Vaistininko užrašai

Dauguma žmonių klausimų nemėgsta – jiems labiau patinka atsakymai. O jei iš karto negauna aiškaus atsakymo, jiems akys kaipmat ima blaustis:

– Ar man padės šitie vaistai? Nes taip brangiai moku… Nežinote? Tai kas tada žino?

– Jei laikysitės visų gydytojo nurodymų ir vartosite taip, kaip pasakyta, žinoma, kad padės 🙂

Ir nors atsakymas – subjektyvus, ligonis jau skrajoja padebesiais, svajodamas apie dangiškus migdolus ar relaxą saulėtame paplūdimyje 🕶🏖🏝

Nors vaistinės per šventes dirbo beveik be išeiginių, žmonių srautas nemažėja ir šiol. Pirkiniai – kasdieniai, nieko neįprasto. Kaip ir visus, vieną dieną tave lydi juokas:

– Gal turite kokių tablečių nuo išsiblaškymo? Išviriau kompotą. Kadangi niekas vaisių nevalgo, galvoju, reikia juos nukošti. Pastačiau koštuvą tiesiai į kriauklę ir perkošiau. Paskui ilgai stovėjau, žiūrėjau į koštuvą, jame esančius vaisius ir galvojau, o kur mano kompotas 🤔😆

o kitą dieną  – viskas aplinkui atrodo lyg po žemės drebėjimo:

– Jeigu tuojau pat man neparduosi antibiotikų, apčiaudėsiu tave kovidu! Koks dar receptas? Ir apskritai, visi gydytojai dabar į frontą išėjo…

Taigi, kadangi mes į frontą neišėjome, o likome savo vietose kovoti su nematomu (kartais, ir matomu) priešu, turime laikytis tvirtai. Visiems kartais būna nelengva. Visgi, labiausiai nusikali tuomet, kai kiaurą dieną darai tai, ko nemėgsti, kas tau visai nerūpi. Todėl žmonės – laimingi jie būna, ar pikti – taip nenuvargina, kaip nesibaigiantys, su tavo darbu nesusiję veiksmai – akcijos, plakatai, etiketės, žurnalai, registravimai, ataskaitos, popieriai, popieriai, popieriai, vienu žodžiu – makulatūra 🧻

Garsusis Sanča Pansa, ištikimas Don Kichoto ginklanešys, didelis miegalius, šitaip kalbėjo apie miegą:

“…bet viena man aišku, jog, kol aš miegu, tol nežinau nei baimės, nei vilčių, nei sielvartų, nei džiaugsmų; pasakykime ačiū tam, kuris išrado miegą – tą skraistę, pridengiančią visas žmogaus mintis, tą maistą, naikinantį mums alkį, tą vandenį, malšinantį mums troškulį, tą ugnį, sušildančią šaltį, tą šaltį, vėsinantį mūsų karštį, žodžiu tariant, tą visuotinį pinigą, su kuriuo gali bet ką nusipirkti, tą mastą bei tas svarstykles, kurios sulygina karalių ir piemenį, išminčių ir paikuolį. Dėl vieno tik dalyko man nepatinka miegas: mat žmonės sako, kad jis primenąs mirtį ir kad tarp miegančio ir numirėlio – skirtumas nedidelis” 🤭

Daugeliu atžvilgių Sanča Pansa buvo teisus. Miegas visiems reikalingas. Kas gi jis yra, kodėl jis reikalingas, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui 🤔

Kas yra miegas, kam jo reikia ir kokia jo reikšmė?

Dar visai neseniai atsakyti į šiuos klausimus buvo nesunku. Užteko aiškinimo, kad miegant pailsi smegenų nervinės ląstelės, atsistato jų išeikvota energija, smegenys pasiruošia dienos darbui. Tačiau požiūris į miegą keičiasi. Vienas šios srities tyrinėtojų yra labai taikliai pasakęs: “Kuo daugiau tiriame miegą, tuo mažiau suprantame, kam jis reikalingas”. Tačiau aišku viena – kad žmogaus organizmas galėtų normaliai funkcionuoti, jis turi miegodamas pailsėti. Kiekvienam yra tekę nemiegoti vieną ar keletą naktų. Ar bereikia aiškinti, kokia būna savijauta kitą dieną? Senovės Kinijoje pati žiauriausia buvo mirties bausmė, kurią įvykdydavo, neleisdami pasmerktajam miegoti. Pasakojama, kaip vienas pirklys už savo žmonos nužudymą buvo nuteistas kaip tik tokia bausme. Pirklį pasodino į kalėjimą, kur jį be paliovos stebėjo trys prižiūrėtojai. Jie keisdavosi kas valandą ir neleisdavo nuteistajam nė minutės užsnūsti. Aštuntą parą nuteistojo kančios pasidarė tokios baisios, kad jis maldavo iš pasigailėjimo jį kuo greičiau pribaigti bet kuriuo kitu būdu: pakarti, nukirsti galvą, sudeginti gyvą ar paskandinti, pasmaugti, sušaudyti, ketvirčiuoti, susprogdinti 🗡⛓

Specialistai, tyrinėję miego reikšmę, teigia, kad po dviejų bemiegių parų sveiko žmogaus elgesys ir psichika ryškiai pasikeičia – smarkiai sumažėja tiriamojo aktyvumas, susilpnėja jo sugebėjimas kryptingai sukaupti dėmesį, kalba darosi nenuosekli, neaiški, klaidinga. Po kurio laiko žmogus pasidaro visai neaktyvus, apatiškas, atsakydamas į paprasčiausių psichologinių testų klausimus, daro didelių klaidų. Jeigu ir toliau tiriamajam neleidžiama miegoti, jo psichika dar labiau pakinta – atsiranda haliucinacijos ir nenormalus elgesys 👿 Kurį laiką visai neleidžiant miegoti, atsiranda ryškių ir sudėtingų psichikos bei elgesio sutrikimų, kitaip sakant, ORGANIZMAS NESUGEBA PRISITAIKYTI PRIE APLINKOS.

Maisto papildai sportui.

Maisto papildai lieknėjimui.

Aukšta kokybė, geriausia kaina.

Dietai, sveikatai, gerai savijautai…

Galima tęsti ir niekada nesustoti. Maisto papildų platintojai ir nesiruošia sustoti. O kadangi, dabar – pats dovanų pirkimo metas, jokių stabdymo žymių nematyti – nei iš siūlytojų, nei iš pirkėjų 😎 Stabdyti nuo pirkimo nesiruošiu, bet pamąstyti rekomenduoju.

Kai planuojate kažkam įteikti dovaną, tikriausiai, nedarote impulsyvių veiksmų, o ramiai apgalvojate,  ką pirksite, įvertindami progą, asmenį, amžių ar tarpusavio ryšį. Tokio plano laikytis patariu ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Žinoma, galimybės laisvai rinktis paliečiant, pačiupinėjant ar pauostant 😀 renkamą dovaną, einamuoju metu yra labai suvaržytos dėl daugelio apribojimų, todėl belieka neskubėti ir pasikliauti sveiku protu 🤯

Visuotinio karantino metu vaistinės patenka tarp tų “laimingųjų”, kurie neužveria durų visuomenei, o tam tikra prasme, jas atveria dar plačiau, nes visų kitų prekybos vietų durys (išskyrus nedaugelį) uždarytos. Žinant tai, kad COVID-19 kitų ligų nesustabdys 😪, vaistinės (kaip visada) pasiruošusios gyventojų antplūdžiui. Ir ne tik dėl ligų. Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelis dovanų ieško būtent vaistinėje. Taigi, nesiūlau keisti įpročio dovanų ieškoti čia. Tačiau linkiu labiau įsigilinti į dovanos gavėjo poreikius bei įdėmiau įsiklausyti į jo pageidavimus. 

Jeigu žmogus, kuriam renkate dovaną vaistinėje (ar internetinėje erdvėje), yra priklausomas nuo maisto papildų ir labai labai įtikėjęs jų “gydomosiomis savybėmis”, tuomet jums verta parinkti jam ką nors… 🤔 Niekaip nesugalvoju žodžio, kuris teigiamai apibūdintų maisto papildą – efektyvaus, naudingo, sveiko, veiksmingo…niekas netinka. Gal tiktų – naujoviško, ekologiško 🤭 Na, nesvarbu. Jeigu nuo vartojamo maisto papildo žmogus jaučiasi gerai, o jo diena, kaskart išgėrus dozę, nušvinta pačiomis gražiausiomis spalvomis, tuomet kodėl gi nenudžiuginti jo tuo pačiu stebuklu?

Ką čia vis kalba per tą televiziją apie kažkokius farmakotechnikus? Tai kas jie tokie? Vaistinėje juk vaistininkas turi dirbti. Dar provizoriais jus seniau vadino. O kokie čia technikai? Tai kaip dantų technikai? Ką jie čia vaistinėje tada meistrauja?

Jeigu jau klientai, atėję į vaistinę, domisi, kas čia vyksta ant to margo svieto, tai galima drąsiai teigti, kad su  tarpusavio barniais pavyko prisibelsti net iki eilinių piliečių. Dabar, tarsi dalyvaujame socialistinėse lenktynėse – kuris daugiau ant ko nors purvo išpils. Kas nesuprato, dėl ko lenktyniaujama, tai paaiškinu: vaistininkai bando išsikovoti geresnes darbo sąlygas farmakotechnikų sąskaita, o farmakotechnikai, savo ruožtu, nori įrodyti, kad jie taip pat šio to verti. Na, bent jau susidaro toks vaizdas, paskaičius komentarus po straipsniais, parašytais žinovų arba suinteresuotų grupių. 

Giliai širdyje, visgi, jaučiu, kad taip, kaip rašoma komentaruose, nėra. Dirbdami ranka rankon, koja kojon, tikrai neturim kada pyktis ar ginčytis, kam priklauso karpyti kainas, o kam kabinti akcinius plakatus. Ir tas papildomas vaistininko darbas – tikrinti farmakotechniko receptus – nėra toks jau varginantis 🙂

Esmė slypi ne čia. Jeigu nebūtų tos įstatymo pataisos, taip tyliai ramiai visi ir būtų dirbę. Ir visiems būtų užtekę vietos po saule. Dabar gi, įžvelgiu kelias pagrindines nesantaikos priežastis. Viena jų atskleidžia vaistininkų nepasitenkinimą:

“Kodėl mūsų atlyginimai yra vienodi (arba, beveik vienodi), nors žinių ir laiko, sugaišto besimokant, atžvilgiu, turėtume gauti ne 200 ir 300 € daugiau. Kadangi mus keičia farmakotechnikai, kurių netrūksta, darbdaviai mūsų nevertina ir nesiskaito su mumis.”

Antra, farmakotechnikų nusivylimas:

“Kodėl mes tiek metų savarankiškai dirbę, staiga pasidarėme nereikalingi ir nieko neišmanantys?”.

Yra ir trečias variantas – buvusių farmakotechnikų, kurie po papildomų studijų tapo vaistininkais:

“Jeigu mes sugebėjome baigti papildomas ir brangiai apmokamas studijas, aukodami savo laiką, darbą, šeimos interesus, tai reiškia, tai padaryti galėjo visi. Ir tie, kuriems 15 metų neužteko, neužteks ir dar trijų papildomų, neužteks ir 100-o”.

Trumpam palikime politinius ir suinteresuotų asmenų sprendimus, vaistų politiką, farmakotechnikų likimą bei vaistininkų darbo ir apmokėjimo sąlygas ir sužinokime daugiau apie šių dienų aktualijas (žinoma, tik po COVID-19 😷), t.y. peršalimų etapą, kurio vienas simptomų – kosulys.

Apie peršalimo ligas stengiuosi parašyti bent kartą metuose. Žinau, kad daugeliui skaitytojų tai nėra aktualu, tačiau be profesionalų yra ir kita grupelė, kurie užduoda klausimus įvairiomis temomis ir tikisi greitų atsakymų 😉

Geriau už bet kokį gydymą yra peršalimo ligų profilaktika 😊, bet jei per vėlai sugalvojome elgtis supratingai (ir atsakingai), belieka įsiklausyti į gydytojų ir vaistininkų nurodymus.

Draugas ar priešas?

Žiūrint iš fiziologinės pusės – tai organizmo savigynos reakcija, apsauganti mūsų kvėpavimo takus nuo dulkių, suodžių ir net stambesnių dalelių, kurios netikėtai patenka į juos. Šiuo atžvilgiu, kosulys yra mūsų draugas, patikimas kvėpavimo takų sargas. Kas kita yra lėtinis, nuolat pasikartojantis kosulys, kuris dažniausiai būna vienas iš kvėpavimo ligų simptomų. Ir sausas, ir švilpiantis, visokių atspalvių ir intensyvumo, užeinąs priepuoliais ir nepraeinantis ištisomis paromis, prasidedąs iš ryto ir kartais nesiliaujantis visą naktį. Tuomet kyla rimtas klausimas – slopinti kosulį ar ne?

Ar nuo ilgo sėdėjimo namie, ar nuo nebendravimo, ar nuo nieko neveikimo žmonių smegenys, matyt,  atsipalaiduoja, o tai daro įtaką jų mąstymui. Kartais tas keistas minčių dėliojimas prajuokina, bet kartais ir glumina 🤷🏻‍♂️🤷‍♀️

– Akinių man reikia, žinau, kad vaistinės prekiauja. Tik jau ne šitų 👓, aš gerai matau.

– Kadangi vasaros sezonas baigėsi, nuo saulės akinių kol kas neturime 🕶

– Tai aš ir neprašau nuo saulės 🌞

– Na, iki šiol jūs konkrečiai nieko neprašote 🤔

– Nesunku ir susigaudyti – man reikia tokių apsauginių kaip pas jus, nuo COVIDO  🥽

– Tokių neturime.

– Tai žinoma, kitų saugumas jums nesvarbu, teks kulniuoti į kitą vaistinę. Tą, kuri rūpinasi žmonėmis 😷

– Na taip, šį kartą patekote į MAŽŲ KAINŲ vaistinę. Tai jums reikia eiti į RŪPESTINGĄ vaistinę arba į GEROS SAVIJAUTOS vaistinę. GROŽIO vaistinė šiuo atveju jums taip pat nepadės 🙅‍♀️ Dar yra PATIKIMA, SAUGI IR PROFESIONALI. Pamiršau paminėti vaistinę PRAKTIŠKIEMS ŽMONĖMS. Gal ten ne tik pageidaujamų akinių, bet ir skydelių rasite ⛑

Taigi, visų norų neišpildysi, o ir Kalėdos – tas stebuklų metas – dar neatėjo. Todėl numojame ranka ir pasiraitoję rankoves dirbame toliau:

Jonukas klausia tėvelio:

– Tėveli, sakyk, kas yra politika?

– Kaip čia tau geriau paaiškinti? Na, žiūrėk, pavyzdžiui, mūsų šeima: aš uždirbu pinigus, reiškia, aš esu finansų ministerija. Mama tvarko visą mūsų ūkį, vadinasi, ji yra valdžia. Senelis žiūri, kad namuose būtų tvarka, taigi, jis atstovauja profsąjungai. Mūsų tarnaitė tvarkosi namuose ir daro visus reikalingus darbus, vadinasi, ji yra darbininkė ir verslininkė. Ir viskas, ką mes darome – yra dėl tavęs, todėl tu esi tauta, bet tavo jaunesnysis broliukas – mūsų ateitis. Ar dabar supranti?

– Ne.

– Tada eik miegoti.

Naktį Jonukas pabunda nuo broliuko verkimo. Kadangi verkimas tęsiasi, Jonukas bėga žadinti mamos, bet ji nesikelia. Tada jis eina ieškoti tėčio, kurį aptinka virtuvėje su tarnaite, kai tuo metu senelis viską stebi pro rakto skylutę. Kas daugiau vaikui belieka 🧐 Žinoma, jis sugrįžta į savo kambarį ir laukia ryto. Ryte Jonas susitinka tėvelį ir sako:

– Tu žinai, aš dabar suprantu, kas tai yra politika.

– Na gi?

– Kai mūsų finansų ministerija drožia verslininkus, valdžia tuo metu miega, o profsąjunga į visa tai žiūri pro pirštus. Tuo pačiu metu į tautą visiems nusispjauti, o ateitis – visa šūd….se 🤮

Štai tokia ta politika. Tikriausiai, tokia politika yra visose srityse, o kad farmacijos versle, tai tikrai. 

Gydytojai piktinasi, kad negali skirti efektyvių vaistų, ligoniai piktinasi, kad iš jų atimta pasirinkimo laisvė, krautuvininkai skundžiasi, kad nuo kitų metų reikės daugiau vaistininkų, o jų trūksta, vaistininkai įrodinėja, kad jų gretos pakankamos, tik atlyginimai pašalpos dydžio, farmakotechnikai jaučiasi įžeisti ir nepagrįstai išstumiami iš darbo rinkos… Negana to, arši kova verda tarpusavyje. Tą kovą vieni kitų atžvilgiu skatina patys šio verslo dalyviai 😕