Vaistininko užrašai

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Patogiai įsitaisau ir laisvu nuo darbo laiku skaitinėju klientų aptarnavimo instrukcijas, kuriomis pasidalino vieno tinklo darbuotojai. Ne paslaptis, kad darbo subtilybėmis ir vidaus tvarkos ypatumais tarpusavyje keičiamės nuolat. Suvirškinę gautą informaciją bei įvertinę visas aplinkybes, padarome išvadas, kuriame tinkle šiuo metu dirbti yra geriausia ir tada nusprendžiame – tapti pabėgėliais, ar dar šiek tiek lukterėti. Juk norėdami įgyvendinti tam tikrus sprendimus, visada iki smulkmenų stengiamės išsiaiškinti visas detales, kurios vėliau gali turėti įtakos mūsų kasdieniame darbe. Dažnas darbdavys nenori, kad jo darbuotojai kokią nors informaciją teiktų klientams, tiekėjams ar kitiems tretiems asmenims, tačiau žinant, kad tie patys darbdaviai arba jų pakalikai pažeidinėja duomenų apsaugos įstatymą (vienas kolega kaip tik svarsto bylinėtis dėl atleidimo iš darbo sąlygų ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimo tretiems asmenims, o kitas – dėl šmeižto ir informacijos rinkimo apie privatų asmenį), todėl nematome priežasčių vienas nuo kito slėpti aktualių dalykų 😎, juolab, kad esame vieningi ir bendruomeniški 🤓

Instrukcijos ir nurodymai

Dabar be jų išsiversti yra itin sunku. Įsigiję naują daiktą, visada turime perskaityti prie jo pridėtą instrukciją. Nesvarbu, ar tai būtų skalbimo priemonė, ar baldų komplektas, skaityti yra ką – vienu atveju – kam skirta ta priemonė ir kaip ją naudoti, kitu atveju – kaip sujungti lentynas ir dureles, kad gauti paveikslėlyje pavaizduotą baldą. Instrukcijas gauname ir su vaistais, ne tik žodines, bet ir rašytines, todėl nereikia stebėtis, kad yra sukurtos ir klientų aptarnavimo instrukcijos. Gaila, bet skaitant kai kuriuos punktus, norisi ašarą nubraukti iš nevilties ir suvokimo, kad šiandienos vaistinė jau nėra ir niekada nebus ta vieta, kurioje vaistininkas yra padėties šeimininkas ir situacijos valdytojas. Dabar vaistinės darbuotojas yra farmacijos specialistas, kuris su vaistinės klientu priverstas bendrauti kažkieno iš aukščiau numestais standartais ir instrukcijomis, beje, skirtomis labiau jau parduotuvėms, bankams ir kitiems komerciniams objektams.

Bendravimo etiketas

Kartais atrodo, kad visi šie popieriuje surašyti ir vaistinėms įteikti reikalavimai yra skirti ne išsilavinusiems žmonėms, bet vos penkias klases baigusiems ir dar ne visai subrendusiems paaugliams. Nurodymas (o gal rekomendacija) šypsotis, palaikyti akių kontaktą, tvarkingai stovėti, nesiramstyti į baldus, nekryžiuoti rankų ar jų nelaikyti kišenėje skamba labai kvailai ir sudaro įspūdį, kad vaistinėse dirba neišmanėliai, kurie be instrukcijų gali nepataisomai sužlugdyti verslą. Kaip pirmos klasės mokiniui nuskamba nurodymas savo kalboje vartoti žodžius ačiū, prašau, prašome, labas rytas/diena/vakaras, sveiki. Jeigu darbdavys dalina tokias instrukcijas savo darbuotojams, kyla klausimas, kokio lygio darbuotojus jis samdo 😮 

Toks pasaulis puikus, toks žiaurus, įvairus
Jame pinas vainikai ir gėlės, ir kraujas
Tik pažvelk, tik pajusk
Jis kas valandą kitas, kas valandą naujas...

Tokia smagia nuotaika užkrečia rytinis klientas. Eilės – puikios, todėl skubu užsirašyti 🙂 Jis dažnai nustebina savo kūrybiškumu.

Tačiau ne ką prastesni ir kiti vaistinės lankytojai:

– Kokios ortopedinės avalynės turite?

– O kokia domina? Odinė, iš tekstilės, atvira, uždara, vyrams, moterims?

– Man svarbu, kad būtų ant kabluko.

*** 

“Laba diena!”,- pasisveikina pirkėjas, o priėjęs arčiau klausia: “Kaip gyvenate?” “Puikiai”,- atsakau jam.

– O ką galite man pasiūlyti, kad ir aš gyvenčiau puikiai 🤔

***

– Turiu tokią bėdą.

– Tai sakykite. Mes tam ir esame, kad padėtume spręsti jūsų bėdas.

– Va, žiūrėkite, žaizda kokia pas mane.

– Bet ta jūsų žaizda susiūta.

– Taip. O dabar jau laikas siūlus ištraukti. Pas gydytojus pirma telefoniniam pokalbiui registruoja, lyg tai jie man siūlus pašalins nuotoliniu būdu. Tai aš pagalvojau, kad jūs galėtumėte tą paslaugą atlikti…

Šių metų lapkričio mėnesį pasitiksime dar viena naujove – sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, norintiems (nors koks čia noras, greičiau – būtinybė) prasitęsti veiklos licenciją, reikės išklausyti pirmos medicinos pagalbos kursus. Ir ne tik. Į privalomąją tobulinimosi programą įtrauktas ne ką mažiau svarbus mokomasis dalykas – racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas.

Reikalinga ar ne?

Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vaistininkams privalu žinoti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia skirti ir vartoti antibiotikus bei kitus antimikrobinius, antigrybelinius ar priešinfekcinius vaistus. Kaip žinia, šiuos vaistus skiria gydytojai, įvertinę ligonio būklę ir atliktus tyrimus, o mes tik gavę raštišką gydytojo nurodymą – receptą (gydytojas rašo vaistininkui lotyniškai Recipe – Paimk), parduodame ligoniui, kas išrašyta. Tačiau, visgi, farmacininko vaidmuo ir indėlis į ligonio būklės gerėjimą, yra nemažas.

Informacijos per daug nebūna

Karantino metu daugelis gydymo įstaigų dirbo ne visu pajėgumu, patekti pas specialistus buvo (ir dabar nemažai kur yra) misija neįmanoma, todėl papildomą krūvį teko perimti vaistinėms. Aišku, buvo alternatyva – konsultuotis nuotoliniu būdu, tik ji ne visiems buvo prie širdies. Čia reikia paminėti vyresnio amžiaus ligonius, kurie ir reikalingos technikos neturėjo, ir tobulą klausos funkciją jau praradę. Taigi, pasijutę atstumti ir nereikalingi, visi jie traukė konsultuotis į vaistines. Žmonių srautai buvo nemaži, nes gyventojai suprato, kad gali išnaudoti farmacininkų žinias bei kompetencijas, o pastarieji sąžiningai vykdė savo pareigas. 

Bet sugrįžkime prie naujo sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo. Kuo gi jis pasitarnaus visuomenei?

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

– Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

– Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

– Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

– Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

– Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

– Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

– Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Na, ir man nepraslydo pro akis pasipiktinusio pirkėjo laiškas delfi portale apie tariamą vaistinės aferą dėl per didelio kiekio į sąskaitą įtrauktų apsipirkimo maišelių ir skirtingų to paties vaisto kainų. Žinoma, žvilgtelėjau ir į komentarus. Didžiausią šurmulį sukėlė 100 vnt. maišelių už 3 EUR. Kaina už maišelį 3 cnt nėra didelė, klausimas, ar žmogus norėjo tokio kiekio maišelių 😵 Kadangi laisvoj šaly laisva valia, savo komentarą pridėsiu ir aš.

Komentarų rašytojai pasidalino į dvi stovyklas – pirkėjų ir vaistinės darbuotojų. Aš pažvelgsiu iš abiejų pusių.

Atėjęs apsipirkti į bet kokį prekybos tašką, nesvarbu, ar tai būtų vaistinė, ar Maxima, ar turgus, pirkėjas visada nori būti maloniai ir SĄŽININGAI aptarnautas personalo. Noras – žemiškas ir suprantamas. Deja, ne visada ir visiems pasiseka. Va, kaip matome iš šio įvykio, kažkam nepasisekė, nes viename pirkime net keli nesusipratimai 😕 

Maišeliai

Nors sąskaitoje matosi, kad pirkta 100 maišelių, tikėtina, kad pirkėjas gavo vieną. Jeigu jau norime kažką apkaltinti, tai pirmiausia reikia pradėti nuo pirmos grandies. Daugelis prekių vaistinėje (ne tik maišeliai) yra užpajamuoti ne vienetais, o pakuotėmis. Pirkėjui ši tvarka nerūpi – jam rūpi galutinis rezultatas. Vaistininkui svarbu, kad klientas būtų patenkintas, o vaistinėje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad farmacininkas norėjo apgauti pirkėją, parduodamas jam vieną maišelį susidėti vaistams, o kainą paskaičiuoti už šimtą. Įvyko žmogiška klaida (pasidžiaukime, kad tik tokia nekalta, nes vaistinės prekės ne pieno produktai), kurios galėjo ir nebūti, jeigu ta pirmoji grandis būtų atlikusi savo darbą nepriekaištingai.

Kadangi paskutiniu metu daugiau rašiau apie darbą ir nuotaikas vaistinėse, šį kartą pakeisiu kryptį ir parašysiu apie gana dažnai pasitaikančias alergijas, kurios, kaip žinia, užvaldo vis daugiau žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų alerginė sloga, ar alergija maistui, ar alergija vaistams, ar alerginis kontaktinis dermatitas, ar atopinis dermatitas, ar anafilaksija – visos alergijų rūšys gyvenimą daro sudėtingesniu.

Alergija vaistams

Alerginės reakcijos vaistams pasitaiko ne taip ir dažnai. Šios reakcijos yra susijusios su organizmo imuninės sistemos atsaku. Nėra lengva atskirti tikrąją alergiją vaistams nuo kitų vaistų nepageidaujamų reakcijų. Vaistai gali sukelti pačias įvairiausias alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaiko odos bėrimų, nors gali pasireikšti ir sunkios reakcijos – seruminė liga ar anafilaksinis šokas. Reikia nepamiršti, kad bet kuris vaistas yra potencialus alergenas. Norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. Jeigu yra būtinas gydymas vaistu, kuris anksčiau sukėlė alerginę reakciją, jis gali būti paskirtas tik prižiūrint gydytojui alergologui. Vaistą reikia pradėti vartoti nuo labai mažų dozių. Norint išvengti alergijos vaistams, labai svarbu nevartoti vaistų be reikalo. O jeigu vartojamas vaistas sukėlė alergiją, reikėtų nutraukti jo vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Alergija maistui

Nemažai vaikų atopinio dermatito atvejų yra susiję su maisto alergija. Dažniausi gyvulinės kilmės maisto alergenai yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kiauliena, vištiena. Augaliniai alergenai  – javai (kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos ir kt.), ankštiniai (sojos, žemės riešutai, pupos), daržovės (salierai, morkos, pomidorai, bulvės), vaisiai (persikai, kiviai), riešutai. Žemės riešutai dažnai sukelia pačią sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksiją.

Maisto alergenai gali būti paslėpti. Riešutų galime nepamatyti konditerijos gaminiuose, kiaušinių – bandelėse, makaronuose, prieskonių  – įvairiame maiste.

Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais alerginių reakcijų simptomais: dilgėline, atopiniu dermatitu, sloga, astma, vėmimu, viduriavimu ir kt. Pasitaiko, kad suvalgius maisto, per keletą minučių atsiranda burnos, lūpų niežulys, paburksta burnos gleivinė, liežuvis. Įvairūs dažai, konservantai ir kiti maisto priedai gali išprovokuoti dilgėlinę, atopinio dermatito paūmėjimą, galvos skausmus, net migreną.