Vaistininko užrašai

Ar jūs norite iš ryto eiti į darbą? O ar norite po darbo eiti namo? Jeigu į abu klausimus atsakėte teigiamai, jūs laimingas žmogus 🤗 Kodėl? Nes darbas jums  – ne sunki našta, o maloni būtinybė. Iš ryto jūs norite kuo greičiau imtis įprastų darbų, pasinerti į darbo nuotaiką. Laimingas – nes po įprastos darbo dienos jus traukia namai, kuriuose ilsitės ir džiaugiatės.

Ar aš noriu eiti į darbą? Taip, kol ateinu iki jo 🫢 Praėjus kelioms valandoms (o kartais nereikia ir tiek), jau labai noriu namo. Kodėl? Staiga suprantu, kad labai noriu tylos, ramybės, vienatvės, valgyti karštą maistą ir gerti neatšalusią kavą ar arbatą. Po nakties slogūs įspūdžiai pasimiršta, ir aš vėl su šypsena ir daina žygiuoju į darbą. Kodėl? Nes žinau, kad manęs laukia dar viena diena 🤣 Ne tik įtempta ir ilga. Bet ir nenuspėjama, nepakartojama, kupina plunksnos vertų akimirkų: 

– Man reikia lašų akims. Bet tik nekonservuotų. Tų konservų ir taip per gyvenimą prisivalgiau.

xxx

– Debilo dėžutę.

– 🙄?

– D-E-B-I-L-O.  Dabar jam akcija.

– Nuo skausmo? A-D-O-B-I-L?

– Taip, taip, debil.

xxx

– Man reikia raumenims.

– Tepalo ar geriamų tablečių?

– Tai kaip aš ištepsiu šlapimo pūslę?

– Kad apie šlapimo pūslę neužsiminėte 🤓

– Taigi akcija yra šį mėnesį kapsulėms. Ką nesusigaudote, kokiems raumenims? Šlapimo pūslės raumenims! 

xxx

– Man reikia tų, kur moki už vieną, o gauni du.

– O ko konkrečiai jums reikia?

– Sakau gi – kur du už vieno kainą.

– Daug turime tokių prekių.

– Tai duokite man geresnių.

– 🤯

xxx

– Jūs čia lenktyniaujate? Visose vaistinėse, kaip susitarę 1+1. Vaistai 1+1, papildai 1+1, higienos prekės 1+1, arbatos 1+1. Bet ko reikia man, tai jokios nuolaidos! 

– O ko jums reikia?

– Viagros. Ir receptą turiu.

– Tai gal pritaikysim kaip senjorui kokią nuolaidėlę 🔞

– Gal juokaujate? Koks aš jums senjoras? Nereikia man senjorinių nuolaidų.

– Tai ko jums  tada reikia 😇

– Ospamox 1+1

Rytoj – rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių šventė 🎓🎉 Gatvės prisipildys juoko, vaikų klegesio, geros nuotaikos, na, ir žinoma, gėlių jūros 💐 Šią dieną dar lydės vasariška nuotaika, kurią pamažu keis rudeniška. Taigi, paskutinę vasaros dieną siunčiu trumpą žinutę visiems, kurie, net ir turėdami nemenką žinių bagažą, nesustoja ir žengia pirmyn, taip pat ir tiems, kurie vis dar trypčioja vietoje ir kažko laukia. 

“Ženk per mokslą žingsnį platų, kad mažiau reikėtų batų”, prieš daugel metų rašytas klasės draugo palinkėjimas šiandien siunčiamas jums 🤓

Kelias link žinių nėra lengvas ir nesidriekia per gėlių nusėtą pievelę. Jis visada vingiuoja per kalnus, todėl žmogui tenka lipti į plikas uolas. Norint, kad atsirastų tai, kas įmanoma, turi nuolat daryti tai, kas neįmanoma.

Moksleiviams, studentams

“Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien – utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.”

V. Hugo

Jei kantriai dirbsite, ir jūsų rankoms atsiras darbo 🤗 O jeigu rimčiau – mes visi gauname trejopą išsilavinimą: vieną – iš tėvų, kitą – iš mokslo draugų ir trečią – iš gyvenimo. Ir šis trečiasis prieštarauja viskam, ko moko pirmieji du. Vėliau tuo įsitikinsite patys.

Krautuvininkams

Viena mašina gali atlikti penkiasdešimties eilinių žmonių darbus, bet nė viena mašina neatliks vieno neeilinio žmogaus darbo. Taigi, kiek bepastatysite išmaniųjų robotų ar vaistų paštomatų vaistinėse, jie niekada nepakeis gyvo žmogaus. Jie niekada neturės tokių supergalių, kokias turi vaistininkai ir jų padėjėjai, kurie per akimirką gali pasakyti, ką reiškia rožinė pailga ar apvali tabletė, baltai geltona kapsulė ar nuodų tepalas. Tik specialistui suprantama, ką paduoti pirkėjui, kuris prašo Salvadoro. Ar tie išmanieji įrenginiai sugebėtų išsiaiškinti, kad kliento prašymas visiškai nesusijęs su paveikslais ar dailės terapija? Mums tai lengvai pavyksta, kadangi mes žinome, kokius klausimus reikia užduoti, kad rastume teisingą atsakymą, kuris šiuo atveju buvo Suvartar vaistai nuo hipertenzijos.

Užuot ieškoję lengvų kelių  darbo vietų užpildymui, išlaisvinkite savo žmones nuo darbų, kuriuos tikrai gali atlikti robotai ar kitų specialybių atstovai. Pirmiausia, išvaduokite nuo popierizmo ir akcijų dėlionių, kurios paskutinėmis mėnesio dienomis veda mus iš proto.

Vaistininkams ir jų padėjėjams

Tikroji branda reiškia sugebėjimą atlaikyti asmenybę žlugdančius smūgius ir neprarasti tikėjimo savo padorumu ir galimybėmis. Tikiu, kad daugelis mūsų jau pakankamai subrendę ir vardan savo klientų, pajėgūs pasipriešinti krautuvininkų įgeidžiams, kurie, deja, dažnai prasilenkia su sąžine ir žmogiškumu. 

Ką pats laikai teisinga, tą ir turi daryti. Teisybė galų gale vis tiek išplaukia į paviršių. Kartais – kaip paskenduolė 🫢

Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą. Tuo abejoti neleidžia mūsų klientų pageidavimai, kuriuos išgryninti kartais prireikia laiko ir, žinoma, patirties. O įgyta patirtis – svarbiau už septynis išmintingus pamokymus 😉

– Man reikia “moksio”.

– 🧐 ir nuo ko jis?

– Tai ką, jūs nežinote?

Pasitelkiu visas antgamtines jėgas, aštrų protą ir pradedu iš stalčių traukti vaistus su raidžių deriniu -mox-: Emox tepalą, Moxonidino, Moxogamos, Ospamoxo tabletes…

– Oho, kiek čia visko turite! Nuo ko šitie? O šitie? Gal man to tepalo reikėtų nusipirkti…

– Ar matote tarp šių dėžučių jums reikalingą “moksį”?

– Taip, taip.

Ir mikliai stveria antibiotikų dėžutę 😯

– Šitam “moksiui” reikia recepto.

– Aš vieną dėžutę jau pabaigiau, man reikia dar vienos.

– Ar jums tikrai reikia dar vienos, nuspręs gydytoja.

– Kam man tą gydytoją trukdyti dėl kažkokio recepto? Aš pati žinau, kad man dar reikia.

Ką gi, mažiausiai suprantantis žmogus turi tvirčiausią nuomonę 😂

xxx

– Duokite man ką nors nuo mėsų.

– Kokių mėsų?

– Matote, koks aš kūdas? Tik kaulai ir oda… Bet vis tiek mėsas skauda…

xxx

– Orechos man, prašau!

– Ir kas čia per Orecha? Tokio daikto neturime.

– Turite, turite, visos vaistinės turi.

– Pasakykite tada, ką juo gydotės?

– Nu man niežti visur.

– Tai, turbūt, jums reikia Opexa tablečių 🙃

– Taip.

xxx

– Ar turite Rivjerą?

– Rivjera… Prancūzija, Žydrasis krantas…

– Koks dar Žydrasis krantas? Man yra elektrinis receptas išrašytas 🤨

– Na, pažiūrėkime, kas ten jums parašyta. Ogi Rivero.

– Taip ir sakiau.

Yra tik vienas būdas nugalėti ginče – tiesiog NESIGINČYTI 😎

xxx

– Man nebesivarto obuoliai 🍎

– Akių?

– O kokie DAR?

Koks požymis skiria vaistininkystę nuo verslo? Pirmiausia, farmacininkas nuo farmacijos verslo atstovo skiriasi savo požiūriu į žmogų. Verslininko tikslas yra pelnas, vaistininko – žmogaus sveikata. Šiandieninėje vaistinėje iš vaistininko atimta pagrindinė jo funkcija – parinkti patį tinkamiausią vaistą. Šios misijos ėmėsi verslas, t.y., krautuvininkai, kurie “geriausiai” žino, kas gali padėti žmogui. Tas pagalbos priemones dažnu atveju parenka ne farmacininkai, o rinkodaros specialistai. Turime dirbti pagal jų sukurtus algoritmus, pirmenybę teikiant krautuvininkų stumiamoms prekėms, pildyti jų reikalavimus ir žaisti ne visada švarius žaidimus. Čia skylame į dvi stovyklas – vaistininkų ir biznierių. 

“Eurovaistinėse nemokamai apsaugoti savo odą nuo saulės bus galima visą vasarą, naujieji dozatoriai jau laukia gyventojų grožio produktus parduodančiose vaistinėse” – skelbiama viešojoje erdvėje. Idėja puiki, tik  paslauga suteikiama gal ne visai tinkamai. Kas pasakys, kokia apsaugos priemonė yra toje siūlomoje talpoje? Koks yra jos galiojimo laikas? Ar galima tikėti, ką parašo ar pasako krautuvininkas? Kaip žinia, krautuvininkai – gudrūs padarai, jie nieko neišmeta, net seną majonezą ar aliejų panaudoja, gamindami įvairias salotas ir mišraines, tai kaipgi su ta apsaugos kremo kokybe? Rodant dėmesį savo klientui, galima pasiūlyti naujas mažesnes originalias vienkartines pakuotes, kurių kokybė abejonių nekeltų. 

Kaip visada, yra pasirinkimas, kur dėti kablelį ir kaip elgtis. Kadangi aš esu nepatogus žmogus, tai skyrybos ženklą padėsiu štai čia: Nusileisti negalima, kalbėti. Sutinku su daugelio nuomone, kad viskas jau nusibodo ir kalbėti šia tema – pakanka. Tačiau, jeigu mes nors trumpam prarasime budrumą, visokios gagės pradės imti viršų, t.y. po truputį atiminėti tai, kas priklauso (atostogas ir trumpesnę darbo savaitę) dirbant svarbų ir atsakingą darbą. Todėl, tiems, kam tikrai nusibodo kova už šviesesnį rytojų, siūlau tiesiog ignoruoti mano straipsnį ir negaišti savo brangaus laiko. Na, o ištikimiausiems skaitytojams siūlau eilinį kartą apžvelgti krautuvininkų paistalus.

Šį kartą užsakomasis straipsnis nepasirašytas – tai tiesiog vieno Lietuvos dienraščio aktualijų skiltyje  “Laiko ženklai” išsakytos mintys, kurių autorius nežinomas, bet IR TAIP AIŠKUS 🤓

Aūūūūūūū, krautuvininkai (-ės)

“Dusetų miestelyje nebeliko vienintelės vaistinės, veikusios čia kelis dešimtmečius.” 

Vaistinė užsidarė, nes jos savininkas nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. Ir dabar, vietos gyventojai, kurių nemažai yra senyvo amžiaus, turi važiuoti arba į už kelių dešimčių kilometrų esantį Rokiškį, arba į Zarasus. Deja, kaip rašoma, “bėda, kad ir pastarajame mieste vaistinės dirba ribotą laiką. Šeštadieniais iki 14 val. – vos viena, o sekmadieniais neprisibelsi niekur.”

Taigi, mielosios krautuvininkės, išaušo jūsų valanda įrodyti, kad darbais, o ne žodžiais mylite Tėvynę. Nuolat girdime (ir darbe, ir per visas informacines laidas bei spaudą), kaip jūs nuolat rūpinatės Lietuvos gyventojais, jų sveikata ir gyvenimo būdu. Kad dirbate tik DĖL ŽMONIŲ, kad visi jūsų pasiūlymai ir akcijos yra skirti pirkėjų gerovei ir sveikatos gerinimui. Kad naujas vaistines atidarinėjate tik dėl savo klientų patogumo. DOSNUMAS, NUOŠIRDUMAS, PAGALBA – žodžiai, besiliejantys iš jūsų lūpų netrunka, kaip toj pasakoj, virsti juodomis gyvatėmis. Nes po kiekvienu ištartu žodžiu slypi NAUDA, PELNAS, GODUMAS. Dabar kaip tik atsivėrė naujos galimybės pasirūpinti Dusetų gyventojais ir atidaryti ten vaistinę. Jūsų, gražiai kalbančių tiek daug. Atidarykite nors vieną 😉 Ir nors kartą – ne dėl savęs, o dėl žmonių.

Zarasai

Kaip rašo “nežinomas” autorius, Zarasuose vaistinės dirba ribotą laiką. Pagūglinus interneto platybėse, Zarasai – ne koks užkampis ir vaistinių tinklų ten apstu: EURO, Gintarinė, Camelia, Norfos, Apotheka vaistinės. Prieš kelis metus buvo ir daugiau, bet užsidarė. Ir ne todėl, kad nebuvo kam dirbti. Pelno buvo per mažai. Na, nėra šiame mieste budinčios vaistinės. Bet jų daugelyje Lietuvos miestų nėra. O dėl lankstesnio darbo laiko – K. Gagė galėtų ne verkšlenti dėl “katastrofiškos situacijos”, o kreiptis į savo darbdavius su prašymu – iš penkių vaistinių nors vieną padaryti su gyventojams palankiu darbo laiku. 

Kiekviename žmoguje pjaunasi du vilkai: baltas ir juodas, geras ir blogas. Kuris manyje laimės? Tas, kuris maitinasi 🍔

Ar tikrai viskas taip paprasta? Manau, kad tai nuolatinis darbas su savimi, su savo sąžine. Žinoma, galima iki soties prišerti abu vilkus (kad jie nustotų tarpusavyje pjautis) ir toliau patogiai gyventi. Gyventi taip, kaip norisi ir tinka tau, net jei tai netinka niekam kitam 🥳

Ateina klientas, vaistinės savitarnoje prisirinkęs nemenką krūvelę maisto papildų. Palinkęs prie kasos klausia, ar geras jo pasirinkimas. Kadangi vienas vilkas jaučiasi sotus, pasisiūlau pakoreguoti jo pirkinių krepšelį savo nuožiūra. Klientas nepatikliai žiūri į mane, lyg ketinčiau jį prigauti, gina savo pasirinkimą, besdamas pirštu į naujovišką pakuotę ir ITIN GERĄ PASIŪLYMĄ 1+1. Kantriai jam dėstau, kad nors pakuotė ir gražiai atrodo, cholesterolio rodikliams įtakos tai neturės. Tai ne tas produktas, kuris daro stebuklus 🧙‍♀️Negaliu gi žiūrėti klientui į akis ir neraudonuojant teigti, kad tai vienas geriausių produktų, kuris tikrai tikrai sureguliuos cholesterolį. Nebent, galėčiau prisipažinti, kad jei jis nupirktų tas dvi dėžutes, tai prisidėtų prie mano algos priedo…

Kita klientė nori pasitarti dėl kosmetinio kremo – nežino, kurį gamintoją pasirinkti. Du vilkai grumiasi tarpusavyje, vienas kitam nenusileisdami. Jaučiu, kaip mano kairė ranka tiesiasi link vieno, dešinė – čiumpa kitą, o širdis prieštarauja abiem variantams. Visgi, klausau savo širdies, net kai ji priima ir nepatogius sprendimus (ypač tada!). Paduodu tą, kuris savo kokybe ir atsiliepimais lenkia visus kitus. Nesvarbu, kad vėl nieko neuždirbau (sau) ir uždirbau mažiau nei galėjau uždirbti krautuvininkui. Taigi, vidinės kovos nurimsta, bet neilgam, nes kur besidairau, visur prieš akis krautuvininko atmintinė: Pasiūlyti x  prekę, Nepamiršti asmeninio pasiūlymo, Klientams įpiršti lojalumo kortelę. Įžengus giliau, durys ir sienos nukabinėtos plakatais, kuriuose pavaizduoti vaistai, maisto papildai, med. prekės, kosmetika ir kt., kuriuos PRIVALU pasiūlyti pirmiausia. Todėl nuolat prieš akis mirgantys nurodymai kaip turi elgtis vienu ar kitu atveju, tuos du tavyje tūnančius vilkus kaip reikiant įaudrina 🌪 Pasakau sau garsiai: JEI ABEJOJI, ŽENK DAR VIENĄ NEDIDELĮ ŽINGSNĮ Į PRIEKĮ. Tad žengiu.

Ir prieš save pamatau demonų apsėstą agresyviai nusiteikusią būtybę, žvelgiančią bejausmiu apdujusiu žvilgsniu 🧟‍♂️, kuri reikalauja insulininių švirkštų. NEDELSIANT! Pasakau, kad neparduosiu, nes vis dar pykstu už praeitą kartą su švirkštais pasisavintus ir žuvų taukus. Net nežinau, kuris vilkas manyje šį kartą nugalėjo 🤔

Kiekvieną kartą sau pasakau, kad gana lenktyniauti su K. Gage ir jos interviu, bet tie paistalai manyje pažadina žvėrį, kurio negaliu nuraminti, kol vėl neišdėstau savo argumentų. Ką tik buvo pašnekintas visas būrys krautuvininkių, bet joms to neužteko – apginti savo interesus jos ir vėl pasikvietė ruporą. Jei kas nežino, ruporas – tai garsintuvas arba paklusnus kito minčių reiškėjas.

Taigi, pradedam 😎

Mitas

“Įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų”.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Galbūt, ES vaistinių išsidėstymas yra logiškesnis, todėl vaistinės yra lengvai pasiekiamos visose vietovėse. Pas mus gi, penkios vaistinės yra prie gydymo įstaigos, bet, galbūt, nėra kažkuriame atokesniame rajone. Tokius nelogiškus  sprendimus galėtų ištaisyti tik įstatymas, bet KAM TAI RŪPI? Todėl tūlas kaimietis iš Papievių kaimo kaip anksčiau, taip ir dabar negali savo kaime įsigyti vaistų, nes K. Gagei ir krautuvininkėms neatrodo, kad ta vieta būtų patraukli  jų verslui. Ir naujos įstatymo pataisos čia visai “ne prie ko”.

Teigiami pokyčiai

“Pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro”.

Taip, kai kurios vaistinės sutrumpino darbo laiką, kai kurios – nebedirba savaitgaliais, dar keletas – užsidarė. Tik ar paveiktos naujų įstatymo pataisų? Kaip žinia, vasaros ir atostogų metu kai kurios vaistinės turėjo gerą praktiką trumpinti darbo laiką. Taip darė anksčiau, taip daro ir dabar. Todėl garsiai šaukti, kad kaltas įstatymas, nederėtų. Kalbant apie darbą savaitgaliais, daugelyje vaistinių tai buvo perteklinis sumanymas, kurio dabar atsisakius, laimės vaistininkai. Keista, kad visi užsakyti straipsniai ir interviu atstovauja tik vieną pusę ir vieną nuomonę, tačiau niekas nepasidomėjo, ką šia tema mano patys vaistinių darbuotojai 🥲

Melas, bet ne vardan tiesos

“Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės”. 

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 d. visoje šalyje veiklą nutraukė keturios vaistinės – 3 Kauno m. ir 1 Telšiuose. Beje, Telšiuose liko veikti dar 18 vaistinių, todėl manau, kad gyventojai labai nenukentės. Labiausiai reikėtų nerimauti, kad be vaistų neliktų lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, tačiau, taip tikrai neatsitiks, nes jie dažnai vyksta pas gydytojus, o šalia gydymo įstaigų, kaip minėjau, vaistinių apstu. Labai tikėtina, kad tos keturios vaistinės užsidarė dėl kitų vaistinių konkurencijos arba “nepatogios” verslui vietos, todėl ligoniai nuostolių nepajus, ypač Kaune, kur ant kiekvieno kampo įsteigta vaistinė.

Parodys ateitis

“Sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose.”

Sutinku, kad smulkioms vaistinėms bus sudėtingiau. Bet tos, kurios vis dar tebegyvuoja, manau, darbuotojų tarpe turi ne vien tik vaistininkų padėjėjus. Tikiuosi, jų gretose yra ne vienas, ir ne du vaistininkai. O išgyvenimo paslapčių iš privačių vaistinių galėtų pasimokyti ir krautuvininkai, kurie dar vakar patys skriaudė mažesnes vaistines, bandydami jas sužlugdyti ir vėliau jas perpirkti, o šiandien sugeba tik verkti ir ieškoti užtarimo žiniasklaidoje.