Vaistininko užrašai

Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdytų tyrimų rezultatai rodo, jog terminė aplinka stipriai veikia žmogaus savijautą. Tuo abejoti neleidžia mūsų klientų pageidavimai, kuriuos išgryninti kartais prireikia laiko ir, žinoma, patirties. O įgyta patirtis – svarbiau už septynis išmintingus pamokymus 😉

– Man reikia “moksio”.

– 🧐 ir nuo ko jis?

– Tai ką, jūs nežinote?

Pasitelkiu visas antgamtines jėgas, aštrų protą ir pradedu iš stalčių traukti vaistus su raidžių deriniu -mox-: Emox tepalą, Moxonidino, Moxogamos, Ospamoxo tabletes…

– Oho, kiek čia visko turite! Nuo ko šitie? O šitie? Gal man to tepalo reikėtų nusipirkti…

– Ar matote tarp šių dėžučių jums reikalingą “moksį”?

– Taip, taip.

Ir mikliai stveria antibiotikų dėžutę 😯

– Šitam “moksiui” reikia recepto.

– Aš vieną dėžutę jau pabaigiau, man reikia dar vienos.

– Ar jums tikrai reikia dar vienos, nuspręs gydytoja.

– Kam man tą gydytoją trukdyti dėl kažkokio recepto? Aš pati žinau, kad man dar reikia.

Ką gi, mažiausiai suprantantis žmogus turi tvirčiausią nuomonę 😂

xxx

– Duokite man ką nors nuo mėsų.

– Kokių mėsų?

– Matote, koks aš kūdas? Tik kaulai ir oda… Bet vis tiek mėsas skauda…

xxx

– Orechos man, prašau!

– Ir kas čia per Orecha? Tokio daikto neturime.

– Turite, turite, visos vaistinės turi.

– Pasakykite tada, ką juo gydotės?

– Nu man niežti visur.

– Tai, turbūt, jums reikia Opexa tablečių 🙃

– Taip.

xxx

– Ar turite Rivjerą?

– Rivjera… Prancūzija, Žydrasis krantas…

– Koks dar Žydrasis krantas? Man yra elektrinis receptas išrašytas 🤨

– Na, pažiūrėkime, kas ten jums parašyta. Ogi Rivero.

– Taip ir sakiau.

Yra tik vienas būdas nugalėti ginče – tiesiog NESIGINČYTI 😎

xxx

– Man nebesivarto obuoliai 🍎

– Akių?

– O kokie DAR?

Kiekvieną kartą sau pasakau, kad gana lenktyniauti su K. Gage ir jos interviu, bet tie paistalai manyje pažadina žvėrį, kurio negaliu nuraminti, kol vėl neišdėstau savo argumentų. Ką tik buvo pašnekintas visas būrys krautuvininkių, bet joms to neužteko – apginti savo interesus jos ir vėl pasikvietė ruporą. Jei kas nežino, ruporas – tai garsintuvas arba paklusnus kito minčių reiškėjas.

Taigi, pradedam 😎

Mitas

“Įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų”.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Galbūt, ES vaistinių išsidėstymas yra logiškesnis, todėl vaistinės yra lengvai pasiekiamos visose vietovėse. Pas mus gi, penkios vaistinės yra prie gydymo įstaigos, bet, galbūt, nėra kažkuriame atokesniame rajone. Tokius nelogiškus  sprendimus galėtų ištaisyti tik įstatymas, bet KAM TAI RŪPI? Todėl tūlas kaimietis iš Papievių kaimo kaip anksčiau, taip ir dabar negali savo kaime įsigyti vaistų, nes K. Gagei ir krautuvininkėms neatrodo, kad ta vieta būtų patraukli  jų verslui. Ir naujos įstatymo pataisos čia visai “ne prie ko”.

Teigiami pokyčiai

“Pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro”.

Taip, kai kurios vaistinės sutrumpino darbo laiką, kai kurios – nebedirba savaitgaliais, dar keletas – užsidarė. Tik ar paveiktos naujų įstatymo pataisų? Kaip žinia, vasaros ir atostogų metu kai kurios vaistinės turėjo gerą praktiką trumpinti darbo laiką. Taip darė anksčiau, taip daro ir dabar. Todėl garsiai šaukti, kad kaltas įstatymas, nederėtų. Kalbant apie darbą savaitgaliais, daugelyje vaistinių tai buvo perteklinis sumanymas, kurio dabar atsisakius, laimės vaistininkai. Keista, kad visi užsakyti straipsniai ir interviu atstovauja tik vieną pusę ir vieną nuomonę, tačiau niekas nepasidomėjo, ką šia tema mano patys vaistinių darbuotojai 🥲

Melas, bet ne vardan tiesos

“Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės”. 

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 d. visoje šalyje veiklą nutraukė keturios vaistinės – 3 Kauno m. ir 1 Telšiuose. Beje, Telšiuose liko veikti dar 18 vaistinių, todėl manau, kad gyventojai labai nenukentės. Labiausiai reikėtų nerimauti, kad be vaistų neliktų lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, tačiau, taip tikrai neatsitiks, nes jie dažnai vyksta pas gydytojus, o šalia gydymo įstaigų, kaip minėjau, vaistinių apstu. Labai tikėtina, kad tos keturios vaistinės užsidarė dėl kitų vaistinių konkurencijos arba “nepatogios” verslui vietos, todėl ligoniai nuostolių nepajus, ypač Kaune, kur ant kiekvieno kampo įsteigta vaistinė.

Parodys ateitis

“Sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose.”

Sutinku, kad smulkioms vaistinėms bus sudėtingiau. Bet tos, kurios vis dar tebegyvuoja, manau, darbuotojų tarpe turi ne vien tik vaistininkų padėjėjus. Tikiuosi, jų gretose yra ne vienas, ir ne du vaistininkai. O išgyvenimo paslapčių iš privačių vaistinių galėtų pasimokyti ir krautuvininkai, kurie dar vakar patys skriaudė mažesnes vaistines, bandydami jas sužlugdyti ir vėliau jas perpirkti, o šiandien sugeba tik verkti ir ieškoti užtarimo žiniasklaidoje.

– Laba diena!

– Laba.

– Tai jūs šiandien dirbate?

– Na, kaip matote 😅

– Bet juk šiandien raudona diena!

– O jūs nežinojote, kad mes dirbame ir per raudonas, ir  per juodas, ir per visas kitas dienas 😇

– Ir daug žmonių pas jus ateina?

– Nedaug.

– Tai kam tada dirbate?

– Krautuvininkui ir daugiausiai tiems, kurie užsuka tik paklausti, ar dirbame. Dažnas jų sako: “Ne, man nieko nereikia, bet pamačiau, kad šviesa dega, tai užėjau…”

– Tai jūs išjunkite šviesą ir niekas neis.

– Ir ką man vaistinėje veikti išjungus šviesą?

– Švęsti!

Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien aš galiu švęsti ne vienas, ne vaistinėje, ir ne tamsoje. Nes šiandien man LAISVADIENIS ir aš einu ŠVĘSTI GYVENIMO 🇱🇹🇺🇦 Be streso, be įtampos, be priekaištų ir slaptų pirkėjų… Su gera nuotaika ir mielais žmonėmis 🥳 Po gerai praleisto laiko į darbus grįšiu kaip naujai užgimęs žmogus – pailsėjęs ir kupinas jėgų 💪 

Kartą, beieškant laisvos vietos naujam reklaminiam plakatui padėti, už akies užkliuvo stovelis, kuriame įdėtas A4 formato lapas su smulkiai surašyta informacija gyventojams bei nurodytos jų teisės vaistinėje. Kadangi laisvos vietos daug neturime, nukišau tą informaciją giliau (kur buvo laisvos vietos 🤭). Bet, pasirodo, ji labai svarbi ir aktuali gyventojams, nes regioninė paliepė ją ištraukti ir pastatyti taip, kad bent jau vienu akies kampeliu matytųsi (dėl tikrintojų, netyčia užklydusių seimūnų, teisės aktų kūrėjų ir dėl Šv. Dvasios).

Įstatymai įpareigoja bendrą informaciją gyventojams ir jų teises paskelbti taip, kad jieviską aiškiai matytų ir lengvai įskaitytų. Tačiau gyvenime viskas būna kitaip… Ši informacija dažniausiai ne visada aiškiai matoma ir ne visada lengvai įskaitoma (nes neaiškiai matoma 😄). Kad ji ne visai aiškiai matoma, patvirtina ir tai, jog įspėjimas “Receptiniai vaistai parduodami/išduodami tik pagal gydytojų receptus”, gyventojams negalioja. Nes Nimesilio, Ospamokso ar Xanakso kažkam prireikia kasdien. Ir, žinoma, be recepto.

Kitoje gyventojams skirtoje informacijoje nurodyta “Vaikams iki 16 metų vaistai neparduodami/neišduodami. Ji taip pat nėra aiškiai matoma, nes seneliai ir tėvai vis dar siunčia savo vaikus su rašteliais ir prašymais nupirkti citramono ar paracetamolio tabletes. O mums ne visada pavyksta tinkamai įvertinti, ar tam vaikui dar nėra 16, ar jau 17 suėjo. Šiandien kai kurie 12-mečiai atrodo kaip 18-os. Apsigausi, žiūrėk, jau ir nemalonumų neišvengsi.

Informacija, skelbianti, kad “Įsigyti vaistai kitais nekeičiami ir už juos sumokėti pinigai negrąžinami”, dažnam klientui – naujiena. “Jeigu galima batus per 14 dienų grąžinti, tai kodėl vaistų negaliu?”- nustemba. “O kodėl norite grąžinti?” “Nes nepadeda” “Geriate tik vieną dieną ir nusprendėte, kad jau nepadeda ir nepadės?” “Taip. O ką?”

Tame A4 formato lape yra išvardintos ir gyventojų teisės vaistinėje. Jose skelbiama, kad gyventojas turi gauti informaciją apie vaistų kainas, kompensuojamųjų vaistų priemokas, pigiausią vaistą. Visa tai jis turi matyti monitoriaus ekrane. Deja, kaip parodė praktika, monitoriai reikalingi vienetams. Tame tarpe dar klerkams, kurie tai sugalvojo, ir mums, kad apsigintume nuo ligonio pykčio, kai ekrane jis nemato “savo” mėgstamo vaisto tarp kompensuojamųjų ir, pasirodo, kad ne vaistininkas dėl to sąrašo kaltas 😎 Kalbant apie pigiausią, tai klientai jo nenori matyti, nei monitoriuje, nei savo rankinėje… Per dažnai tie pigiausieji keičia savo išvaizdą ir gamintoją. Nespėjo žmogus prie vieno priprasti, kaip pirmą poziciją užėmė kitas.

Kas dar nežino, šiandien – Tarptautinė vaikų gynimo diena 👶, su kuria netruks ateiti ir lietuviška Tėvo diena 👨‍💼 Todėl šiandien tik apie tėvelius ir vaikučius.

Pamoka

(Iš pradžių mes mokome savo vaikus. Vėliau patys iš jų mokomės…)

Prieš kažkiek laiko, kai ledai nebuvo tokie brangūs, dešimtmetis berniukas atėjo į ledainę. Atsisėdęs už stalo, jis paklausė padavėjos:

– Kiek kainuoja Karališki 🍨 ledai?

– 2,00 EUR,- atsakė padavėja.

Berniukas išsitraukė pinigėlius iš kišenės ir ėmė juos skaičiuoti.

– O kiek kainuoja paprastesni 🍦ledai?

Eilėje laukė kiti žmonės, todėl padavėja truputį suirzo. 

– 1,50 EUR!,- atsakė ji šiurkščiai.

Berniukas perskaičiavo savo pinigėlius ir tarė:

– Prašyčiau man paprastesnių ledų už 1,50 EUR.

Padavėja atnešė jo ledus ir sąskaitą. Berniukas suvalgė ledus, prie kasos apmokėjo sąskaitą ir išėjo. Atėjusi nuvalyti staliuko, prie kurio sėdėjo berniukas, ir pamačiusi lėkštutėje jai paliktus 50 centų, padavėja pravirko. Berniukas užsisakė paprastų pigesnių ledų tam, kad galėtų palikti jai arbatpinigių…

Žmonėms labiausiai patinka istorijos apie žmones

Laimingiausi žmonės būna gegužės mėnesį. Žiema jau seniai pasitraukė su savo gripais ir peršalimais. Nuo šilto saulės alsavimo viskas pražysta, visur tvyro švelnumas. Jauni juokiasi net be priežasties, seni daužo vienas kitam per sulinkusias nugaras ir sveikina su sėkmingai įveikta dar viena žiema 🌨

Vaistinėje, beje, visais metų laikais ir šypsenos 😀, ir surauktų antakių netrūksta 🤨

Žmogus yra toks, koks pats save sukuria

– Man kempinės!

– O kam naudosite? Ką planuojate plauti ar valyti?

– Ar jūs nesuprantate? Čia rimtai klausiate?

– Na, juokas ir šypsena dar niekam nepakenkė.

– TAI TURITE AR NETURITE?

– Jei kempinės, tai neturime. Jei Islandinės kerpenos, tai – štai, prašome 🙂

– Taip, ta pati…

Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje

– Nuo peršalimo reikia ko nors.

– Suaugusiam ar vaikui?

– Suaugusiam. Ir duokite tabletėmis. Gal Coldrex.

– 12 ar 24 tab.?

– 12. Kad metams užtektų.

– ? 🤭

– Gersiu po 1 tab. į mėnesį. Ir neaiškinkite, kad turiu gerti kitaip, vis tiek neklausysiu

Žodžiai nevirsta žmogumi. Žmogus virsta žodžiais

– Tokią cekavą kaimynę turiu – nenueina nuo savo durų akutės, visus ateinančius ir įeinančius stebi. Tai vieną kartą neapsikentęs priėjau prie jos durų ir tariau: “By…s tau į akį, pi…ė už ausies!” Baigėsi visi sekiojimai.

Dauguma žmonių panašūs į dešreles – kuo juos prikimši, tą jie ir turės viduje

Senjoras skundžiasi užsitęsusiais kojų skausmais, bėdavoja, kad niekas jau nepadeda – nei tabletės, nei tepalai. Laukiančiųjų eilutė ilgėja, nepatenkintų daugėja. Vienam klientui akivaizdžiai kantrybė baigiasi, nes visi išgirstame: “Iš senos šiknos naujų kojų neištrauksi!”

1. Būk dėmesingas savo mintims – jos tampa žodžiais 💤

Vienas iš nemaloniausių vaistinės lankytojų – slaptas pirkėjas. Įsivaizduojantis esąs “pasaulio bamba”, jis eina vertinti profesionalų atliekamą darbą 😳 Negavęs tik jį vieną tenkinančio atsakymo, jis skuba pas “savo darbdavį” su ataskaita. Paradoksas, bet nuo tos ataskaitos priklausys, ar patikrintos vaistinės darbuotojai gaus papildomą priedą prie algos, ar bus nulinčiuoti ir skaudžiai nuplakti (ačiū dievui, tik žodžiais). Mintyse tokius “agentus” nulinčiuoju ir aš. Kas jie, pagaliau, tokie, kad objektyviai neįvertinę esamos situacijos, gali į ataskaitą įrašyti, jog aš nepasakiau Laba diena? Nesvarbu, kad pasitikau įėjusį klientą žvilgsniu ir pasisveikinau galvos linktelėjimu. Na, ir lojalumo kortelės nepasiūliau įsigyti, nes nuolat girdint iš klientų atsiliepimus  apie tai, kad ta kortelė nieko verta, neišdrįsau įrodinėti atvirkščiai. Tuomet mintyse pagalvojau “Tikrinimo rezultatai nebus geri”. 

Netrukus išgirdau regiono vadovo žodžius: “Rezultatai netenkina”.

2. Būk dėmesingas savo žodžiams – jie tampa veiksmais.

Dabar pasakiau sau garsiai: “Geriau būti teisingam, negu nelaimingam”. Ir dirbau toliau taip, kaip liepė mano sąžinė. Neįrodinėjau, kokia nuostabi vaistinės nuolaidų kortelė… Nes ji – visiškai nenuostabi, pirmiausia todėl, kad turi daug sąlygų. Tos sąlygos dažniausiai yra nenaudingos klientui, bet pelningos krautuvininkui. Žmogus perka vaistą, tu vis brauki brauki tą kortelę, bet nuolaidos kaip nėra, taip nėra. Tada raudonuodamas teisiniesi, kad tam vaistui nėra, nes…, o tam irgi ne 20%, o tik 5%, nes… Ir dar nuolaidos negalioja, nes per mažas krepšelis… Tai kodėl turiu tokį niekam tikusį daiktą, dėl kurio vėliau teks raudonuoti, brukti žmonėms? Mano supratimas apie rūpestingumą prieštaravo mano tiesioginės valdžios politikai, todėl jų vizitai į vaistinę padažnėjo, priekaištų mano atžvilgiu daugėjo. Bet juk laimingas gyvenimas susideda iš teisingų poelgių. 

3. Būk dėmesingas savo veiksmams – jie tampa įpročiais.

Dirbti nuoširdžiai tapo įpročiu. Nesumeluosiu, bet taip dirbau visada. Todėl esu pirmas juodajame sąraše žmogus, kurio valdžia norėtų atsikratyti. Nežiūrint į tai, nepuolu “ilginti” pirkinių kvito, nebruku asmeninių pasiūlymų, kai jų nereikia, nepuolu girti reitinginių prekių ir išlieku ištikimas Hipokratui – PIRMIAUSIA NEPAKENK. Reikia tik įprasti gerai dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Tūkstančiu žodžiu nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu. Užuot pasakojęs, koks “geras”, efektyvus, inovatyvus, kokybiškas ir nebrangus yra X maisto papildas, verčiau pasakysiu: “Jis nepateisins Jūsų lūkesčių, tiesiog, NEPIRKITE”.