Vaistininko užrašai

– Kaip jie ten, vienodos lyties būdami, miega kartu 😮 Kai mano vyras su kitomis moterimis miegojo, man širdis krauju apsiliedavo 💔 O jeigu su vyrais būtų miegojęs?! Tai, turbūt, ir sustojusi būtų…

xxx

– Ačiū, pardavėjau.

– Tai koks iš manęs pardavėjas, jeigu nieko aš jums nepardaviau, o vaistus gavote nemokamai 🤔

– Tai kaip tada jus man vadinti?

– Tai jeigu nelaikote manęs vaistininku, tada gal vadinkite prekių pakuotoju ar operatoriumi 🤣

xxx

– Jūsų vaistinėje pirkau papildą sąnariams. Man jo turėjo užtekti visam mėnesiui, o kai pradėjau vartoti, supratau, kad ir pusei neužteks.

– Tai gal geriate ne pagal rekomendacijas?

– Taigi, ant dėžutės aiškiai parašyta – gerti valgio metu. Aš juk valgau ne vieną kartą dienoje 🍲🍳🍗

– 🤷🏻‍♂️🤦‍♀️

xxx

– Išsiuntė mane vyras į vaistinę parnešti ko nors nuo utėlių. Sakau, jam – iš kur pas tave tos utėlės bus, jei tu niekur iš namų nelendi. O jis nenusileidžia, sako, jam ten kažkas šokinėja. Matyt, ne utėlės, o beždžionėlės ten pas jį galvoj šoka 🐒, bet vis tiek duokit ką nors pigaus, lai trinasi…

Vaistininkystė Anglijoje ir Olandijoje

Kadangi apie vaistininko darbo ypatumus Anglijoje šiek tiek rašiau jau anksčiau, tai šį kartą tik lengvai prabėgsiu jau pramintu taku (kad palyginčiau mūsų darbo sąlygas vaistinėje).

Anglijoje žmonės vaistus paprastai įsigyja toje pačioje, arčiausiai namų esančioje vaistinėje, todėl vaistininkai daugelį jų pažįsta, žino, kokius vaistus šie nuolat vartoja. Puikus sprendimas – susirasti šeimos vaistininką. Senais pokario laikais asmeniškai pažinoti krautuvėlės savininką reiškė būti aptarnaujamam geriau už kitus. Koks retesnis dalykėlis niekada neatitekdavo atsitiktiniam klientui🕴Asmeniniai ryšiai – štai kur individualaus aptarnavimo paslaptis. Ji galioja ir vaistininkams. Kai užmezgate asmeninį ryšį, tada ir vaistininko patarimai sveikatos klausimais bus asmeninio pobūdžio. Toks šeimos vaistininkas turi pranašumą, nes tiksliai žino, kokius vaistus vartojate.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra didelių tinklų vaistinės, privačios ir ligoninių vaistinės. Vaistinėje dirba vedėjas (nebūtinai farmacijos specialistas), vaistininkas (dažniausiai – vienas, bet jei vaistinė labai didelė, gali dirbti ir keli), farmakotechnikas, asistentai, konsultantai ir vairuotojas. Vairuotojas dirba tik kelias valandas per dieną – išvežioja vaistus pacientams, kurie į vaistinę ateiti neturi galimybės.

Kaip žinia, tokį nemažą kolektyvą Lietuvos vaistinėse galima sutikti nebent labai didelėse vaistinėse. Įprastinės vaistinės – su vienu dviem pamainoje dirbančiais specialistais ir vienu (arba be) konsultantu, kuris arba prižiūri savitarną, arba užsiima pristatytų prekių tvarkymu. Vairuotojai vaistinėse nedirba, nes ekstra atvejais reikiamus vaistus pristatome mes patys (pavyzdžiui, kai tas vaistas laiku nepristatomas į vaistinę,  nebandant žmogaus kantrybės ir siekiant išvengti konflikto, pasižadame atvežti tiesiai į namus 🚗 ). Neetatiniais vairuotojais tenka padirbėti ir tais atvejais, kai nuolatiniam klientui skubiai prireikia vaisto, o jį turi tik kitas filialas kitame miesto gale. Tuomet po darbo skubi parsivežti tą turtą ir įteikti nekantriai laukiančiam. Jeigu vaistinė atsakingai rūpinasi likučiais, o tie nejudantys likučiai – kaip tyčia – šaldytuve laikoma prekė, į sutinkančią priimti vaistinę ją taip pat vežame patys, nes vairuotojai šaldytuvinių vaistų iš vaistinių nesurinkinėja ir kitur nevežioja. O mes, neturėdami labai didelio pasirinkimo, dedame į ledus ir vežame.

Vaistininkystė Škotijoje

Didžiosios Britanijos valdžia sveikatos apsaugai skiria tam tikro dydžio biudžetą ir jį paskirsto Škotijai, Velsui bei Šiaurės Airijai. Škotija yra padalinta į regionus, kurie turi savo sveikatos tarybas, atsakingas už sveikatos politikos vykdymą. Kiekviename regione, kiekvienoje sveikatos taryboje yra Farmacijos direktorius, atsakingas už visas ligonines, farmacininkus, dirbančius privačiose ar visuomeninėse vaistinėse. Visi farmacininkai dirba kartu, o jų veiklai vadovauja tas vadinamasis Farmacijos direktorius 🤓

Škotijoje dirba kelios skirtingos farmacininkų bendruomenės: yra didesnės nepriklausomos farmacininkų bendruomenės, yra ir mažesnės. Farmacininkai sutartimi yra pasirašę ir įsipareigoję valstybei. Skamba kaip – velniui sielą pardavę 👿, nors tikrovėje, greičiau mes, lietuviai, be jokių parašų esame sielas pardavę krautuvininkams 😥

Farmacijos specialistai Škotijoje gauna atlyginimą už keturias skirtingas veiklos sritis – receptinių vaistų išrašymą, viešąjį žmonių aptarnavimą (už patarimus pacientui), už papildomų vaistų išrašymą pacientams (vaistininkas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, pats priima sprendimą išrašyti papildomų vaistų, padėsiančių pacientui greičiau pasveikti, todėl sutaupomas bendrosios praktikos gydytojo laikas), už receptų dokumentavimą, saugojimą ir sekimą. Vaistininkas atlieka ir kitus darbus, tačiau atlyginimo pagrindą sudaro šios keturios veiklos sritys. Puikus sprendimas įvardinti konkrečius darbus ir už juos tinkamai apmokėti. Pas mus paprasčiau pažiūrėta į vaistininko atliekamas funkcijas ir apmokėjimą už tų funkcijų vykdymą – sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, ką privalo vaistinėje atlikti farmacijos specialistas pagal savo išsilavinimą, įteisino tai įstatymu ir teisės aktais, o darbdavys viską sudėjo į pareigybes ir už tai nustatė minimalią algą, pasiūlydamas likusią algos dalį užsidirbti iš prekybos papildais ir dalinamų patarimų, kokius dažus ar lūpdažį nusipirkti💄 Deja, be tiesioginių vaistininko funkcijų, privalu vykdyti ir niekur neaprašytas, tokias kaip akcijų dėlionės, dailusis karpymas, grindų valymas ir t.t. Tai ne tik jokiuose dokumentuose nefigūruojantys, bet ir visiškai neapmokami darbai. Tikriausiai, suprantama, kad čia apie Lietuvą.

Škotijos farmacijos specialistai dirba bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Jie yra atsakingi už tinkamą, racionalų vaistų vartojimą. Gydytojas įvertina paciento būklę, diagnozuoja  ligą, skiria vaistus, o po to, dažniausiai vaistininkas perima tolesnį vaistų skyrimą, būklės kontrolę, sekimą bei prižiūri, kad pacientas visus skirtus vaistinius preparatus vartotų pagal gydytojo rekomenduotą gydymą. Taigi, vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį paciento/ligonio/kliento gydymosi ir sveikimo stadijose.

Vaistininkystė Švedijoje

“Sveiki atvykę į vaistinę!” “Kaip jaučiatės?” “Ačiū”. Šios trys frazės, ištariamos bendraujant tiek su pacientais, tiek su kolegomis, Švedijos vaistinėse yra įprastos. Žodis “Ačiū” ten ištariamas dažniau nei galima įsivaizduoti. 

Negaliu sakyti, kad tokių žodžių neištariame Lietuvoje. Tik patys žmonės čia labiau pavargę nuo painių įstatymų,  vaistų politikos ir amžinai keičiamo vaistų sąrašo, todėl ne visada nusiteikę geranoriškai mūsų atžvilgiu. Švedai – nuoširdūs, ramūs ir kantrūs žmonės. Jie nesivelia į konfliktus ir patys stengiasi jų nesukelti, dėkoja už kiekvieną smulkmeną, už kiekvieną patarimą ar paaiškinimą.

Kalbant apie vaistines, daugumoje jų dirba atvykėliai iš kitų užsienio šalių (greitai ir pas mus taip bus 🙁), nes vietiniai jauni vaistininkai, trumpai padirbėję ir pamatę, kiek streso  kelia vaistininko darbas, pabėga…Yra mobilių vaistininkų, kurie važinėja po visą šalį. Tokie – labai mylimi ir gerbiami. Lietuvoje didžiųjų vaistinių tinklai taip pat organizuoja tokias mobilias grupes. Tokį darbo pobūdį renkasi jaunoji karta ir jų darbo vieta – visa Lietuva. Šis darbas yra geriau apmokamas, bet kad darbuotojai būtų mylimi ir gerbiami, teigti negalėčiau. Švedijos vaistinėse yra dirbančių senjorų farmacijos specialistų, kurie palaiko ypatingą vaistinės aurą. Lietuvos senjorams taip pat suteikta galimybė dalintis sukauptomis žiniomis, tik požiūris į šiuos žmones truputį kitoks – jie nesijaučia kaip mentoriai, veikiau – tuščios vietos užpildytojai ir nuolankūs kažkieno įgeidžių vykdytojai.

Švedijos vaistinėse besidarbuojančiam personalui suteiktos visos galimybės mokytis. Kiekvienas gali tobulintis kurioje tik nori srityje – kosmetikos, ekonomikos, vaistinės valdymo, receptų kontrolės ir kitose. Vaistinės vedėju gali būti bet kuris personalo narys, tik reikia baigti tam tikrus mokymus. Vaistinės vedėjas atsakingas už darbo grafikų sudarymą, bendrą vaistinės tvarką. Tautiečiams vedėjams pasisekė šiek tiek mažiau, nes šie, be grafikų sudarymo ir bendros vaistinės tvarkos priežiūros, daro ir visa kita – aptarnauja klientus (algą kažkaip juk reikia užsidirbti), valo grindis (jei ir yra valytoja, ji nebūna visą dieną, žiemos pas mus, kaip žinia, purvinos), dėlioja mėnesio akcijas ir karpo etiketes (ne visose vaistinėse pamainoje dirba du asmenys ir ne kiekvienoje vaistinėje yra konsultantai, kurie atlieka daug pagalbinių darbų), tvarko buhalterinius bei kitus privalomus popierius (o jų, kaip ir abejotinos reikšmės žurnalų – iki mėnulio ir atgal).

Švedijoje vaistininkui licencija suteikiama visam gyvenimui, jos nereikia kas penkerius metus pratęsinėti kaip Lietuvoje.

Farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) darbas Švedijoje yra daugiau apribotas nei Lietuvoje. Jie gali tik padėti surinkti vaistus pagal pateiktus receptus ir pakonsultuoti pacientą. Paprastai, jie yra atsakingi už prekių judėjimą vaistinėse, inventorizacijas, užsakymus, nurašymus.

Sąmoningai šiandien neminėsiu nei vaistinių, nei įmonių, nei jų vadovų pavardžių (nors visa informacija skelbiama viešai). Galiu tik pasakyti, kad visos jos yra moterys, gerai uždirbančios iš vaistinių verslo ir nuolat dalinančios interviu užsakomiesiems  straipsniams, kuriuose nuolat primena, kaip rūpinasi savo darbuotojais bei dirba tėvynės labui 😇

Apie skiepus

Nuo kovo 1 d. numatyta pradėti skiepijimą Lietuvos vaistinėse. Šiuo klausimu suskubo pasisakyti vieno didžiojo vaistinių tinklo vadovė:

“Žinoma, vieno įsakymo ar įstatymo pakeitimo, puikiai žinome, nepakanka, reikia pakeisti visą eilę poįstatyminių aktų.”

Ką tai reiškia? Matyt, suinteresuoti asmenys vėl brausis į ministeriją su savo originaliais pasiūlymais, teigdami, kad skiepyti gyventojus galima ir pastačius širmą ar tiesiog, laukiant eilėje 🤭

“Reagavo teigiamai, užsiregistravo 50 žmonių.”

Tiek atsirado norinčiųjų mokytis ir tapti išplėstinės praktikos vaistininkais viename didžiajame tinkle. Na, specialistų šiam reikalui manau vaistinės nepritrūks. Svarbu, kad norinčiųjų skiepytis būtų.

Bendrovės vadovė nepamiršo paminėti ir “svarbių” skiepijimo vaistinėse priežasčių:

“Erkinis encefalitas – labai paplitusi, labai pavojinga liga, sezoninis gripas – taip pat. Norint paskiepyti nuo jų kuo didesnę visuomenės dalį, reikia žmonėms palengvinti skiepų prieinamumą.”

Kaip žinia, šioms procedūroms atlikti reikalinga atskira patalpa, atitinkanti nustatytus reikalavimus. Tokias patalpas šiandieną turi nedidelė dalis vaistinių. Todėl teiginys, kad skiepų prieinamumas visuomenei bus lengvesnis, nėra visiška tiesa. Juolab, kad ir dabar nėra problemų norimą skiepą gauti poliklinikoje, prieš tai  gavus leidimą iš šeimos gydytojo. O ir eilių prie skiepų poliklinikose neteko matyti. Kaip ir neteko girdėti nusiskundimų iš šių įstaigų, kad žmonės labai pageidauja skiepytis, bet personalas nespėja šių procedūrų atlikti 🙂 Beje, Lietuvoje yra labai daug privačių klinikų, kurios kasdieną kviečia gyventojus pasiskiepyti nuo gripo, erkių nešiojamų ligų ar kitų užkratų. Šiek tiek keistai atrodo ir nustatytas valandų kiekis papildomai licencijai gauti. Juk vakcinacija – tai ne tik adatos dūris į raumenį.  Jau po 36 val. vaistininkas galės savarankiškai priimti sprendimą skiepyti net ir tuos gyventojus, kurie yra alergiški, serga lėtinėmis ligomis ir vartoja saują tablečių 😮

Žinant dabartinių vaistinių patalpų dydį ir išplanavimą, nedaug vaistinių galės įsirengti tokius kabinetus, nebent krautuvininkams pasiseks pakeisti teisės aktus, kurie sušvelnins reikalavimus patalpoms, kuriose teikiama farmacinė paslauga. Tačiau išlieka klausimas dėl WC. Ar mes leisime pašaliniams asmenims naudotis vaistinės tualetu, kurį norint pasiekti, dažnai tenka keliauti pro seifą ir vaistų saugojimo patalpas 🤔

“COVID-19 pandemijos situacija yra labai sudėtinga ir kiekviena uždelsta diena gali pareikalauti papildomų aukų. Todėl vaistinės galėtų reikšmingai prisidėti prie platesnės vakcinacijos nuo COVID-19.”

Tiems, kurie garsiai kalba nesąmones lyg būtų neseniai iškritę iš medžio, galiu tik priminti – skiepyti nuo COVID-19 pajėgų užtenka. Trūksta pačių vakcinų 💉

Užuot atskleidus savo tikruosius tikslus (padidinti pelną, pakeisti teisės aktus, nukreipti didesnius gyventojų srautus į vaistines, skatinti pardavimus), visada bandoma prisidengti žmonių gerove ir labdaringomis bei ne pelno siekiančiomis akcijomis 🤥

Šie pokyčiai, apie kuriuos dabar aprašysiu, deja deja, įvyko ne pas mus, Lietuvoje. Guodžia tai, kad reforma pradėta visai netoli mūsų – Estijoje, todėl yra vilties, kad ir Lietuvoje, laikui bėgant, atsiras ryžtingų ir drąsių žmonių, kurie sugebės mesti iššūkį farmacijos gangsteriams bei įtikins naująjį sveikatos apsaugos ministrą ir jo komandą pokyčių reikalingumu.

Apie šią reformą neseniai teko skaityti žurnale “Farmacija ir laikas”, todėl kas nuolat domisi farmacijos pasaulio naujienomis, greičiausiai, jau susipažino su pasikeitimais. Tačiau diskusijų aktualiais klausimais niekada nebūna per daug 🤓 Kaip, beje, ir žinių 📚

Pokytis Nr. 1

BENDRASIS AR DIDYSIS VAISTINĖS PARTNERIS TURI BŪTI VAISTININKAS, DIRBANTIS VADOVU VIENOJE IŠ SAVO VAISTINIŲ. Estijoje, 2019 metų duomenimis, vos 32% vaistinių priklausė vaistininkams, o likusios – vaistinių tinklams. Ten veikė trys didieji vaistinių tinklai, ir tik vienas jų – estų, taigi, didžioji dalis šalies vaistinių priklausė didiesiems tinklams. Pagrindinė reformos idėja – vaistinės savininkas privalo būti farmacininkas. Norint įvykdyti šią reformą buvo būtina sąlyga  – nemaža dalis vaistinių, priklausiusių tinklams, privalėjo būti parduotos farmacininkams.

Žinoma, jeigu lobistai taip įnirtingai nebūtų landžioję po seimo kabinetus, ir pas mus dabar būtų ši būtina sąlyga vaistinės steigėjui. Tačiau, verslas nesnaudė ir visais įmanomais būdais keitė politikų ir kitų klerkų nuomonę. Kadangi Lietuvoje nesunku tai padaryti, nenuostabu, kad pas mus vos 20% vaistinių (2018-2019 metų duomenimis) priklausė ne tinklinėms vaistinėms (kurių steigėjai, kaip žinia, paprastai yra vaistininkai), o visa kita didžioji dalis – tinklinėms. Todėl dabar dažnai tenka vykdyti vadybos, ekonomikos, administravimo ar reklamos mokslus baigusių (arba iš viso jokių mokslų nekrimtusių) atstovų sugalvotas užduotis, nesvarbu, kad jos neturi nieko bendro su mūsų įgytu išsilavinimu. Kadangi savininkams rūpi tik pelnas, o ne žmonių gerovė, farmacininkai neįgyvendinamus planus bando įvykdyti pardavinėdami maisto papildus (dažnai vietinės gamybos ir vietinio pakavimo)  bei kosmetiką, nepamiršdami suderinti raudono lūpdažio ir panašaus atspalvio nagų lako 🙄

Pokytis Nr. 2

VAISTINĖS PARTNERIS (įskaitant mažumos akcininką) NEGALI BŪTI VAISTŲ DIDMENININKAS AR SU JUO SUSIJĘS ASMUO. Šis pokytis buvo reikalingas tam, kad suskirstyti vaistų pardavimą į du lygius – didmeną ir mažmeną. Kadangi mūsų šalyje šiuo klausimu visiška laisvė, tai beveik kiekvienas didysis vaistinės tinklas turi savo nuosavą didmenos sandėlį. Viskas labai paprasta – vadovas parduoda vaistus sau pačiam. Tik savo vaistinei jis parduoda vienomis kainomis, o ši –  jau kitomis kainomis vaistus parduoda gyventojams. Vieni didmenininkai įsiveža vienų gamintojų vaistus, kiti – kitų, tarpusavyje vyksta šeimų kovos – kuris pirmas kurį vaistą perduos į prekybą savo vaistinėms, kuris greičiau sugebės nusiimti vyšnią nuo torto, kuris bus gudresnis ir imituos vaisto deficitą, neparduodamas savo varžovui, o atiduodamas tik savo tinklo vaistinėms. Jau nešneku, kokioje situacijoje atsiduria privačios vaistinės, kai jos ne tik negauna, ko pageidauja, bet ir kai gauna, perka visiškai kitomis kainomis bei kitomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad ir prekių krepšelis privalo būti pritemptas iki tam tikros sumos, o jei jis nesusidaro arba nėra finansinių galimybių per vieną pirkimą išleisti tą reikalaujamą sumą, gali iš viso likti be prekių.

Nepamirškime, kad šiose kovose be taisyklių besąlygiškai dalyvauja ir pirkėjas. Laikant deficitinį vaistą vienose rankose (t.y. viename vaistinių tinkle), jo greitai pristingama, todėl ligonis priverstas keliauti iš vienos vaistinės į kitą, iš vieno rajono – į trečią, kol paaiškėja, kad to vaisto likučių iš viso jau nėra, nes didmenininkas jį išvežė savo kitoms tinklinėms vaistinėms į Latviją, Estiją ar velniai žino dar kur. Deja, ne taip ir retai, Lietuva atlieka tik tranzito vaidmenį 🚚

Kas tai per laikotarpis?

Apie šį laikotarpį kalbama ne vienus, ir ne du metus. Šis pereinamasis laikotarpis jau turėtų būti pervadintas į užsitęsusį arba nepajudinamą 💪👊 “Nieko nėra pastoviau už laikina”, sako liaudies išmintis. O liaudis  dažnai būna teisi. Todėl tikėtis, kad 2,5 metų laikotarpis bus galutinis, nėra prasmės. Juolab, kad jis jau ir taip išsitempė kaip sovietinė braškinė kramtomoji guma 🤭

Visos kalbos, visi straipsniai ir televizijos laidos, surežisuotos jos ar ne, bandančios įtikinti visuomenę ir ją  palenkti į vieną ar kitą pusę, tapo jau nepakenčiamomis vien dėl to, kad įstatymu numatyta tvarka tapo tikra parodija. Norėčiau, kad  mano ilgas rašinėlis šia tema būtų paskutinis iki 2023 metų liepos 1 d.

Taigi, taip vadinamas pereinamasis laikotarpis skirtas tam, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. Dar paprasčiau šnekant – per šį laikotarpį vaistininkų padėjėjams, arba farmakotechnikams leisti dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos. Užbėgant įvykiams už akių, noriu nuraminti, kad aš ne prieš farmakotechnikų savarankiškumą. Aš – prieš klestinčią neteisybę visame farmacijos sektoriuje.

Lobistų galia

Net šalies vadovas nesugebėjo atsispirti didžiųjų vaistinių tinklų valdytojams ir buvo užburtas raganiškais kerais 🧟‍♀️ Neįtikino jo nei profesoriai, nei teisininkai, nei statistiniai duomenys. Įspūdžio jam nepadarė ir tai, kad Lietuvoje galiojančią tvarką jau nuo 2012 metų siekiama suderinti su Europos Sąjungos direktyva.

Juokingai skamba žodžiai iš jo lūpų, kad farmacijos verslas jau dabar turi ruoštis būsimiems pokyčiams. Ar tik DABAR? O ką tie verslininkai darė 8 metus? Krovė kapitalą ir atidarinėjo naujas vaistines, kad toliau didintų savo pajamas. Pagooglinkite apie didžiųjų vaistinių tinklų savininkus ir pamatysite, kuo jie užsiėmė visą šį laikotarpį ir kiek milijonų susikrovė 💶

Dėmesio neverti

Teigiama, kad įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje, todėl pokyčiai farmacijos sektoriuje šiuo metu dar labiau apsunkintų pastangas efektyviai kovoti su pandemija. Nesuprantama, kodėl visur bandoma prisidengti pandemija? Kai rudenį buvo dalinami taip vadinami sveikatos kuponai, vaistinių darbuotojai buvo eliminuoti iš šio proceso kaip nesantys priekinėje fronto linijoje (neskaitant tikrųjų didvyrių – medikų, reikėjo pasirūpinti kitais, ne viruso židiniuose, o darbo biržose ar motinystės/tėvystės atostogose laiką leidžiančiais, bet galiojančias licencijas turinčiais asmenimis, todėl farmacininkams pritrūko lėšų). Artėjant didžiosioms metų šventėms vaistinių darbuotojai vėl  “sulaukė dėmesio” – sveikatos ministras įpareigojo visas vaistines ne mažiau 4 valandas dirbti švenčių dienomis 🤣 Blogai, kai komandoje nėra nei medikų, nei farmacininkų, nei visuomenės sveikatos specialistų. Yra tik statistai, kurie nemato, kad 50 m spinduliu galima atrasti 5 vaistines. Ir kokia prasmė joms visoms dirbti 🤔 Ar neužtenka nuolat dirbančių vaistinių 10-12 val. ritmu?

Deja, bet mes ne tokio dėmesio norime.