Vaistininko užrašai

Su dideliu susidomėjimu perskaičiau straipsnį apie darbą Anglijos vaistinėje. Supratau esminį dalyką – kad mums iki tokio lygio dar augti ir augti. Ta „angliška” sistema tarnauja ir gydytojams, ir vaistininkams, ir žmonėms. Mūsų darbą Lietuvoje prilyginčiau kaip darbą dideliame turguje. Kam kaip patogiau ir naudingiau, taip tas ir elgiasi ?

Didelė dalis gydytojų vis dar priklausomi nuo vaistų firmų, mes – nuo savo valdžios, o žmonės, užsukantys į vaistines, pamiršta, kur atėjo. Neretai pasitaiko, kad vietoj „laba diena” išgirsti:

„O kiek man šiandieną „nuleisite?”

„Tai man turite pritaikyti didesnę nuolaidą!”

„Kodėl taip daug „lupate? Ir ne gėda?”

ir panašiai. Tokiems atsakau, kad su mielu noru ir dykai atiduočiau, tik kad valgyti kartais norisi ir man ? O kartą atsinešiau savo piniginę ir paklausiau:

„Tai kiek už jus sumokėti, kad pasijustumėte laimingas?”

Tokie akibrokštai daugeliui padeda sugrįžti į realybę.

Taigi, sugrįžkime prie Anglijos. Ten esančios vaistinės jokiu būdu negali aptarnauti klientų, jei nėra vaistininko. Ir jei dėl tam tikrų priežasčių vaistininkui tenka išvykti, vaistinę privalu uždaryti, nes nesant vaistininko pacientų aptarnauti šiukštu neleidžiama.

Skaityti toliau »

Paskutiniu metu labai daug šnekama ir rašoma apie sąžinę, kyšius, medikus ir ne tik medikus, imančius ir duodančius kyšius…

Kiekvienas asmuo šias sąvokas supranta skirtingai. Vieni skaito, kad tai – padėka, kiti – kad tai priemonė, kuri padeda lengviau (greičiau, paprasčiau, teisingiau) išspręsti tam tikrus klausimus, dar kiti – kad tai blogis, giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje. Tikriausiai, visi variantai yra teisingi. Nelygu, kokia situacija ir kiek tai kainuoja.

„Ko nors prašiau ir daviau dešros, saldainių ar pinigų” – šis pasakymas jau gali būti traktuojamas kaip kyšio davimas (vertinant formaliai pagal įstatymą). Bet jei kas nors pradės aiškintis rimčiau, galima atkirsti: „Aš pajuokavau” ir taip išvengti galimų nemalonumų 😀

Visuomenės apklausos rodo, kad šiuo metu du trečdaliai Lietuvos gyventojų mano, jog kyšio davimas padeda išspręsti problemas. Su tuo sutinku 200% ir save taip pat priskiriu prie taip manančiųjų. Tačiau tos pačios apklausos teigia, kad per pastaruosius 10 metų dvigubai padaugėjo žmonių, kurie neduotų kyšio. Šaunuoliai! Bet man taip neišeina 😕

Skaityti toliau »

Jeigu darbą pradedu ryte, mėgstu atvykti gerokai anksčiau, kad galėčiau ramiai išgerti kavą. Karšta aromatinga kava mane gerai nuteikia darbui 😀

Jei darbas popietinis – kavos darbe jau negeriu. Ir laiko nelabai tam būna (nes dirbi vienas, o kavos norisi karštos), gal ir poreikio didelio nėra. Taigi, ryte, begeriant kavą, galima atlikti daug pasiruošiamųjų darbų: įsijungti kompiuterius, atsidaryti juose reikiamas programas, persiskaičiuoti pinigus kasoje, palieti gėles, perstumti antspaude skaičiukus su teisinga data, kad receptai būtų teisingai suantspauduoti, peržiūrėti užsakymus, kad nepritrūkti reikiamų prekių.

Žinoma, nepamiršti įsijungti radijo rytiniam mieguistumui išblaškyti ir naujienoms išklausyti (vienintelis belikęs naujienų šaltinis, nes prieigos prie naujienų portalų kompiuteryje neturime). Taip ir priartėja ta minutė, kada galima atrakinti duris lankytojams.

Skaityti toliau »

Tikriausiai visuose vaistinių tinkluose ir jiems priklausančiose vaistinėse, taip pat ir privačiose vaistinėse, yra atliekami tam tikri tyrimai. Tai – kaulų mineralinio tankio tyrimas, kojų venų tyrimas, cholesterolio, gliukozės, hemoglobino kiekio nustatymas kraujyje, akispūdžio tyrimas, veido odos ir plaukų būklės tyrimas. Kai paskelbiamas vaistinių sąrašas ir prasideda išankstinė registracija, juntamas didelis susidomėjimas. Šiuos visus besidominčius pacientus galima būtų suskirstyti į kelias grupes.

Tai – etatiniai, naujokai (kurie vėliau gali taip pat tapti etatiniais 😀 ), vieniši žmonės, kuriems reikia bendravimo, tingintys arba dėl kitų priežasčių nesilankantys pas savo šeimos gydytojus ir labai uoliai savo sveikata besirūpinantys, kurie išnaudoja visas sveikatinimo galimybes 😀

Kyla klausimas, ar tie tyrimai yra naudingi?

Skaityti toliau »

Jeigu jūs galvojate, kad kas nors pasikeitė vaistų ir papildų vartojimo ypatumuose nuo to laiko, kai rašiau prieš metus, tai klystate 🙂

Nors jums tai gal ir neaktualu (nebent tiems, kurie turi kažkokių įsipareigojimų savo artimiesiems ir turi finansuoti tuos „užpirkimus” vaistinėse), bet man labai norėtųsi, kad žmonės šiuo klausimu būtų labiau kategoriški ir labiau įsiklausantys į savo organizmą bei turintys tvirtą nuomonę.

Paskutinė savaitė buvo labai panaši į tą beprotišką laikotarpį, kai visi bandė atsisveikinti su litais. Buvo tokių dienų, kad eilė nemažėdavo valandą (iš 5-6 žmonių), ir buvo labiau panašu ne į eilę vaistinėje, o į eilę prie apelsinų senais tarybiniais laikais, nes žmonės atidžiai stebėjo, kad tik jiems užtektų pasirinktos akcijinės prekės 😀

Ir kuo labiau stebiuosi tais vis didėjančiais pirkimais, tuo daugiau žmonės išlaidauja 😕

Skaityti toliau »

Ar daugelis iš jūsų, nusipirkę vaistą, perskaitote jo anotaciją? O kiek iš jūsų ją perskaito iki galo? Ar jus domina tik vaisto vartojimas? O kaip su šalutiniu poveikiu ir kontraindikacijom?

Įdomu būtų sužinoti 🙂

Iš apsilankančių vaistinėje žmonių, susidariau nuomonę, kad tik nedidelė dalis perskaito visą informaciją nuo pradžios iki pabaigos. Būna net taip, kad nieko neskaito apie patį vaistą ir jo veikimą, bet būtinai paskaito, kas tą vaistą pagamino 🙂

Arba, susidaro nuomonę apie tą vaistą ne iš jo anotacijos, o iš diskusijų interneto portaluose. Ir jei kas nors ten parašo, kad tas vaistas žiauriai pagadino sveikatą, tai ši informacija sklinda neregėtu greičiu. Tada net vaistinėje mes nesugebame išaiškinti, kad tai gali būti tikrai ne kiekvienam. Juk daugelis pašalinių poveikių priklauso ir nuo žmogaus organizmo, nuo jo ligos pažengimo, nuo kūno svorio, nuo paskirtų dozių, galų gale, nuo vaisto vartojimo ilgumo ir svarbiausiai – ar tinkamai ir laiku jis buvo vartojamas. Todėl vadovautis tokiais parašymais tikrai nevertėtų. Skaityti toliau »

Neskubėkime. Čia esame tik trumpam. Tad būtinai stabtelėkime pauostyti gėlių 🙂

Visada žinojau, kad mažiausiai laiko turi vyresnio amžiaus žmonės, o visai to laiko neturi – senjorai 🙂

Su kiekviena diena visa ši teorija tik pasitvirtina. Šį rytą eilė buvo nedidelė, tik viena moteriškė pirko vaistus, už jos stovėjo jaunas vaikis, o už jo dvi vyresnio amžiaus moterėlės. Ta, kuri stovėjo paskutinė, pradėjo vaikino prašyti, kad ją užleistų, nes ji labai mažai ko reikia. Jaunuolis pagūžčiojo pečiais ir užleido. Tada nepėsčia pasirodė ir ta, kuri stovėjo antra nuo galo. Ji pareiškė, kad taip pat labai skuba ir kad ji taip pat pirks labai mažai. Finale, tas jaunas berniokas nusijuokė ir užleido jas abi, pasakė, kad jokių problemų, jis laiko turi ir užleis abi 🙂 Bet jos vis dar ginčijosi, kuri labiau neturi laiko ir kuriai reiktų pirkti pirmai. Gerai, kad tas jaunuolis jas užleido ir išėjo iš vaistinės paskutinis. Išeidamas jis paliko gerą nuotaiką, kurios visada reikia prieš ateinant kitiems, kažkur skubantiems, nekantriems ir piktiems. Skaityti toliau »