Vaistininko užrašai

Dabar labai daug apie tai rašoma, kalbama, reklamuojama. Vaistų sąveikos mechanizmai aprašyti vaistų anotacijose, šiuo klausimu dažnai pasisako įvairių sričių gydytojai, taip pat nuošalyje nelieka ir vaistininkai. Kad tai yra labai svarbu, supranta jau ne tik medikai, bet ir paprasti vaistų vartotojai. Ne vienas vaistų sąveikos ypatumus yra patyręs savo kailiu. Žmonės daugiau skaito medicininės literatūros, domisi naujienomis ir pasauliniais pasiekimais farmacijos srityje, todėl apie savo vartojamus vaistus nori žinoti viską – nuo teigiamo iki neigiamo jų poveikio.

Išdykėlės

Prieš daugelį metų (retais atvejais ir dabar), buvo paplitę “nokautuojantys lašeliai”. Skatinančios klientus kuo greičiau apšvarinti, taip vadinamos plaštakės jau įkaušusiems vyriokams nepastebimai įlašindavo į degtinę beskonių migdomųjų. Taip pamaloninti klientai kitą rytą viešbučio numeryje nubusdavo sunkia galva, bet smarkiai palengvėjusia pinigine 😮, nieko neprisimindami apie vakarykštį vakarą 🤭 Tačiau alkoholio ir migdomųjų derinys kartais gali būti lemtingas. Tarp jų yra sąveika, sustiprinanti jų veikimą.

Tykantys pavojai

Tokia pat sąveika galima ir vienu metu pavartojus du ar kelis vaistus. Taip atsitinka, kai pacientas lankosi ne pas vieną gydytoją (pvz., kai jį gydo kelių specialybių gydytojai). Pacientas dažnai nepasisako, kad gydosi ir pas kitą gydytoją. Tada gydytojas nežino, kokius vaistus jam prirašė kitas gydytojas. Ypač dažnai taip pasitaiko senesniems žmonėms. Beveik visiems jiems būdinga “polipatija” – daug ligų vienu metu. Tokiu atveju, reumatologas kažką išrašo nuo reumato, otolaringologas nuo vidurinės ausies uždegimo, o akių gydytojas tuo metu gydo nuo glaukomos. Tarp įvairių medikamentų galima sąveika, nuo kurios nukenčia pacientas. Žinoma, elektroninių receptų rašymas gali padėti išvengti klaidų, nes gydytojas, rašydamas savo vaistus, elektroninėje paciento kortelėje mato visus vartojamus vaistus, tačiau dėl laiko stokos nederina tarpusavyje visų vaistų ir neįspėja apie gresiančias komplikacijas. Beje, ne visada apie jas ir žino, o ir suderinti tarpusavyje tris, keturis ar dar daugiau preparatų nėra labai paprasta. Norint šį darbą atlikti nepriekaištingai, ligonio vizitui 20 esamų minučių tikrai neužtektų. Tiesa, neseniai atsirado galimybė elektroninėje sistemoje rašant receptus, patikrinti skiriamų vaistų sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais. Tačiau, kaip minėjau, ne visada gydytojas yra informuojamas apie VISUS ligonio vartojamus vaistus.

Klinikinis farmacininkas

JAV ir dalyje ES šalių sveikatos priežiūros centruose gydytojams į pagalbą ateina klinikiniai farmacininkai arba farmakologai – vaistininkai ar farmacijos srityje besispecializuojantys gydytojai, konsultuojantys kitų sričių gydytojus dėl tinkamiausių vaistų ir jų derinio skyrimo. Kai kuriais atvejais jie tiesiogiai dirba su pacientais. Prancūzijoje klinikiniai farmacininkai mato, kokie vaistai paskirti jų gydymo įstaigos pacientams ir, remdamiesi duomenų bazėmis, nuolat tikrina, ar paskirti vaistai yra tinkami ir ar jie dera vieni su kitais. Šis modelis kryptingai plėtojamas Jungtinėje Karalystėje bei Skandinavijos valstybėse.

Kai kuriose Lietuvos vaistinėse yra įdiegta vaistų suderinamumo programa. Gyventojai kviečiami į vaistines atsinešti vartojamus vaistus tam, kad patikrinti jų tarpusavio derėjimą. Tačiau vaistininkas, radęs nesuderinamumą tarp vartojamų vaistų, neturi kompetencijos ir žinių paskirti kita gydymą. Jis gali pasakyti pacientui, kad jo vaistai neigiamai sąveikauja tarpusavyje ar pranešti gydytojui apie netinkamai parinktą gydymą (kažin ar išdrįstume?), tačiau tuomet gydymo procesas sustotų ir ligoniui tektų viską pradėti nuo pradžių.

Taigi, vaistų derinimas turi prasidėti prieš juos išrašant, o ne atėjus pirkti.

Sakoma, kad miego metu aplankantys vaizdiniai atspindi visa tai, kas slypi žmogaus pasąmoninėje dalyje. 

Sapnuose išryškėja mūsų baimės, vidiniai konfliktai, išnyra užgniaužtos nuoskaudos ir neišsipildę lūkesčiai. Taip pat atsiskleidžia giliausi troškimai bei svajonės. Ir tai, ką įvairiais būdais bandome ignoruoti ar nustumti į šalį realiame gyvenime, kažkokiu pavidalu iškyla sapnuose 🙂

Visos istorijos, nutikusios sapne, dažnai atrodo, kaip įvairių situacijų kratinys. Sapne viskas vyksta tikroviškai ir tik nubudus ir pabandžius viską sudėlioti į savas vietas, suvoki, kokių nesąmonių ten būta. Ir jeigu sapnas kažkuo tave užkabino ir bandai jį papasakoti, staiga supranti, kad tai padaryti nėra lengva, nes keistų situacijų dalyviai dažnai būna matyti pirmą kartą gyvenime arba iš viso nematyti, ir veiksmas kinta taip greitai, kad bepasakojant jau pats nesusigaudai, kurioje vietoje konkrečiai tu buvai, kas buvo šalia tavęs ir ką mes ten visi darėme 😃 Sapne viskas atrodo savaime suprantama ir pateisinama: jeigu ką tik šalia buvo tavo vaikai, o po akimirkos jau atsirado visai kita persona, tai nieko nuostabaus, įvykis nuo to nepasikeičia. Ir tik atsibudęs suvoki, kad jokios logikos ar tarpusavio sąsajų nėra, o ir ieškoti jų nereikia 🙃

Jeigu jaučiamės gerai, miegodami regime gražius vaizdinius. Kai išgyvename stresą, įtampą ar nerimą, dažniau aplanko nemalonūs, bauginantys sapnai. Šiandien aš jaučiuosi tiesiog puikiai, taigi, ir mano paskutinis sapnas nėra labai jau bauginantis, sakyčiau, daugiau linksmas.

Taigi, pabandysiu sudėlioti savo naktinę mozaiką 😉

Sapnuoju, kad aš ir didelė dalis mano kolegų išėjome, taip sakant, į gatves streikuoti 😡😤 Ir išėjome ne bet kaip, o ant kojūkų, su kuriais vaikšto cirko artistai, dar statybininkai ir visi kiti, kuriems reikia siekti aukštumų 😄 arba kad juos pastebėtų. Kad sapnuoju  kolegas, nieko ypatinga, bet kad mes išėjome streikuoti (!) ir dar ant kojūkų (!), tai jau ĮVYKIS. Aišku, realybėje tai, tikriausiai, niekada neįvyks, nes mes esame PER DAUG ramūs ir tolerantiški, tačiau tą jausmą patyriau bent jau sapne 🤯

Susirinko mūsų ne taip jau ir mažai, o dar visi tokie aukštaūgiai, su medinėmis ilgomis kojomis, rankose laikydami transporantus ir vėliavas. Vienos vėliavos buvo juodos – piratiškos, su kaukolėmis☠️ (gal tai reiškė nuodus?), kitos – su užrašu Vaistininko užrašai, dar kitos – kažkas panašaus į augalus:  🌸🌿🍁 , gal kokie homeopatai buvo prisijungę 🤔 Visi tokie pasipuošę, baltomis uniformomis: moterys – su trumpomis baltomis suknelėmis, panašiai, kaip med. seselės filmuose, tik vietoj kepuraitės su raudonu kryželiu – skrybėlaitė 👒 su gyvatėle 🐍, o vyrai – baltais marškiniais ir šortais, persirišę vieną akį juodu raiščiu (nelauk, Veryga, nieko gero). Keliaujame mes, tikriausiai, link Sveikatos apsaugos ministerijos, o gal Seimo, žinote, kaip tuose sapnuose – vieta keičiasi nuolat 😉 Galų gale, kokia ta vieta bebūtų, tikslas mūsų aiškus – IŠSIREIKALAUTI DARBO SĄLYGŲ IR ATLYGINIMŲ, KURIAIS GALĖTUME DIDŽIUOTIS GYVENDAMI LIETUVOJE. Mūsų rankose iš tolo švietė neoniniai (!) užrašai:

– Jūsų kosulys šlapias ar sausas? 

– Kosulys tai sausas, bet kelnės šlapios 😕

Atėjus žiemos periodui neišvengiamai artėja ir peršalimo ligos. Ne visiems lemta jas pasičiupti, tačiau šiek tiek pažinti iš arčiau – verta kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata.

Dažniausiai pasitaikanti – viršutinių kvėpavimo takų infekcija (VKTI), kuri vargina tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius. Viršutiniai kvėpavimo takai – tai nosies ertmė, ryklė, gerklos. Kuomet šiose mūsų organizmo dalyse įsiveisia virusai ar bakterijos, pradedame negaluoti 😕 

Ligos ir jų sukėlėjai

Vieniems pasireiškia rinitas (sloga), kitiems – sinusitas, faringitas, tonzilitas ar laringitas. Dažniausi sukėlėjai yra rinovirusai, kurie sukelia daugiau nei 50% visų VKTI. Maži vaikai serga ~ 6-8 kartus per metus, suaugusieji – 2 kartus. Jeigu ligos eiga būna be komplikacijų, pasveikstama per 7-11 dienų. Per pirmas tris dienas liga pasiekia piką, kurio metu bėga nosis, skauda gerklę ir šiaip, negaluojama. Vėliau, sveikimo periodu, šie simptomai išnyksta, tačiau dažnais atvejais  vargina išlikęs kosulys.

Pasikartojančios bei stiprios bakterinės infekcijos išplinta ir gali iššaukti kitas chroniškas kvėpavimo takų ligas kaip alerginį rinitą, astmą, cistinę fibrozę.

Rinitas + sinusitas =

Rinitas įprastai susijęs su nosies gleivinės uždegimu. Sinusitas – simptominis prienosinių ančių uždegimas. Kai nosies gleivinės uždegimas susijungia su prienosinių ančių uždegimu, išsivysto rinosinusitas. Jis gali vystytis ūmiai. Tuomet paburksta sinusų gleivinė, nosis būna stipriai užgulusi, skauda galvą, pakyla temperatūra, gali pablogėti klausa, skaudėti ausį.

Ūmus virusinis rinosinusitas gali trukti 7-10 dienų. Ūmus bakterinis rinosinusitas – 4-12 savaičių. Lėtinis rinosinusitas – apie 12 savaičių.

Ūminį rinosinusitą reikia pradėti gydyti simptomiškai. Skausmui malšinti rekomenduojama analgetikai, taip pat įvairūs plovimai hipertoniniais fiziologiniais tirpalais. Populiarieji lašiukai ar purškiami vaistai, kurie palengvina kvėpavimą, vartotini ne ilgiau kaip 3 paras. Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami alergiškiems pacientams.

Ir tik esant bakterinei infekcijai yra skiriami antibiotikai.

Nuo Renesanso iki XX a. pradžios didžiausias vaistinės patikimumo patvirtinimas – prašmatniai įrengta oficina. Puikiais raižiniais papuošti baldai, geriausių manufaktūrų meistrų ištapyti štanglazai, meno kūriniais tapusios svarstyklės – visa tai lankytojui turėjo sakyti: vaistinė čia įrengta amžiams. XX a. pirmoje pusėje, daugėjant vaistinių ir joms smulkėjant bei prastėjant išvaizdai, ne vienas vyresnis vaistininkas atsidusdavo, prisiminęs sovietinės Lietuvos vaistines, savo grožiu stebinusias lankytojus. Jų išvaizdą taip pat galima buvo laikyti kaip solidžios vaistinės ženklą. To meto vaistinės stebindavo lankytojus, išnirusius iš pilkos sovietinės buities. Kai kurie, prieš žengdami į vaistinę, nusiaudavo batus ir toliau keliaudavo basomis. Net ir mano praktikoje pasitaikė vienas fainuolis senukas, kuris batus palikdavo vaistinės prieigose 😊

Istoriškai Lietuvoje vaistininkas visada buvo vienoje gretoje su klebonu ir ponu mokytoju. Paradoksas – šiandien gal tik klebonas gali pasidžiaugti išlikusia pagarba.

Komersantų banga

Šių veikėjų banga prištampavo eilę prekybinių parduotuvių. Kitaip nepavadinsi, nes dabar vaistinėse vyksta tikra prekyba, dažnai – urminė. Supirkdami privačias vaistines, kurios nesugebėjo išlikti nelygioje kovoje, krautuvininkai pakeitė ir jų pavadinimus (taip sakant, atėmė tapatybę). Dabar dažniau matome Camelia, Gintarinė, Euro, Norfa ar Benu vaistinių iškabas, kuriomis nebyliai pasakoma, ko tikėtis vienoje ar kitoje vietoje (kainos, akcijos, paslaugos ir pan.). Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti su vaistininkyste besisiejančius – Ramunėlės, Arnikos, Serbentų, Urticae , Širdažolės ar Migdolų – pavadinimus.

Su pakeistom iškabom įžengė ir kita vaistų pardavimo politika. Vaistininkas turėtų būti ne tik išlavintas, bet ir išlaisvintas priimant sprendimus. Norėdamas padėti ligoniui, turi būti laisvas pasirinkti.  Deja,  šiandien tos laisvės mums tikrai trūksta 😕, todėl kad farmacija tapo verslu. Dideliu verslu. Ir ne kiekvienas vaistininkas išdrįsta savo darbdaviui ištarti Hipokrato žodžius:

“Žmogaus sveikata – svarbiausias įstatymas.”

Ateities vaistinė

Ką turime dabar, visi matome. Bet kas dar laukia priešakyje, nuspėti nėra taip lengva. Visgi, įdomu įjungti vaizduotę ir leistis įkandin pašėlusių minčių, o po keliasdešimt metų pažiūrėti, ar tos mintys materializavosi.

Pradėkime nuo vaistinės patalpų. Greičiausiai į šias patalpas pateksite su magnetine kontaktine kortele, po kurios nuskaitymo, apie jūsų asmenį jau nemažai bus žinoma 😎 Taupant firmos lėšas, samdomų darbuotojų, greičiausiai, nebus, pakaks roboto, kuris pateiks jums tolimesnes instrukcijas (panašiai kaip savitarnos kasose). Kadangi popierinių receptų jau nebus, o elektroniniai gulės kompiuteryje, beliks pateikti asmens dokumentą, pagal kurį robotas jums parinks vaistus. Jeigu šiandien ne visi vaistininkai su jumis pasisveikina, atsisveikina ar paprašo lojalumo kortelės, tai robotas visa tai atliks nepriekaištingai. Jis net farmacinę paslaugą jums galės suteikti – parduodamas vaistus, išrėš visą vaisto anotaciją.

Vienu sakiniu to neapsakysi, nes kiekviena vaistininko diena būna vis kitokia. Kaip danguje, taip ir ant žemės – saulėtas dienas keičia lietus, o lietus pereina į sniegą.

Taip ir mūsų darbe: po nakties visada pasirodo aušra 🙂

– Man elektrinis receptas turi būti.

– Elektroninis?

– Ne elektroninis, o elektrinis, ar neaiškiai pasakiau?

Kur čia bus neaišku. Per tiek darbo vaistinėje metų užtenka akį užmesti į žmogų ir kaipmat tampa viskas aišku – ką vartoja, kaip vartoja ir su kuo vartoja 😀

Šeštasis jausmas

– Man paracetamolio.

Paduodu.

– Ne toks. Kitokia dėžutė buvo, didesnė.

Parodau dar kelias.

– Ne, spalvota tokia, graži.

Kadangi man jau tampa viskas aišku, apie kokį paracetamolį eina kalba, ištiesiu Prostamol dėžutę.

– Va, gerai, šita.

Mes, vaistininkai, geriausiai už visus žinome, kad jei ne nuo temperatūros, tai tada prostatai 😉

Ir, dažniausiai būname teisūs.

– Duokite man ką nors, kad pristabdyti Afrikos puolimą.

Šiek tiek pamąstau apie Afriką, apie ten siaučiantį Ebolos virusą. Bet čia Lietuva, taigi, tikriausiai aplankė gripo, herpes ar roto virusai. Atsargiai klausiu, kurioje kūno vietoje tas puolimas jaučiamas labiausiai, nors ir taip jau matau, kad atakuojamos lūpos – jos tiesiog apšaudytos mažais pūlinukais 🙄, todėl sėkmingai pritaikome gydymą.

SAM pristatė galimybę receptinius vaistus bei kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones pirkti internetu, naudojantis e.sveikatos sistema. Šiuo metu internetu galima įsigyti tik nereceptinius vaistus ir kitas prekes. Receptinius bei kompensuojamus vaistus ir dabar galima užsisakyti pageidaujamoje vaistinėje, tačiau reikia ateiti į vaistinę ir ten pateikti gydytojo receptą paskirtiems vaistams.

Pagal naują tvarką, neišvykdami iš namų galėsite matyti visų vaistinių pasiūlymus vienoje vietoje, konsultuotis su vaistininku bei užsisakyti ir apmokėti už pasirinktus vaistus. Skamba tikrai viliojančiai. Jau vien dėl to, kad patogiai įsitaisę ant sofkutės greitai galėsite suformuoti pirkinių krepšelį už pačią geriausią kainą 😀

Žadami privalumai

Nežiūrint į tai, kad padaryti užsakymą ir gauti prekes galėsite neišeidami iš namų, šis vaistų pristatymo būdas padės dar ir sutaupyti. Taip žada SAM. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, reikės tik prisijungti prie savo e.sveikatos. Teigiama, kad ši naujovė labiausiai pasitarnaus toli nuo vaistinių gyvenantiems arba sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Tačiau, mąstant logiškai, šią žmonių grupę daugiausiai sudarys garbaus amžiaus sulaukę ir kaimuose gyvenantys vieniši žmonės, kurie neturi nei internetinio ryšio, nei kompiuterių 🙁, o jei vaikai ar anūkai ir nupirks reikiamas priemones, abejotina, ar tie žmonės sugebės jomis pasinaudoti.

SAM viceministrės teigimu, vaistų įsigijimas per e.sveikatos sistemą bus patogiausias pacientams ir užtikrinantis duomenų saugumą. Dėl saugumo užtikrinimo kyla taip pat nemažai klausimų. Ar gali kas nors internetinėj erdvėj užtikrinti saugumą? Nebent mėnulyje 😎

Nepaminėti trūkumai

Daliai žmonių gauti receptinius vaistus bus tikrai patogu. Tačiau ta dalis, kuri, galbūt, labiausiai laukia šių permainų ir yra puikiai įvaldę visas technologijas yra per daug sveikata nesiskundžiantys žmonės.

Paradoksas, tačiau vaistų įsigijimo naujovė bus visiškai neparanki pagrindiniams ir nuolatiniams vaistų vartotojams.

Vaistininko konsultacija

Įdomiausia įstatymo dalis – ryšio priemonėmis bus suteikiama vaistininko konsultacija. Kas konsultuos žmones ir kaip tai vyks, tikriausiai, nežino ir patys įstatymų kūrėjai. Ar ta konsultacija su vaistininku vyks prieš darant užsakymą, ar tuomet, kai receptiniai vaistai bus užsakovo rankose, neaišku. Mane domina ir kiti ne mažiau svarbūs dalykai. Kaip sėkmingai pasiseks (nepasiseks) ligoniui susigaudyti, ką jam gydytojas išrašė? Vaistus rašyti įstatymai leidžia tik tarptautiniais pavadinimais. Ši receptų rašymo tvarka nuolat kito, tačiau bandant apsisaugoti nuo tam tikrų vaistų protegavimo, pasilikta prie tarptautinių pavadinimų rašymo, neišskiriant vaisto pagal gamintoją. 

PERINDRILIO ARGININAS, HIDROCHLORTIAZIDAS, METAMIZOLIO NATRIO DRUSKA…

Kaip tokie žodžių junginiai padės ligoniui suformuoti užsakymą? Pagalvos žmogelis:

“Kam man tos druskos išrašė, ir taip nemažai jos valgau? Aš gi nuo skausmo analgino prašiau…”

Praėjo Vėlinės, pagerbėme išėjusiuosius. Kiekvienas mūsų nešioja savyje mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome. Deja, supratimas, kad nuostabūs dalykai buvo šalia mūsų, ateina pernelyg vėlai 😕

MARKAS AURELIJUS rašė:

“Laikas yra tarsi veržli upė, nešanti visus įvykius; vos tik kas nors pasirodė, tuoj nunešamas; į jo vietą atplaukia kitas, bet ir tą tuojau nuneš srovė.”

Ką noriu tuo pasakyti? Esame įtraukti į besisukančių įvykių verpetą tokia jėga, kad nepastebime šalia mūsų esančių mažų stebuklų: šnarančių lapų po kojomis, besislapstančios už debesies saulės, nerūpestingai šokinėjančio žvirblio, briedžio, išbėgančio į kelią (😩), na, ir, žinoma, svarbiausio – šalia esančio žmogaus.

Mirusiųjų jėga

Kodėl lietuviai mirusiuosius myli labiau nei gyvuosius? Ar todėl, kad kapinės, kurios turėtų būti amžinojo poilsio vieta, tapo daugelio pasidemontravimo vieta? Kas daugiau žvakių uždegs, kieno paminklas didesnis, kieno kapavietė prabangesnė ar pati vieta išskirtinesnė… Bet žmogaus jau nebėra. Ir dalyvauti tokiose lenktynėse, kas turtingesnis, yra kvaila. Kodėl to gėlių darželio nesukasus po langais? Ir laiką, kurį praleidžiame lakstydami nuo vieno kapo prie kito, dovanotume esantiems šalia? Gražesnės gėlės ant kapo ir uždegtų žvakelių skaičius niekaip neatstos parodytos meilės ir dėmesio gyvam žmogui. 

Tikriausiai ne kartą teko girdėti: “Jis (ji) mirė, laidotuvės tada ir tada, būtinai reikia važiuoti”, “Privalau atiduoti paskutinę pagarbą, geras žmogus buvo…”, “Tu nevažiuosi?! Ką žmonės pagalvos?!” ir taip toliau, ir panašiai. O jeigu koks jubiliejus? Gyvojo, žinoma. Tada: “Neturiu laiko”, “Neturiu sveikatos”, “Neturiu pinigų”. Nesakau, kad pas visus taip, bet sutikite, pasitaiko, ir ne taip jau retai. Bet jūsų meilės, dėmesio ir pagarbos seneliams, tėvams, vaikams, anūkams, proanūkiams, vyrams ir žmonoms reikia ČIA ir DABAR 😊

Neatidėliokite rytdienai to, ką galite padaryti šiandien ir nereikės grąžyti rankų prie kapo ir prašyti Dievo atleidimo, kad per vėlai supratote, kiek mažai laiko skyrėte kažkada…

Politikų jėga

“Jeigu gamta turėtų tiek dėsnių, kiek valstybė įstatymų, pats Viešpats Dievas nepajėgtų jos valdyti”

, taikliai pasakė L. Bernė. Jeigu A. Veryga būtų išmintingas įstatymų leidėjas ir būtų pradėjęs ne nuo įstatymo leidybos, o nuo jo tinkamumo žmonėms tyrimo, šiandien teismas nebūtų jo pripažinęs viršijus savo kompetenciją. Kai tik buvo pasirašytas įstatymas dėl Pirmojo paskyrimo vaistų, visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas tokia “išmone” ir savivale. Tačiau Lietuvos žmonės kantrūs, pakantūs ir nereiklūs, todėl visas jų nepasitenkinimas prasidėdavo ir pasibaigdavo vaistinėse. Ir dabar, teismui patvirtinus, kad ministras veikė ne pagal įstatymus, jis atšauna – “Dėl pacientų gerovės – nors ir į kalėjimą.” 

Bet, pasirodo, ne žmonių gerovė jam rūpi.  Užuot pripažinęs suklydęs ir anuliavęs savo ir savo prietelių sukurtą šedevrą, jis nusprendė rengti pataisas ir tokio lygio sprendimus, kurie neprieštarautų teismo nuomonei. Ar tai ne kvailas užsispyrimas įrodinėti savo kaip ministro galias? Visi supranta, kad buvo (ir dar vis yra) atimta iš žmogaus pasirinkimo laisvė 🤨 ir dabar, po teismo išaiškinimo labai tikisi, kad ta laisvė rinktis bus sugrąžinta, tačiau, žinant, kaip mūsų valstybėje vykdomas teisingumas, abejojančių netrūksta 🤔 Stebina ir tai, kad tvarka negali būti pakeista iš karto po teismo sprendimo, o reikia laukti, kol sueis kažkokie kvaili terminai. Vadinasi, vėl kenčia eiliniai Lietuvos piliečiai, kol “viršūnėlės” dėlioja sprendimus ir dabar jau laikosi įstatymais nustatytų terminų.