iš pradžių – reikia, po to – jau nebe, o dabar – vėl reikia. Nesąžininga reikalauti atnaujinti farmakotechnikos studijų programą tik tam, kad vaistininko padėjėjai ateitų porai valandų per dieną tam, kad padėliotų prekes į lentynas ar išvalytų dulkes. Juk staiga neįvyks stebuklas ir nebus taip, kad kiekvienoje vaistinėje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir darbo valandų, dirbs komanda – vaistininkas ir jo padėjėjas. 

Valstybės dėmesys ne ten

Ar tikrai, kaip teigia LVA pirmininkė K.N.G., reikia didesnio valstybės dėmesio? Gal ir taip. Tik ne dėl studijų finansavimo, o dėl krautuvininkų savivalės sutramdymo. Valstybė turėtų labiau įsiklausyti ne į nuolat verkiančius komersantus, bet į paprastą Lietuvos pilietį, kuris eilę metų bando papasakoti apie pilkąją vaistininkystės pusę ir pagrindinius šio verslo autorius. 

Skambūs LVA pirmininkės žodžiai apie augančius vaistininkų atlyginimus ir profesijos prestižą – tai dar viena paslėpta veidmainystė. Kiek vaistininkų dirba vienu etatu? Vienetai. Ne tik dėl didesnio atlyginimo jie keliauja iš vienos vaistinės į kitą. Apstu atvejų, kai tiesiog esi priverstas dirbti daugiau nei tau norisi, nes reikia išleisti kolegas atostogų, pavaduoti ligos atveju ar laikinai papildomai padirbėti ką tik atidarytoje naujoje vaistinėje (nes pirma nusprendžiama atidaryti vaistinę, o tada jau ieškoti, kas joje dirbs). 

Tikriausiai girdėjote (o gal kas ir gyvai matėte) apie taip vadinamą gyvačių kerėtoją, kurio kaklą apsivijusi kobra 🐍 Gyvačių kerėtojai savo šnypščiančias šokėjas gaudo laukinėje gamtoje, pašalina geluonį ir išmoko judėti pagal dūdelę, taip džiugindami minias smalsuolių. Kodėl staiga prisiminiau šį reginį? Žinoma, kad tai susiję su mano naujametiniu sveikinimu vaistinių darbuotojams. 

Gyvatės „įkandimo“ stiprumas ir nuodų kiekis priklauso nuo jos rūšies. Kai kurios nuodingos gyvatės (tokios kaip karališkoji kobra) gali suleisti mirtiną dozę, kitos – tik įspėja. Žmogiškųjų kobrų taip pat esti įvairių: vienos – švelniai glosto, kitos – skaudžiai kerta.

Linkiu jums šiais 2025-aisiais pabūti tais drąsiais ir nepakartojamais gyvačių užkalbėtojais, kurių valiai paklustų visos krautuvininkų globojamos kobros – gličios, šliaužiančios, pavydžios ir skaudžiai geliančios. Nukenksminkite jas išplėšdami iš jų geluonį. Dauguma gyvačių vengia žmonių ir gelia tik tuomet, kai jaučia grėsmę. Pademonstruokite joms savo vidinę jėgą, protą ir stiprybę – tokią, kad vaistinėje ne jūs, o kobra jaustų grėsmę 😉

Visiems kitiems linkiu švęsti gyvenimą šokant savo gyvatės šokį. Spinduliuokite energiją ir skleiskite gerą nuotaiką – tebūnie šie metai skirti jūsų nuotykiams ir sėkmei! Su Naujais!

Lyja lyja lietus
Per krautuvininko pietus, 
Pacientai verkia,
Vaistininkai kenčia.
Rudnosiukai po stalu
Dalo pelną mūs visų…

Šiandien – antroji šv. Kalėdų diena ir, o stebukle, aš – nedirbu 🕺💃 Bet juk ketvirtadienis! Todėl atradau laisvą minutę tam, kad prisėsčiau prie kompiuterio ir į dienos šviesą paleisčiau  sveikinimus savo ištikimiems skaitytojams ir vaistinių lankytojams 😉

Taigi, su šventėmis, mielieji 🎄Linkiu jums puraus balto sniego (vis dėlto žiema), kuris bent akimirkai paslėptų liūdesį veiduose, linkiu jums saulės spindulių (nors ir žiema, saulės mums labai trūksta), kurie priverstų jus dažniau šypsotis, linkiu mažiau skausmo ir daugiau džiaugsmo, ir, be abejo, tikėjimo – nepamirškite, kad po nakties VISADA išaušta rytas 🌞