Vaistininko užrašai

Ne kiekvienas turi šią problemą, tačiau, kas jau turi, tai tikrai nėra tuo patenkintas. Tikrai nemalonu, kai už šerpetojančios odos kabinasi kojinės (nebūtinai tik moterims), o be kojinių tokie padai niekam nekelia estetinio susižavėjimo.

Pagrindinė suskeldėjusių kulnų priežastis – išsausėjusi oda. Ji suskeldėja ne tik vasarą, kai avime atvirus batus ir vaikščiojame basi, bet ir žiemą – kai namuose įjungtas šildymas ir odai trūksta drėgmės. Kulnų sausėjimo problema aštrėja su amžiumi, nes didėjant metų skaičiui, oda yra linkusi natūraliai sausėti. Tačiau jei kulnai iš tiesų stipriai suskeldėję, net pabalę, tai signalizuoja ne tik apie organizmo drėgmės trūkumą, bet ir apie vitaminų, mineralų stoką. Todėl svarbu naudoti ne tik išorines priemones, bet nepamiršti ir sveikai maitintis. Omega 3 riebalų rūgštys šiam reikalui gali labai padėti, o jų gausu riebioje žuvyje, graikiškuose riešutuose, linų sėmenyse. Reikėtų nepamiršti baltymų ir produktų, turinčių geležies. Jeigu jos trūksta, jaučiate ne tik nuovargį, tai atsiliepia ir plaukų, nagų, odos būklei.

Suskilinėjusių kulnų priežastimi gali būti odos ligos, endokrininės ligos, gastritas, diabetas, avitaminozė, taip pat nepatogi avalynė. Todėl, pirmiausiai, yra svarbu išsiaiškinti priežastį. Jeigu įtrūkimai atsirado dėl ligos, reikia pradėti gydymą, o ne kosmetines procedūras. Jeigu kulnai trūkinėja dėl drėgmės stokos, galima pradėti gaivinti odą.

Kad oda suminkštėtų, pamirkykite kojas šiltoje vonelėje, tada nušveiskite jas šveitikliu (taip pašalinsite negyvąsias odos ląsteles). Šveitiklį galima pasigaminti patiems, pvz., Himalajų druską sumaišyti su rozmarinų, levandų eteriniais aliejais, taip pat gerai įdėti medetkų ekstrakto ar nuoviro. Šveisti galite natūralia šiurkščia kempine. Kai pėdos jau paruoštos drėkinimui, imame natūralius avokadų, migdolų, makadamijų ar kitus aliejus ir maitiname jais odą. Prieš tepant, aliejų reikėtų pašildyti. Jeigu kulnai labai išsausėję, rinkitės taukmedžio sviestą. Jis puikiai maitina, drėkina ir padeda išsaugoti odos drėgmę. Nepamirškite gerai įmasažuoti, tuomet pagerės kraujotaka. Tokias procedūras reikėtų tęsti apie 10 dienų.
Skaityti toliau »

Jeigu reikėtų įvardinti ligą, pavadintume ją kirmėline liga arba moksliškai – helmintoze. Skamba nekaip, bet atrodo dar baisiau ?

Helmintozę sukelia daugialąsčiai parazitai, kurie priskiriami paprastosioms kirmėlėms. Dažniausiai pas mus apsigyvena nematodai, arba apvaliosios kirmėlės, cestodai, arba kaspino formos kirmėlės ir trematodai, arba siurbikės. Visi šie gyviai sutrikdo normalią žmogaus organizmo veiklą. Dažnas atėjęs į vaistinę net nežino, kokių kirmėlių jis turi ir ar iš viso jis jų turi. Bet žinant, kokia laki yra žmogaus vaizduotė, skubama gydytis, kol tariamos ar esamos spalinės, askaridės ir kiti parazitai nepradėjo šliaužioti po tualeto grindis ?

Tais senais senais laikais, prie ruso (?) buvo labai aktyviai vykdoma sveikatos profilaktika. Mokinukai (o tiksliau – jų tėveliai) gaudavo užduotį: degtukų dėžutėje atnešti ten patalpintą vaiko ekskrementą. Ant dėžutės užklijuodavo pavardę, vardą, gal dar klasę (nepamenu) ir pristatydavo į medicinos kabinetą. Bet tai jau istorija. Dabar tokie tyrimai – vis retesni, dažniau atliekami, kai ieškoma negalavimo priežasties ir diagnozės viena po kitos yra atmetamos, vis nerandant ligos.

Sergant helmintoze gali pasireikšti šie negalavimai: dispepsiniai sutrikimai ir žarnyno nepraeinamumas, intoksikacija (galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, padidėjęs jautrumas), alergija (odos bėrimas, perštėjimas, dilgėlinė, bronchospazmai). Taip pat gali atsirasti apetito pokyčiai, pykinimas, vėmimas, skausmas pilvo srityje, dujų kaupimasis arba viduriavimas. Šie požymiai būdingi daugeliui ligų, todėl visada verta išsitirti ir nuo helmintozės. O jei dar yra rizikos veiksnių (gyvūnų auginimas ar kontaktas darbe su gyvūnais), tada ir profilaktiškai rekomenduojama metuose vieną kartą sugerti vaistų dozę nuo kirminų. Be to, nebūtinas kontaktas su gyvūnu, kad įsigytum šių parazitų. Pakanka pasivaikščioti basomis ar pagulėti ant žemės be pakloto (kartais taip smagu nukritus pievoje pasvajoti, žvelgiant į debesis) helmintų paplitimo židiniuose ar pasmaguriauti neplautų vaisių, uogų ar daržovių. O taip pat, atsidūrus Viduržemio jūros regione pasivaišinti žalia, nevirta, nekepta ar nepakankamai pasūdyta žuvimi ar jūros gėrybėmis. Žodžiu, pavojai slypi ne kažkur anapus, o visai šalia mūsų.

Skaityti toliau »

Norėčiau paklausti ką galvoja tie, kurie skrandžio skausmus bando malšinti ibumetinais, ibupromais, nimesiliais, diklakais ir panašiais kitais vaistais nuo skausmo ir uždegimo? Manau, kad galiu atsakyti už juos: skausmas dingo trumpam, bet problema liko ir dabar skauda dar dažniau. Nenustebčiau, jei po tyrimo jums pasakytų, kad skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsivėrė žaizdos ar kas nors panašaus. Kaip nebūtų gaila, bet daugelis žmonių gydosi opaliges (net nežinodami, kad jas turi) įvairiais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Būtų gerai, kad sugalvoję tokį gydymosi planą, juo pasidalintumėte ir su mumis, vaistinių darbuotojais ?
Beje, ar žinote, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės atsiradimo viena iš priežasčių – tai piktnaudžiavimas taip mėgstamais NVNU. Šiaip jau dažnas vartojimas šių vaistų didina opų atsiradimo riziką. O jeigu dar sugalvojate jais malšinti opų sukeltą skausmą – tai jau labai blogas sprendimas. Nes:

1. NVNU slopina mechanizmus, kurie saugo skrandžio sieneles nuo jas graužiančių rūgščių
2. NVNU plonina apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį
3. NVNU mažina rūgštį neutralizuojančios medžiagos gamybą
4. NVNU lėtina kraujotaką, padedančią skrandžio ląstelėms pačioms atsinaujinti
5. NVNU pagreitina opos kraujavimą

Todėl, blogiausiu atveju, lėtinį skausmą malšinkite paracetamoliu. Šis vaistas nepriklauso NVNU grupei ir nekenkia skrandžio sienelėms. Tačiau reikia nepamiršti, kad jis neigiamai veikia kepenis, todėl neviršykite nustatytos paros dozės. O siekiant geriausio efekto, rekomenduoju atlikti išsamius tyrimus pas specialistą.

Kada jums reikėtų pradėti galvoti apie tai? Jei pajutote: deginantį skausmą pilvo srityje, kuris prasideda praėjus dviem trim valandom po valgio ir sustiprėja naktį, kai skrandis yra tuščias, o ko nors užvalgius susilpnėja; jei sumažėja apetitas, ima kristi svoris, varginti pykinimas; jei pradėjote tuštintis ar vemti krauju. Vienintelis būdas išvengti pavojingų komplikacijų (kraujavimo ir opos prakiurimo) – pasitikrinti dėl Helicobacter pylori infekcijos, kuri sukelia daugumą opų. Ir NEDELSIANT pradėti gydymą! Paprastai gydytojas skiria antibiotikų kursą kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Gera žinia ta, kad šis gydymas efektyvus ~93% ligonių. Jie pasveiksta visiškai. Likusiems, deja, liga atsinaujina ?
Skaityti toliau »

Pamenu, kai buvau vaikas ir mokiausi mokykloje, su savo bendraamžiais susigalvodavome visokių sutartinių ženklų ir kodų, kurie mus darytų „kietesnius” ir pranašesnius už suaugusius. Pavyzdžiui, pažiūrėję filmą „Seklio Kalio nuotykiai” (knygų skaitytojams geriau žinoma knyga, kurią parašė Astrida Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai”) buvome susigalvoję šnekėti užkoduotai, t.y. tik mums žinomu būdu ?, lygtai būtume ypatingieji filmo herojai ar kokie slapti agentai. Tam, kad įspėti draugus apie besiartinantį „pavojų” (pvz., įspėtį klasioką, kuris dienyne bando ištaisyti vieną kitą pažymį, apie ateinančią mokytoją) pradėdavome sutartinai kosinti. Ir tas reikšmingas kosėjimas mus, vaikus, darė tokius svarbius ir protingus, galinčius sumėtyti pėdas geriau nei suaugusieji.

Dabar, kai esu jau ne vaikas (nors vis dar esu savo tėvų vaikas ?), kosulys vis dar žengia greta manęs. Tik dabar jį girdžiu kur kas dažniau, nei vaikystėje. Ir negalvokite, kad vaistinėje kosina tik sergantys žmonės. Jeigu klientas, įžengęs į vaistinę, nemato vaistininko, jis pradeda garsiai kosinti ? Tai reiškia:

Aš atėjau ir neturiu laiko, greičiau išlysk iš savo kambariuko.

Šie žmonės man kažkuo primena vaikus ?? Bet dar dažniau girdžiu ne patį kosulį, o nusiskundimus dėl jo. Kadangi orai Lietuvoje pastaruoju metu yra labai permainingi, temperatūra šokinėja nuo nemažo minuso iki pliuso, tai ir peršalimų tik daugėja.

Kosulys nėra liga, o tik kokios nors ligos simptomas, todėl mes visada stengiamės išsiaiškinti kosulio priežastį ir tik tada skirti vaistus. Žinoma, geriausias pasirinkimas pasirodyti gydytojui, nes išsamus jo tyrimas ir padės nustatyti tikrąją priežastį. Tai gali būti nebūtinai peršalimas, bet ir ūminė infekcija, lėtinis bronchitas, astma ar kita lėtinė liga.

Kosulys yra natūralus apsauginis refleksas, padedantis kvėpavimo takams apsiginti ir išsivalyti nuo patogenų, svetimkūnių, alergenų ar cheminių teršalų. Ir jei tik įmanoma, kosulio geriau neslopinti. Todėl sausą kosulį reikia stengtis paversti drėgnu. Drėgnas kosulys ne tik lengviau pakeliamas, mažiau vargina, bet ir išvalo kvėpavimo takus. Slopinti reikėtų tik įkyrų, visiškai sausą, varginantį kosulį.

Skaityti toliau »

Tikriausiai, nėra daug tokių laimingųjų, kurie niekada nesusidūrė su sloga.

Nosies užgulimas ir varvėjimas yra pagrindiniai peršalimo simptomai. Įkandin jų seka kosulys, perštinti gerklė, vėliau gali atsirasti faringitas, tonzilitas ar laringitas. Jei pasiseka, po tinkamo gydymosi greitai atsigauname ir vėl kimbame į darbus (kai kurie sugeba sirgti, gydytis ir dirbti vienu metu ?). O jei nepasiseka arba ignoruojame pirmuosius peršalimo simptomus, mus į lovą (arba ligoninę) paguldo plaučių uždegimas arba gripas. Tarp šių visų ligų neretai įsiterpia ir bronchitas, kuris vargina ne vieną dieną, ir ne vieną naktį. Šį kartą plačiau pakalbėsiu apie slogą ar rinitą.

Visų vaistinių lentynos lūžta nuo įvairių lašų, aerozolių, tablečių ir miltelių, skirtų peršalimui gydyti. Tuomet lieka svarbiausiai misija – pasirinkti geriausią vaistą ? arba geriausią vaistininką, kuris parinks geriausią gydymosi metodą. Taigi, ką turėtumėte žinoti, jei dar nesutikote geriausio vaistininko? Šiek tiek bendrų žinių, kurios jums tikrai nepamaišys.

Skaityti toliau »

Ar kada nors gyvenime jus kankino sąnarių skausmai? Kas tai patyrė, tikriausiai, žino, kaip tai yra nepakeliama. Kaip ir bet kuris kitas skausmas ?

Taigi, artritas – tai sąnario uždegimas. Kasdieniame gyvenime artritu dažnai vadiname visas reumatines ligas. Beje, jų žinoma yra apie 100. Reumatinės ligos sukelia sąnarių skausmą, sustingimą ir patinimą. Vėliau atsiranda sąnarių braškėjimas, sutrinka jų judrumas, išryškėja deformacijos, kankina vietinis skausmas. Kartais liga neapsiriboja vien sąnariu. Ji apima raumenis, kaulus, sausgysles, raiščius bei vidaus organus.

Artritas pasireiškia ūmiu arba lėtiniu skausmu. Ūmus skausmas laikinas. Jis gali trukti kelias sekundes ar valandas, bet visada praeina, kai pažeidimas sugyja. Ūmų skausmą gali sukelti trauma, įpjovimas, lūžimas. Lėtinis skausmas pasireiškia sergant lėtinėmis reumatinėmis ligomis, pavyzdžiui, osteoartritu, reumatoidiniu artritu, lėtine podagra ar kt.

Osteoartrito priežastis yra kremzlių pažeidimas. Sužeidimai, antsvoris, genetinis paveldimumas, silpni raumenys – priežastys, dėl kurių susergame. Per tam tikrą laiko tarpą sąnariai kai kuriose vietose gali nusidėvėti ir tada kaulai pradeda skausmingai trintis vienas į kitą. Reumatoidinis artritas prasideda imuninei sistemai ėmus pulti sąnarių sieneles, o tai sukelia stiprų skausmą, patinimą ir sąnarių deformacijas. Osteoartritas dažniausiai paveikia kelius, klubus, rankas ir stuburą. Reumatoidinis artritas prasideda smulkiuose delnų ir pėdų sąnariuose, tada išplinta į didesnius sąnarius. Kartu su skausmu ir patinimu reumatoidinis artritas gali sukelti karščiavimą, nuovargį ir svorio kritimą.

Artrito sukeltas skausmas gali būti įvairus – nuo lengvo iki stipraus, kuris dažnai trunka savaites, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą. Vieniems žmonėms skausmas stipriausiai pasireiškia ryte atsikėlus iš lovos, kitiems – po ilgalaikio fizinio krūvio.

Jeigu jaučiate, kad jus aplankė ne šiaip koks nerimtas skausmas, kuris tuoj praeis, o kažkas rimčiau, visada kreipkitės į gydytoją. Jis išsiaiškins ligos priežastį, eigą, skausmo trukmę, stiprumą, pobūdį, atsiradimo dažnį, atliks reikalingus tyrimus ir paskirs gydymą. Kadangi nėra vieno gydymo metodo, kuris būtų efektyvus visiems artritu sergantiems žmonėms, dažniausiai gydytojas sudarys kiekvienam pacientui individualų gydymo planą.

Skaityti toliau »

Šiandienos straipsnio tema – žemas kraujo spaudimas, kitaip žinomas kaip hipotonija. Kad daugelį žmonių vargina aukštas kraujo spaudimas, mes žinome. Tačiau yra ir tokia žmonių grupė, kuriems žemas kraujo spaudimas pridaro nemažai rūpesčių kaip kitiems – aukštas. Kartais įbėga į vaistinę žmogelis ir lekia prie kraujospūdžio matavimo aparato, sakydamas, kad taip blogai jaučiasi, tikriausiai, spaudimas užkilo. Pasimatuoja, o ten rodmenys rodo: 90 mmHg ir 40 mmHg. Tada ir paaiškėja, kad galva svaigo ir akyse mirgėjo ne nuo aukšto kraujospūdžio.

Atšalusios galūnės, mieguistumas, darbingumo sumažėjimas, bendras nuovargis ir silpnumas – tai pagrindiniai hipotonijos simptomai. Sergant šia liga žmonės jaučiasi lygiai taip pat nemaloniai kaip ir turintys aukštą kraujospūdį (hipertenziją). Liūdniausia yra tai, kad vaistų gydyti hipotonijai praktiškai nėra. Gali pagelbėti tik keli patarimai, tokie, kaip: išgerti stiprios saldžios arbatos ar kavos, suvalgyti gabalėlį šokolado (galėtume prekiauti vaistinėse juoduoju šokoladu ?), citrinos ar ko nors sūraus (nieko sūraus neturime, nebent jūros vandenį? arba Negyvosios jūros druską ir NaCl). Taip pat pagelbėtų kontrastinis dušas arba pagulėjimas pakeltomis aukščiau galvos lygio kojomis. Dar kažkur skaičiau, kad reikia stipriai spausti tašką, esantį virš nosies. Spausti reikia vieną minutę ir procedūrą kartoti iki 10 kartų. Kadangi tai nieko nekainuoja, galite drąsiai išbandyti.

Taigi, arterinė hipotenzija kyla dėl per mažo arterinio kraujospūdžio. Ji labai būdinga merginoms ir jaunoms moterims. Tokia būklė gali būti trumpalaikė arba nuolatinė. Trumpalaikei priskiriami žmonės, kuriems kraujospūdžio sumažėjimą sukelia kokia nors kita negalia. Dažniausiai tai gali būti po ūmių ir lėtinių infekcinių ligų, nervinės įtampos, netinkamos mitybos, sutrikus kraujotakai.

Skaityti toliau »