Vaistininko užrašai

Pagal numatytą planą šiandien turėčiau leistis žemyn nuo akių, nosies, burnos ir užrašyti keletą istorijų apie galvą ir smegenis arba smegenų veiklą, bet leisiu sau nuklysti į šoną ir pasidalinti  mintimis apie nūdienų problemas.

Liūdesys

Kadangi Seime bandoma atgaivinti anksčiau sumanytą projektą dėl mobiliųjų vaistinių įteisinimo, kur buvus, kur nebuvus šia proga “savo” problemą išsakė ir K. N. Gagė – “Steigiant tokias vaistines, gali pritrūkti jose dirbsiančių specialistų.”  Ši jos dainelė daugeliui pažįstama iki kaulų smegenų, tačiau, kaip žinia – kai nuolat kartoji, ir pats įtiki, ir kitus priverti patikėti.  Taigi, vienų (valdžios) tikslas – aprūpinti atokiose Lietuvos vietose gyvenančius asmenis vaistais, kitų (krautuvininkų) –  išspausti iš valstybės dar didesnį finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, nes nebus kam dirbti tose “vaistinėse ant ratų”. 

Kaimui vaistai nereikalingi

Štai viena “rūpestingos vaistinės” krautuvininkė pasiguodė: “Vaistininkų trūkumas riboja net plėtros planus”. Suprask, norėtume labai pagelbėti žmonėms ir VISUS IKI VIENO aprūpinti vaistais, bet neturime darbuotojų. Ir jei tik jų turėsime daugiau, IŠ KARTO atidarysime dar penkias vaistines Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, na dar, pagal galimybę – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje prie klinikų, poliklinikų ir sveikatos centrų, kad VISI Lietuvos gyventojai būtų patenkinti. Dūkštas? Didžiasalis? Šalčininkai? Miroslavo kaimas? Neee, ten neplanuojame, neapsimoka… Bet darbuotojų, žinokite, laaaaaabai trūksta… 

Statistika

Ar tikrai trūksta? Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, į valstybės finansuojamas vietas per trejus metus stojančiųjų padvigubėjo, o per šešis – padidėjo keturgubai. Lietuvoje turime per 1,2 tūkstančio vaistinių ir daugiau kaip 3,6 tūkstančio vaistininkų. Europoje pagal šią statistiką pirmaujame penkiasdešimčia procentų. Taip pat pirmaujame ir vaistinių skaičiumi – šimtui tūkstančių gyventojų tenka 47 vaistinės (ES vidurkis – 32), taigi, ir vėl 50 % daugiau. Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iki 2032 metų vaistininkų trūkumas nenumatomas, todėl kol kas didinti valstybės finansuojamų vietų farmacijos studijoms nėra reikalo. 

Viena klinika, penkios vaistinės

Buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas per eilę metų nematė (ar nenorėjo matyti) susiklosčiusios situacijos, kuri aiškiai rodė – vaistinės šalyje pasiskirsčiusios netolygiai, jų nėra atokiausiose kaimo vietovėje, krautuvininkai ir toliau netrukdomai vykdo plėtrą tik pelną nešančiose ir strategiškai palankiose vietose. Pritrūko politinės valios sugrąžinti ankstesnę tvarką, kuri ribojo vaistinių steigimą bent jau tuo pačiu adresu (nekalbu apie kelių šimtų metrų atstumą, kas irgi būtų protinga), todėl dabar vienoje poliklinikoje turime dvi tris vaistines, ir šalia pastato – dar keletą.

– Tai ką, bl…, dar neatvežė mano vaistų? Eina na…

Trumpa pauzė mano galvoje ir tuomet iškyla klausimas – kas aš esu ir kur aš dirbu? Ne per seniausiai lyg ir žinojau, kad esu vaistininkas ir dirbu vaistinėje. Tačiau vis dažniau pasitaikančios “gyvenimiškos” situacijos verčia susimąstyti. Juolab, kad šiais laikais taip viskas greitai keičiasi (pinigai, valdžia, orai) – gal kažką pražiopsojau?

google.com paieškoje suvedu žodį VAISTININKAS. Iškrenta pirma lt.m.wiktionary.org paieška, kuriame rašoma: vaistininkas (Profesijos) – vaistinės darbuotojas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją ir turintis farmacijos magistro kvalifikacinį laipsnį, farmacijos specialistas. 

Apsidžiaugiu, kad niekas nepasikeitė, nes vaistininkas vis dar yra vaistinės darbuotojas ir farmacijos specialistas, kuriam suteiktas magistro kvalifikacinis laipsnis. Skamba išties prabangiai. Tik kodėl aš nesijaučiu taip prabangiai? Skaitau toliau: daiktavardis, vyriška giminė (gali būti ir moteriška), pagrindinė forma  linksniuojama. Pabandysiu prisiminti lietuvių kalbos pamokas mokykloje.

Vardininkas Kas? Vaistininkas. Žmogus, kuris vykdo Hipokrato priesaiką. Tačiau taip nemano krautuvininkas. Jam vaistininkas – Kas? Pinigų darymo mašina, užtikrinanti jam sotų gyenimą. Klientas taip pat turi savo nuomonę – Kas tas vaistininkas? Pardavėjas, kuris stengiasi jį išgydyti.

Kilmininkas Ko? Vaistininko neišgąsdins nei krautuvininkas, nei klientas, nei pasikeitę teisės aktai. Ką pasakytų krautuvininkas? Vaistininko pareigose numatyta per mažai darbų. O klientas mato, kad vaistininko atliekami darbai dažnai yra nesusiję su vaistininko profesija. Bet kam tai įdomu?

Naudininkas Kam? Vaistininkui nėra tokios kliūties, kurios jis negalėtų peršokti, iššūkio, kurio jis negalėtų įveikti, baimės, kurios nepajėgtų nugalėti. Tačiau krautuvininkas mano, kad vaistininkui nepriklauso pietų pertraukos ir pernelyg ilgos atostogos. Klientas pasakytų, kad vaistininkui “amžinai neaišku, ko pirkėjas nori. O jis nori tik geltonų pailgų tablečių. Ir kas čia neaišku?”

Maždaug prieš metus darbe teko pildyti apklausą, skirtą farmacijos specialistams. Apklausos tikslas – darbdavio siekis sukurti tokią aplinką ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas, jog darbuotojai būtų motyvuoti aktyviai siekti organizacijos tikslų. Gaila, kad išsisaugojau tik  kelis klausimus, bet, matyt, jie buvo patys aktualiausi 😁 Juokingiausia tai, kad tiek prieš metus, tiek dabar, tiek ir po metų, o gal ir penkių, jie buvo, yra ir išliks didžiausiu sopuliu vaistininko praktikoje. Taigi, dalinuosi:

Kas Jums kelia daugiausiai streso darbo vaistinėje metu?

• V Darbdavio spaudimas
• V Konfliktai, įtampos kolektyve
• V Nepatenkinti klientai
• V Dažni farmacijos politikos pokyčiai
• V Vaistų trūkumas
• V Darbas vienam, nes nėra su kuo pasitarti
• V Kita

Ar kas nors pasikeitė per tuos metus? Deja deja deja. Keitėsi tik dienos kalendoriuje. Ir kiekvieną metų dieną vis dar yra jaučiama kieta krautuvininko ranka. Jeigu ne krautuvininko, tai jo pakaliko-rudnosiuko, kuris nepaliauja grasinti, gąsdinti ir visaip kitaip tave menkinti ir moralizuoti. Nepatenkinti klientai irgi niekur nedingo. Sakyčiau, jų gal net padaugėjo. Vaistų trūkumą jaučiame nuolatos – jei atsiranda vieni, tai, žiūrėk, jau kiti pradingo 🤦 O vienatvės jausmas mus lydės iki tol, kol Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau susiprotės ir įstatymu įpareigos krautuvininką įdarbinti mažiausiai du specialistus vienoje pamainoje net ir mažoje vaistinėje.

Kokius darbus be vaistų pardavimo ir klientų konsultavimo dar atliekate vaistinėje?

• V Tvarkau įvairius su vaistinės veikla susijusius dokumentus
• V Pajamuoju prekes
• V Dėlioju prekes į lentynas
• V Tvarkau apskaitos ir finansinius dokumentus
• V Valau lentynas
• V Valau patalpas
• V Dėlioju kainas ir akcijas 
• V Užsakinėju prekes
• V Atlieku su vaistų gamyba susijusius darbus

Vienareikšmiškai ir su giliu liūdesiu konstatuoju faktą, kad visi aukščiau išvardinti darbai niekur nedingo, o juos atlikti gali tik VAISTININKAS. Nes niekas kitas, netgi ir valytoja, taip švariai neišvalys lentynų. Kas liečia grindis, tai valytoja jas išplaus tik vieną kartą per dieną, o vaistininkas tą pakartos dar kelis kartus (ypač žiemą ir rudenį). Kainos ir akcijos – pats svarbiausias ir atsakingiausias darbas vaistinėje (krautuvininko supratimu), taigi, ir vėl jis patikėtas tik magistro arba bakalauro laipsnį turinčiam farmacijos specialistui. Finansiniai dokumentai, darbo grafikai, ataskaitos, grąžinimai, nurašymai ir visis kiti svarbūs popieriukai taip pat patikėti vaistininkams, nes jų protas – šviesus, akis – žvitri, atmintis – tobula, kantrybė – beribė, lojalumas – iki tam tikros ribos 😎

Siekiant didinti vaistų prieinamumą regionų gyventojams, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius A. Matulas, kartu su savo ištikimąja šutve (L. Slušniu, J. Sejoniene ir R. Šalaševičiūte) siūlo leisti vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas.

Racionalus vaistų vartojimo metodas 

Tik paklausykite, kaip nuostabiai skamba – MOBILI VAISTINĖ. Ji pagal tam tikrą grafiką, pasak A. Matulo, galėtų lankytis tam tikrose Lietuvos teritorijose, išduodama vaistus ir teikdama farmacinę paslaugą. O kodėl tik tam tikrose teritorijose? Čia jau kvepia diskriminacija, (ne)lygiomis teisėmis ir pan. Amžius, mobilumo stoka, atokios vietos – tai pagrindiniai argumentai, kuriais remiantis bandoma prastumti dar vieną projektą, už kurio kyšo krautuvininkų ausys. Siekiant gerinti vaistų prieinamumą kaimo vietovėse gyvenantiems senjorams, e-sveikatoje buvo įdiegta nuotolinė prekyba vaistais, kuri visiškai nepateisino lūkesčių ir išleistų milijonų, o dabar sugalvotas naujas metodas, kaip dar labiau skatinti gyventojus “racionaliai” vartoti vaistus.

Neišsipildę lūkesčiai

Kad šis sumanymas atrodytų labai svarbus, pasitelkta net Valstybinio audito ataskaita, kurioje teigiama, kad net 15 iš 24 savivaldybių susiduria su problemomis, nes negali tinkamai užtikrinti vaistų prieinamumo regionų gyventojams. Beje, pripažinta ir tai, jog nuotolinė prekyba receptiniais vaistais nesiekia nei 1 proc. O tiek vilčių buvo į ją įdėta… Didieji protai galvojo, kad atokiose vietose gyvenantiems senjorams tai bus puiki galimybė užsisakyti vaistus naudojantis išmaniais įrenginiais. Bet dauguma tų gyventojų nei žinojo apie tokią galimybę, nei priemonių, nei interneto turėjo. O įdomiausia, kad ir receptinius vaistus ne visos vaistinės vežioja – tenka iki jos pėdinti, norint užsakymą atsiimti 🤦 O kur dar problema su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais, kurių iš viso nuotoliu negali užsakinėti. Kaip tokiais vaistais aprūpinti atokiose vietose gyvenančiuosius? Taip gražiai nuskambėjusi nuotolinė prekyba ir e-receptas virto vaistų atsiėmimu vaistinėje 😂

Pučia vėjas iš rytų, o paskui – iš vakarų

Lietuvoje yra apie 1400 vaistinių. Skaičius nemažas. Tai kame glūdi problema, kad niekaip nesugebame vaistais aprūpinti kaimo gyventojų? Kaltininko reikia ieškoti tarp teisės aktų ir įstatymų kūrėjų. O jie – žmonės tikrai kūrybingi ir labai priklausomi nuo hidrometeorologinių sąlygų, tiksliau, nuo vėjo krypties 💨 Vėjas papūtė iš kairės – žiūrėk, ir vaistinių plėtra apribota, nustatytas protingas atstumas, neleidžiama tuo pačiu adresu steigtis kelioms vaistinėms. Bet orai ir vėjas nėra konstanta, todėl, pasikeitus vėjo krypčiai, staiga matome kelias vaistines tame pačiame pastate, o šalia jo – dar tris. Ir visų jų šūkiai skamba panašiai – Mums gera jumis rūpintis! Jauskitės gerai sutaupę! Nes jūs ypatingi! Tad mieli krautuvininkai, pridėkite taip jūsų mėgstamą žvaigždutę, prie kurios miniatiūrinėmis raidelėmis parašykite: Yra papildomų sąlygų; kaimo gyventojams negalioja.

Artėja maksimalių išbandymų metas vaistininkams, gydytojams ir pacientams. Nors ką čia ir kalbėti, išbandymai mūsų tyko kasdieną – namie, darbe, parduotuvėje ar vėlų vakarą už artimiausio kampo 😲

Spręs vaistininkas

Taigi, nuo kitų metų įsigalios nauja tvarka, leidžianti vaistininkams pratęsti receptinių vaistų receptus ir išduoti vaistus be gydytojo sprendimo. Prieš tai suteikus farmacinės rūpybos paslaugą dėl tęstinio receptinių vaistų išdavimo. Tai reiškia, kad individualaus pokalbio metu vaistininkas su pacientu aptars vaistų vartojimą ir lėtinės ligos valdymą, o tada vaistininkas nuspręs, ar pratęsti receptą ir išduoti vaistus, ar nukreipti gydytojo konsultacijai.

Atsakomybės našta

Viskas atrodytų puikiai, tik, bijau, kad visa atsakomybė, kaip visada nuguls ant vaistininko pečių. Praktika parodė, kad vaistininkas VISADA arba BEVEIK VISADA lieka kaltu:

• dėl to, kad nėra reikiamo vaisto ir klientui tenka paeiti apie šimtą metrų iki kitos vaistinės
• dėl to, kad sutriko vaistų tiekimas
• dėl to, kad vaistas šiandien kainuoja brangiau nei vakar
• dėl to, kad tabletė labai neskani, kažkokia karti
• dėl to, kad vaistų kainos fizinėje vaistinėje ženkliai skiriasi nuo kainos internetinėje vaistinėje
• dėl to, kad sutriko e-sveikatos sistemos puslapis ir negalima įsigyti vaistų
• dėl to, kad dažnai prašo recepto
• dėl to, kad sniegas blogai nukastas ir labai slidu prie įėjimo į vaistinę
• dėl to, kad kraujo spaudimo matavimo aparatas išvežtas numatytai patikrai
• galų gale dėl to, kad klientas išlipo iš lovos “ne ta koja” ir, apskritai, blogai miegojo, nes vakar jam nepardavė Xanax be recepto… Ir dėl to, kad mėnulis pilnas švietė tiesiai akis 🌔

O žinant gydytojų “geranorišką” bendradarbiavimą receptų rašymo ir vaistų skyrimo klausimais bei žmonių norą kuo greičiau ir paprasčiau gauti reikiamų vaistų, atrodo, kad mūsų laukia tikrai dideli išbandymai. Dar nepaminėjau krautuvininkų mums primestų papildomų darbelių, kurie niekaip nesusiję su farmacininko profesija 🔧🧹🪠🪣✂️🗂

Ar pasiteisins?

Greičiausiai, naujovė ilgai skinsis kelią iš teorijos į praktiką. Vaistininkai jau dabar velka milžinišką krūvį, vykdydami labai atsakingą misiją šioje žemėje, kuri reikalauja laiko, dėmesingumo, budrumo, atidumo. Net ir visas mintis sutelkę tik į darbą, deja, ne visada išvengiame klaidų. Argi norėsime jų dar daugiau? 

Pagal sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą naują tvarką, vaistininkas, pamatęs, kad pacientui pasibaigė išrašyti receptiniai vaistai (kai ligonis juo vartojo 6 mėn. ir ilgiau, bet neviršijo 12 mėn.), jis TURĖS informuoti pacientą apie teikiamą paslaugą, t.y. paslaugos teikimo tikslą, uždavinius, paslaugos eigą, galimą duomenų apie NUSTATYTAS problemas perdavimą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. Ir jeigu pacientas sutinka su visa išvardinta informacija, jam belieka užpildyti nustatytos formos klausimyną bei patvirtinti parašu. Bus galimybė pildyti ir elektroninį sutikimą, patvirtinant jį el. parašu. Negavus sutikimo, pacientas bus siunčiamas pas gydytoją. Galima tik įsivaizduoti, kiek laiko užtruks šis pokalbis 🙄 Bet ir tai dar ne viskas.

Labai gaila, kad nemaža dalis vienaip ar kitaip su vaistų pardavimais susijusių žmonių bei suinteresuotų grupių vis dar nežino, ką privalo žinoti: vaistas – ypatingas produktas, kurį vartoti būtina tik tada, kai to tikrai reikia, tik tokį, kokio reikia ir tik taip, kaip reikia. Deja, krautuvininkams vaistai vis dar eilinė prekė, kurią privaloma siūlyti visais įmanomais būdais. Tik jeigu vaistas jau prilygintas batams ar knygoms (juk ir į paštomatus norima talpinti, ir atgal į vaistinę sugrąžinti, nes nepagydė), nesuprantu, kodėl tada mes vaistinėse vis dar dažnai dirbame po vieną, o ne po tris penkis, kaip batų parduotuvėse ar knygynuose? Degalinėse ir tai galima rasti nuolat pamainoje po kelis dirbančius darbuotojus.

Taigi, kad ir kaip nemaloniai skamba, esame pardavėjai, vykdantys planus ir skatinantys pardavimus, nes tai verčia daryti krautuvininkai su K. Gage (Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke) ir L. Ganatauskiene (Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininke) priešakyje. Nors viešumoje pasirodžiusi skandalinga informacija apie vaistininkų spaudimą ir psichologinį terorą siekiant prastumti tam tikrus produktus, šios dvi moterys įnirtingai bando tai paneigti. Bandymas paneigti akivaizdžią tiesą, o vykdytą darbuotojų apklausą sumalti į miltus ir prilyginti ją vos ne išgalvotai istorijai (“…apklausos rezultatai kelia abejonių…”), menkina LFDPS įvaizdį. K. Gagės asociacija jau seniai be įvaizdžio ir autoriteto. Skleidžiama demagogija darosi vis panašesnė į vištų kudakavimą, kurio klausytis darosi koktu.

Apsimetimas, kad krautuvininkai mums suteikia darbą ir mainais nieko nereikalauja, faktų ignoravimas, kad krautuvininkai primeta  savų žaidimų taisykles, nenoras apie tai garsiai kalbėti – tai tik parodo, kas gali slėptis po tokių organizacijų pavadinimais. Abi veikėjos kaip susitarusios neigia vykdytos apklausos rezultatų išvadas ir paskelbia savas. Oi, atsiprašau, ne savas, o atliktas “Sprinter tyrimai”. Jau suspėta pasididžiuoti ir su išvadomis:

“Teirautasi, kaip farmacijos specialistai apibūdintų savo kasdienes funkcijas vaistinėje ir atsakyta, jog 84% nurodė save laikantys sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti pacientams įvairiais sveikatos klausimais.”

Arba:

“Didžiausią įtaką farmacijos darbuotojų sprendimui siūlant nereceptinius vaistus turi jų žinios ir kompetencijos. Tam pritarė 77% dalyvių.”

Man keista, kad ne 100%. Nes į taip pateiktus klausimus, kitokio atsakymo ir neturėjo būti – žinoma, kad mes save laikome sveikatos priežiūros specialistais ir galime patarti ne tik sveikatos klausimais 😊 Kaip dar kitaip galėtume atsakyti?! O siūlant vieną ar kitą vaistą, pirmiausia vadovaujamės savo žiniomis. Čia aišku, kaip 2×2. Tik yra šiokių tokių niuansų, kuriuos daugelis  žino, bet ne visada garsiai apie juos kalba. Vadovaujantis įgytomis žiniomis  bei  įsigilinus į klinikinę  situaciją, visada yra keli ar keliolika vaistų pasirinkimų su ta pačia veikliąja medžiaga. Čia ir prasideda interpretacijos:

Neseniai rašiau apie gyventojų teises vaistinėje, o dabar už akių užkliuvo Lietuvos vaistininkų profesinės etikos Kodeksas. Jame galima rasti ir pareigų, ir santykių, ir teisių. Įdomu tai, kad šis Kodeksas yra privalomas kiekvienam Lietuvos vaistininkui, kaip nustatyta LR Farmacijos įstatyme.

Farmacijos įstatyme radau tris sakinius apie etiką:

1. Vaistininkas turi teisę atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai; 
2. Vaistininkas privalo laikytis vaistininko profesinės etikos principų;
3. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) privalo laikytis profesinės etikos principų;

Nedidelė, bet įdomi smulkmena – vaistininkas turi laikytis vaistininko profesinės etikos principų, o farmakotechnikas – tik profesinės etikos principų 🙃 Vis gi, svarbiausia – iš viso laikytis tų principų.

Dabar atėjo metas susipažinti su naujuoju Lietuvos vaistininkų profesinės etikos Kodeksu, kurį pasirašė  Lietuvos farmacijos sąjunga ir Lietuvos vaistininkų sąjunga.

Teigiama, kad naujasis dokumentas padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas. Taip pat, jis garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų. Na, manau, kad joks dokumentas neišspręs kylančių kasdienių problemų. Nei Farmacijos įstatymas, nei kiti teisės aktai neišsprendė vaistų trūkumo problemos, elektroninės sistemos trukdžių, krautuvininkų mobingo ir neetiškų reikalavimų. Ir jeigu čia paminėtos trečiosios šalys yra suprantamos kaip krautuvininkų šutvė, tada sunku patikėti, kad šis dokumentas padarys galą jų savivalei.

Vaistininko pareigose paminėta, jog vaistininkas privalo skatinti racionalų vaistų ir kitų sveikatai palaikyti skirtų produktų vartojimą. Tačiau kaip galima visa tai įvykdyti, jei krautuvininkai yra žodžiu surašę savo Pardavimų Kodeksą, kurio nesilaikant laukia piniginės sankcijos. Dabar labai populiaru kalbėti apie racionalų vaistų vartojimą. Sveikatos ministerija nuolat apie tai viešai kalba. Tačiau realybėje yra viskas kitaip 😞