Mano dienoraštis
0Juokų arba melagių diena

Šią dieną žmonės gali nesigėdydami daryti tai, ką paprastai slapčia daro visomis kitomis metų dienomis 🤣
Kalbant apie vaistinę, galėčiau drąsiai teigti, kad balandžio 1-osios pokštų pasitaiko daugiau nei metuose yra dienų. Beje, kiekvienas juokas slepia dalį tiesos…
– Nuolaidų kortelę dar duokite, – primenu nuolatiniam klientui.
– Jūsų kortelė kaip nabašnikui rožės, – nelinksmai atkerta pirkėjas.
Ir jis, žinoma, visiškai teisus. Toje nuolaidų sistemoje viskas taip sudėliota, kad ten pamatysi daugiau žvaigždutėmis pažymėtų teiginių, kada ir kam nuolaida nepriklauso, nei kuomet turėsi naudą. Svarbu didelėmis raidėmis ir garsiai pasiskelbti, o tada tyliai veikti…į savo pusę. Kas ten aiškinsis po to? O jei vienas kitas atkaklesnis ir išdrįs, tai jam bus atsilyginta. Net ir man, kartais, paėmus didesnį kvitą ir panagrinėjus jį, ne visada lieka aišku, kuriai prekei pritaikyta ta nuolaida, kokia ji ir kodėl ne visada gaunasi tas 20 ar 30 žadamų procentų 🧐 Bet kur man čia suprasti tą aukštąją matematiką? Mes, gi, daugiau chemijas visokio plauko niurkėme.
Apsipirko du senjorai, vienas ir sako kitam:
– Tai nepadėkojai už vaistus dar.
– Aš už vaistus niekada nedėkoju, nes gali suveikti kaip nuodai.
– Tai ką, nežinojai, kad ir taip nuo vaisto iki nuodo – vienas žingsnis?
Ir sužiuro abu į mane. Teko išdėstyti mokslo tiesas:
– Nėra vaistų, ir nėra nuodų, yra tik dozės. Tos pačios medžiagos didelės dozės veikia kaip nuodas, mažos – kaip vaistas 💊
– Ačiū už aptarnavimą…
XXX
– Duokite man pagaliukų.
– Ausims valyti?
– Ne.
– Kosmetinių?
– Ne.
– Saldainių? (Yra tokie ilgi saldainiai, lazdelėmis vadiname)
– Sakau, gi, pagaliukų. Akims. Mažos pipetės tokios su vaistais…
Skaityti toliau »

