Geg 7, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #68

Vaistininko dienoraštis

Susirgimų COVID-19 Lietuvoje mažėja, karantino sąlygos švelnėja, vaistinėse padėtis gerėja (tiksliau, grįžta į senas vėžias), todėl pamirškime kuriam laikui ligas ir vaistus ir užmeskime akį į paprastas gyvenimo tiesas, kurias visi puikiai žinome, tačiau retai apie jas susimąstome. Trumpai atokvėpio minutei pasinerkite į žmogaus, kurio jau nėra šioje žemėje, įžvalgias mintis:

“Aš pasiekiau sėkmės piką verslo pasaulyje. Išskyrus darbą, mano gyvenime maža džiaugsmo. Galų gale, turtai – tai tik gyvenimo faktas, prie kurio aš pripratau. Tą minutę, kai aš sergantis guliu lovoje ir prisimenu visą savo gyvenimą, suprantu, kad pripažinimas ir visi turtai, kuriuos aš turiu, yra beprasmiai ir praradę aukščiausią prasmę prieš neišvengiamos mirties veidą.

Jūs galite pasamdyti žmogų vairuoti jūsų automobilį, pasamdyti kažką, kas jums uždirbtų pinigus. Bet jūs už jokius pinigus nerasite žmogaus, kuris sutiktų perimti jūsų ligą.

Yra labai daug materialių dalykų, kuriuos galite nusipirkti. Tačiau yra vienas daiktas, kurio negalima rasti ir nupirkti, kai jis yra prarastas – negalima nusipirkti gyvenimo…

Palepinkite save ir gerbkite kitus. Kuo senesni mes tampame, tuo labiau protingėjame ir palaipsniui suprantame, kad laikrodis, kuris kainuoja 30$ ir laikrodis, kuris kainuoja 300$, rodo vieną ir tą patį laiką. Ar mes nešiosime piniginę, kurios vertė 30$, ar 300$ – abi talpina tą pačią sumą pinigų. Ar mes važinėsime 150 000$ vertės automobiliu, ar 30 000$ – kelias ir atstumas – tas pats, ir mes pasiekiame tą patį kelionės tikslą.

Skaityti toliau »
Bal 30, 2020 - Mintys apie darbą    5

Pasiklydę tarp įstatymų

Įstatymai

Nerimsta diskusijos apie tai, kad vaistininko padėjėjai negalės dirbti vieni, savarankiškai. Nuomonių yra labai įvairių: vieni pasisako už tai, kad viską palikti taip, kaip yra dabar, kiti skaito, kad buvo pakankamai laiko baigti tęstines magistro studijas, treti pritaria įstatymo papildymui, kad vaistininko padėjėjas galėtų dirbti vienas, bet jį ryšio priemonėmis konsultuotų vaistininkas, o ketvirti gūžčioja pečiais ir stebisi, kaip prieš eilę metų buvo interpretuota ar neteisingai išversta ES direktyva. Ir iš tikrųjų, jeigu į visus svarbius dokumentus žiūrima pro pirštus, tai kiek dar spragų palikta mūsų įstatymuose 🤔 Kaip pripažino patys politikai:

“Mes patys perlenkėme lazdą.”

Įstatymas Nr. 1

Pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja vienoje vietoje vienu metu dirbti ir vaistininkui, ir vaistininko padėjėjui. Reikalaujama tik vykdyti vaistininko padėjėjo kontrolę, kuri šiandien vaistinėse sėkmingai ir vykdoma – tikrinami receptai, pagal kuriuos gyventojams išduoti vaistai. Patikrinus pasirašoma, pažymima data, ir viskas. Klausimas, kiek IŠ TIKRŲJŲ yra patikrinima receptų? Ir KAIP jie tikrinami? Ar IŠ VISO tikrinami? Kiek girdėjau, dažnai tai yra daroma tik dėl akių. Ne todėl, kad tingisi. Todėl, kad tam pritrūkstama laiko. Jeigu per dieną susikaupia keli šimtai receptų, o kitą dieną – dar tiek pat? Tačiau kai laiko yra daugiau nei pakankamai, stengiamės patikrinti vieni kitų receptus, nes žiūrint kita akimi, klaidas lengviau pastebėti. Mes su kolega sutarę, kad esant galimybei tikrinsim vienas kito receptus, nesvarbu, kad nepriklauso pagal įstatymą mūsų prižiūrėti 🙂 Mes juk nesame dievai, kurie neklysta. Gal įstatymų kūrėjai mano, kad vaistininkai klaidų nedaro? Ar mūsų klaidos yra nereikšmingos dėl mūsų aukštesnės kategorijos 🤔 Taigi, klaidas darome visi. Klausimas – KODĖL? Žinoma, kad dėl didelio darbo krūvio ir nemenko žmonių srauto. Todėl, gerbiami įstatymų kepėjai, iškepkite bent vieną  mums palankų įstatymą – Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai.

Įstatymas Nr. 2

Visada galvojau, galvoju ir dabar, kad vaistinės steigėjas turi būti vaistininkas. Kažkada taip ir buvo. Tačiau įstatymai turi savybę dažnai keistis ir pildytis naujomis pataisomis. Taigi, verslininkai užčiuopė aukso gyslą ir nutarė imtis žygių – užkariauti farmacijos verslą. Turiu pasakyti, kad šis tikslas buvo įgyvendintas su kaupu. Mažosios privačios vaistinės užsidarinėjo arba buvo išperkamos verslių žmonių, visiškai nesusijusių su vaistininkyste 😕 Pamažu vaistinių rinka tapo monopolizuota – keli stambūs žaidėjai, Vyriausybės pagalba pradėjo diktuoti sąlygas. Taip jau atsitiko, kad vaistinės tapo ne sveikatinimo, o komercijos paslaugų teikėjos.

Kai vaistinės savininkas yra vaistininkas, kuris dar ir pats stoja už prekystalio, tai ir jo darbuotojai turi daugiau laisvės konsultuodami pacientus. Tinklinėse vaistinėse vaistinių tinklų vadovai moja ranka į darbuotojų profesinės etikos principus, sudarinėdami tik sau naudingus vaistinių prekių sąrašus, kurie toli gražu ne visada tinka pirkėjui 🤭 O kad darbuotojai būtų suinteresuoti pardavinėti “naudingus” produktus, jiems skaičiuojami priedai prie algos.

Gal vis dėlto verta vėl sugrįžti prie tikrosios vaistininkystės ir įstatymų numatyta tvarka leisti steigti vaistines TIK farmacinį išsilavinimą turintiems asmenims?

Skaityti toliau »
Bal 23, 2020 - Mintys apie darbą    0

Farmakotechnikų eros pabaiga?

Vaistininkas

Artėja 2021 metų sausio 1-oji diena, kai įsigalios įstatymas, kurio pagrindu vaistininko padėjėjai  (farmakotechnikai) negalės savarankiškai išduoti/parduoti vaistų gyventojams, jeigu šalia nebus vaistininko. Dėl šio įstatymo įsigaliojimo diskutuota jau ne kartą, sprendimą vis atidedant tolimesniems laikams. Kadangi visi terminai jau išnaudoti, trauktis nėra kur. Visgi, situacija – paradoksali.

Neužtenka kompetencijos?

Šiuo metu klientus vaistinėje aptarnaujantis farmakotechnikas yra kompetentingas specialistas, galintis suteikti profesionalią konsultaciją ir savo įgytomis žiniomis padėti žmogui. Tačiau jau kitais metais jo žinių neužteks, todėl visas funkcijas, kurias jis savarankiškai atlikinėjo ne vienerius metus (kai kurie – ištisus dešimtmečius) jam padės vykdyti vaistininkas. Argi tai neprasilenkia su sveiku protu? Kodėl tuomet vis dar leidžiama farmakotechnikui dirbti vienam? Ar nebaisu, kad jis nesugebės ir pridarys klaidų? O gal savo neišmanymu pakenks ligoniui? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, nes farmakotechnikai lygiai taip pat puikiai atlieka savo darbą, kaip ir vaistininkai. Ne vienas tą darbą atlieka netgi geriau (išdirbęs 40 metų vaistinėje savo žiniomis tikrai gali nustebinti daugiau, nei tik pradėjęs dirbti vaistininkas), todėl šis įstatymo punkto įsigaliojimas, kad nuo 2021-01-01 vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas kelia nemažai abejonių.

Alternatyva

Kadangi ši problema opi ne tik farmakotechnikams, bet ir vaistinių savininkams, šie suskubo taisyti padėties. Jie pasiūlė šį punktą šiek tiek pakeisti: vaistinėje neprivalo dirbti vaistininkas, kai vaistinėje jos darbo laiku yra ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą, naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas. Skamba juokingai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip esant eilei žmonių ir juos konsultuojant, iš kito ekrano ar telefono, ar ausinių pagalba farmakotechniką savo ruožtu dar mokytų vaistininkas 🤔 Įdomu būtų pamatyti pirkėjų reakciją, kai jie klausia patarimo pas juos aptarnaujantį farmacijos specialistą, o šis laukia, kad jį “pakonsultuotų” kitas farmacijos specialistas. Žinoma, geriau jau pritarti net ir absurdiškoms pataisoms (kurių vėliau niekas vis tiek nesilaikys), nei atimti darbo vietą iš farmakotechnikų. Juk darbdaviui “bus didelė prabanga” mažoje vaistinėje vienoje darbo pamainoje išlaikyti du specialistus. Todėl po truputį faramakotechnikų bus atsisakyta.

Skaityti toliau »
Bal 16, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #67

Vaistininko dienoraštis

Jei sulauksiu šviežių bulvių, tai dar pagyvensiu…

Tai kam čia jų laukti? Nuėjai į Maximą ir nusipirkai! Ir gyveni sau ramiai 🙂

 (Iš pokalbio vaistinėje)

Net ir grėsmingo viruso akivaizdoje gyventojai nepraranda humoro. Tai sveikintina. Tačiau ne visi į vaistinę ateina pakilios nuotaikos. Su tokiais yra du bendravimo būdai – arba negirdėti to, kas tave žeidžia, arba tokį išsišokėlį pastatyti į vietą. Kokią taktiką rinktis, priklauso nuo nuotaikos. Jeigu tai – dešimtas iš eilės išsakytas nepasitenkinimas, tikėtina, kad bendravimo tonas griežtės. Nors daug psichologijos paskaitų universitete neturėjome, pažinti žmogų išmokė darbas, kurio esmė – nuolatinis ir betarpiškas bendravimas su klientais.

Kai COVID-19 apraizgė Lietuvą ir vaistinėse (ir ne tik) įsivyravo chaosas, kai kurie darbdaviai nusprendė mums “padėti”, suorganizuodami psichologo konsultaciją telefonu. Psichologas telefonu pasiekiamas tik darbo dienomis ir darbo valandomis 🤔, todėl dirbantieji savaitgaliais ir vakarais turėtų išlikti stiprūs ir pajėgūs, kad atlaikytų nevaldomų pirkėjų gretas. Nežinau, kiek vaistinių darbuotojų pasinaudojo šia paslauga ir kiek ši paslauga buvo (ar yra) naudinga. Gerai pagalvojus, mūsų darbe streso ir konfliktinių situacijų yra užtektinai VISADA, nepriklausomai nuo siaučiančio viruso. Kol nebuvo Covid-19, buvo (ir tebėra) sezoninis gripas, tuberkuliozė ir daugelis kitų užkrečiamųjų ligų. Įtampą kėlė ir kelia narkomanai, vagys ir kiti panašaus plauko asmenys. Per daugelį metų teko išmokti guosti, barti, išklausyti, patarti, valdyti, linksminti, mokyti, tramdyti, gėdinti, gydyti daugelį – vaikus (ramius ir hyperaktyvius), paauglius (maištaujančius ir nieko nenorinčius girdėti), tėvelius (pagyvenusius ir jaunus, bet “viską” žinančius), ligonius (tikrus ir apsimetinėjančius), senjorus (išmintingus ir nepaklusnius), vagis (gudrius ir apsvaigusius), slaptus pirkėjus (subjektyvius ir objektyvius), vaistų firmų atstovus (įkyrius ir daug žadančius) ir taip toliau, ir panašiai. Kažin, ar psichologas geriau žinos, kaip turėčiau elgtis su apsvaigusiu narkomanu? Ar geriau už mus ras patį tinkamiausią atsakymo variantą negaunantiems reikiamų vaistų? Tikriausiai, ne vienas vaistininkas galėtų pačiam psichologui suteikti naudingų patarimų vienu ar kitu klausimu 😀 Kita vertus, pasidžiaukime, kad mumis rūpinasi. Tikiuosi, mūsų pastangos šiuo nelengvu visiems laikotarpiu bus įvertintos ir neapsiribos vien tik psichologo konsultacija 😎

 Kai kaukių dar nebuvo…

– Vis dar neturite?! Visur trimitavo, kad vaistinėse bus galima įsigyti! Nuo šiandien tik su kaukėm galima lauke rodytis, ką man daryti?!

Užeikite rytoj, gal jau gausime.

Aš jums policiją iškviesiu, nes jau nusibodo kasdien tą patį per tą patį girdėti!

Išėjo tas įpykęs klientas, o po keliolikos minučių, žiūriu, netoli vaistinės policijos automobilis įsuka. Na, galvoju, rimtai šnekėjo, nemelavo. Įkvėpiau oro ir pasiruošiau…bet policininkai nuskubėjo į kitą pusę 😀, o aš susikaupiau darbui. Gal reikėjo psichologui paskambinti 🤔

Skaityti toliau »
Bal 9, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #66

Vaistininko dienoraštis

…gliutationas, kvercetinas, mandragora… Ar dabar dažniau vardijami tokie užvadinimai nei paracetamolis reiškia, kad žmonės yra labiau apsiskaitę? Ar pavargo, ieškodami ir negaudami įprastų vaistų, todėl ieško kitų gydymosi būdų? Dabar tiek daug rašoma apie imunitetą ir jo neturėjimą arba stiprinimą, kad visos priemonės tapo pateisinamos. Net ir daugelį metų praleidus vaistinėje man ne gėda pripažinti, kad pirmą kartą girdžiu tokį augalą kaip MANDRAGORA. Jaunas vyras jos prašo imunitetui stiprinti. Greit pasigooglinu ir atsakau, kad šis augalas nebent haliucinacijas sukelti padėtų 😴 Ir tikrai, nieko bendro su imunitetu šis augalas neturi. Dioskoridas, didysis Romos gydytojas, mokslininkas mandragorą naudojo kaip nuskausminamąjį preparatą chirurginių operacijų metu, Hipokratas rekomendavo kaip stiprų antidepresantą, o Avicena, persų kilmės gydytojas ir filosofas, vaizdingai šį augalą aprašė kaip sąnarių skausmo gydymo priemonę. Pasak legendos, mandragoros šaknis buvo laikoma stipriu apsauginiu talismanu, kuris apsaugo nuo nužiūrėjimo. Galima pasiskaityti ir daugiau apie šio augalo ypatingas savybes, bet kadangi jo vis tiek pasiūlyti neturiu, pakaks žinoti tiek. Erškėčių, spanguolių uogų ir ežiuolės žolės pirkėjas atsisakė, nes nusprendė  mandragoros paieškoti kitur, todėl priminiau, kas yra imunitetas ir palinkėjau jam sėkmės sunkiose paieškose.

Imunitetas

Taigi, šiandien labai daug rašoma ir kalbama apie imunitetą, todėl aš nesiplėsiu. Daugelis žinome, kad imunitetas yra apsauga nuo užkrečiamų ligų. Tačiau ne visi žino, kad jis susideda iš mūsų mitybos, gyvenimo būdo, nuotaikos, persirgtų ligų. O tuos, kurie galvoja, kad vaistinėse nusipirkę maisto papildų su ežiuole, cinku, selenu ar vitaminu C, išvengs koronaviruso, turiu nuliūdinti. Šios piliulės tikrai nepadarys jūsų nenugalimaisiais, ypač prieš COVID-19. Neturėkite iliuzijų, kad jums pavyks ant smūgio pagerinti imunitetą, nors ne vienas būtent taip ir galvoja. Pradėkite nuo gyvenimo būdo. Nuolatinis bet ko kimšimas į skrandį ir gulinėjimas ant sofkutės su TV distanciniu pulteliu tikrai ne tos priemonės, kuriomis įgysite imunitetą. Imunitetas ČIA IR DABAR neatsiranda 😊 Vienai susirūpinusiai klientei, kuri daug valgo ir niekaip neatsikrato nereikalingų kilogramų, priminiau patarlę – “Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui”, tai ji man nė nemirktelėdama atšovė: “Žinau, žinau aš tą jūsų patarlę, bet dar negimė toks priešas, kuriam galėčiau savo vakarienę atiduoti” 😮

“Duokite man apelsiną”, sako kita pirkėja. Trumpam apsidžiaugiu tuo, kad žmonės nusprendžia natūraliais vitaminais papildyti savo organizmą, bet staiga sutrinku: apelsinas? Vaistinėje? Hmmm 🤔 Galvoju, kokia čia gudrybė, ką čia reiškia tas kodinis žodis vaistinėje, todėl tikslinuosi: apelsinų skonio vitamino C? Ne. Apelsinų eterinio aliejaus? Vėl ne. Tada – NETURIM! “Kaip neturit? Turit, va, lentynoj guli”. Žiūriu, kur man rodoma, bet ten nėra jokių prekių, kurios nors kiek būtų panašios į apelsiną. “Nematot? Va gi, Alpecin šampūnas, nuo pleiskanų.”

🤭

Skaityti toliau »
Bal 2, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #65

Vaistininko dienoraštis

Nors už lango visai ir nepavasariški orai, užtat širdyje ir vaistinėje – amžina aistra 🙂 Kiekvienas rytas dabar prasideda nuo rimto pasiruošimo darbui. Prieš įžengiant į savo valdas, patikrinu, ar visi lapeliai, informuojantys, kad pirštinių, kaukių ir dezinfekcinio skysčio neturime, yra savo vietoje. Tuomet dezinfekuoju rankas. Toliau, kaip įprastai – kompiuteriniai ir popieriniai darbai. Prieš atveriant duris plačiajai visuomenės daliai, kaip reikiant pasigražinu. Arba ne, tiksliau būtų – pasislepiu po kauke 😷, kad manęs niekas nepažintų 🤡 ir nors saulės dabar ne tiek ir daug, dėl visa ko užsidedu akinius 😎  nuo koronos dulkių. Kai jau visos detalės suderintos, užsimetu paskutinį  atributą – baltą chalatą ir drąsiai žengiu link durų, už kurių jau būriuojasi grupelė pirkėjų. “Kaip jūs originaliai atrodote! Pažint neįmanoma.” Bet vis tiek atpažino. “Koks čia jūsų žodžiais nenusakomas Dress code? Casual ar Smart Casual?”. O kad aš žinočiau! Gal mokslinio bendradarbio 🤔

Kadangi visi interesantai į vaistinę nori patekti vienu metu, tenka priminti apie sudėtingą laikotarpį ir laikytis instrukcijų. Žmonės pasitaikė supratingi, todėl problemų dėl pirmumo teisės nekyla. Beje, per visą dieną pasitaiko ir nepaklusniųjų, tačiau griežtas žodis padeda. Įpusėjus darbo dienai einu patikrinti, ar gerai laikosi skelbiama informacija, nes kas trečias-penktas žmogus vis paklausia apie kaukes, pirštines ar dezinfekcinį skystį. Visi lapukai laikosi stipriai, todėl vieno kito klausinėtojo perklausiu, ar nereikia apsilankyti pas akių gydytoją pasitikrinti regėjimo.

Puiku, kad nemaža dalis gyventojų šiuo metu vaistus ir kitas prekes užsisako internetu. Taip išvengiama susibūrimų ir artimų kontaktų. Tačiau stebina užsakovų nekantrumas. Telefoninis skambutis:

Ar jau galima pasiimti internetinį užsakymą?

Koks užsakymo Nr? Ne, dar neatvežė. O kada užsakinėjote?

Ką tik, prieš kelias minutes mygtuką paspaudžiau.

Yra manančių, kad internetinį užsakymą spės atvežti per tą laiką, kol nužingsniuos iki vaistinės:

Gal jau atvežė mano prekes?

O pranešimą į telefoną gavote, kad prekės JAU pristatytos?

Negavau. Bet prieš valandą užsakiau.

Reikėtų žinoti, kad užsakymą vykdo sandėlis, o ne pasirinkta vaistinė, todėl siuntos keliavimas iki galutinio taško užtrunka tikrai ne valandą, ir ne dvi, nesvarbu, kad užsakinėjote naudodamiesi sparčiuoju internetu 😀

Pagal instrukcijas, po poros darbo valandų turėčiau daryti 5-10 min. pertraukėlę. Ne tam, kad pailsėčiau, bet, kad pasikeisčiau pirštines, kaukę, dezinfekuočiau visus paviršius ir mygtukinius prietaisus. Tačiau to padaryti man nepavyksta. Tai – visų dirbančiųjų PO VIENĄ problema.

Skaityti toliau »
Kov 26, 2020 - Mano dienoraštis    1

Istorija tęsiasi

Vaistininko dienoraštis

Vieno pusdienio statistika:

Aptarnauta 92 klientai. Iš jų – 3 su kaukėm, 4 – su pirštinėm. Iš 92 klientų kompensuojamus vaistus savo artimiems žmonėms (tėvams, seneliams, kaimynams) pirko 2 moterys. Visi kiti suėjo kaip į bažnyčią per Velykas 🤩

Kaukių turbūt neturite…

Neturime.

Bet man ir nereikia, nelabai man ir tiktų.

– Jos ne dėl grožio, o visų mūsų saugumo. Kam tada klausinėjate, jei nereikia?

Šiaip įdomu pasidarė, ar tikrai neturite.

Pasirodo, pasitaiko ir tokių, kuriems geriau reanimacijoje gulėti, bet gražiai, ir be kaukės 😮 Bet yra ir priešingybių, kurie kaukes gatavi nulupti nuo mūsų veidų:

– Turit kaukių?

Neturime.

Sau tai turite! Neišeisiu iš vaistinės, kol neduosit bent vienos!

Beje, kai paprašėme administracijos leidimo užklijuoti informaciją, kad neturime ir dezinfekcinio skysčio, gavome atsakymą – NEIMPROVIZUOKITE. Tai kaip tuos žmonių srautus valdyti? Kad žmonės eitų su viltim nusipirkti, bet negavę skysčio, gautų paguodą ir užuojautą? Na, dar kremo rankoms. Nes kai gaus kur nors dezinfektantą ir jį nuolat naudos, būtinai reikės kremo rankų odai nuo išsausėjimo. Nereikės vėl į vaistinę eiti. Apie reklaminių plakatų nukabinimą – taip pat negali būti jokių diskusijų – nutarimas bendras ir galioja visiems. Viską palikti. O kaip dėl valstybinių institucijų patikrinimų? Nepaaiškinsime, kad mums taip liepė, atsakysime savo licencijomis 🤨 Belieka tikėtis, kad jie bus maloningi ir supratingi mūsų atžvilgiu bei asmeniškai paaiškins, kokią tikrąją prasmę turi žodis –  SKATINIMAS.

Prašėme ir darbo laiką sutrumpinti. Atsakymas – stebėsime 30 min. žmonių srautus ir spręsime. O kol kas – naudokitės budinčio psichologo pagalba telefonu xxx xxx xxx.

Prieš savaitę  sveikatos apsaugos ministerija skelbė, kad medicininės kaukės neapsaugo nuo COVID-19, jos nesulaiko viruso ir neapsaugo nuo užsikrėtimo virusu, jei yra artimas kontaktas. Todėl ragino žmones nepanikuoti ir nepasiduoti perpardavinėtojų manipuliacijom. Dabar ministras jau rekomenduoja neiti be kaukių į gatves. Kai kaukėmis pilnai bus užpildyta rinka, ministras ne rekomenduos, o reikalaus ir baus visus nepaklusniuosius. Taigi, sprendimai priimami pagal prekių gausą. Gal jau laikas įstatymų leidėjams nusiplėšti tas visas apsimestines ir prisitaikėliškas kaukes ir parodyti tikrąjį veidą? Be melo, pažadų ir apgaulės 🤡

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1...36373839404142...109»