Vaistininko užrašai

Neseniai  mano akis užkliuvo už  “Maximos” reklaminio straipsnio viename Lietuvos dienraštyje. Žinoma, aš jį perskaičiau, nes labai jau suviliojo pati antraštė: “Maximos” darbuotojams premijos išaugo tris kartus: viršijo 10 mln. eurų. Na, galvoju, reikia pasigilinti į detales, kodėl čia dabar toks dosnus žingsnis žengtas ir kam taip plačiai apie jį skelbti reikėjo? Pradėjus skaityti, užplūdo dviprasmiški jausmai – jeigu tai tiesa, kaip smagu, kad sunkiai dirbantys darbuotojai neužmiršti ir pamaloninti premijomis. Kita mintis nubloškė mane į savą aplinką, kurioje vyrauja kiti rinkos dėsniai 😕

Smagu skaityti: “Vertiname savo darbuotojus ir už jų įdėtas papildomas pastangas sąžiningai atlyginame.” Svarbiausia, kad “galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau itin vertina patys darbuotojai, kuriems motyvacinė sistema leidžia ne tik gauti didesnį atlygį, bet ir skatina tobulėti bei kopti karjeros laiptais.”

Labai panašius pasiūlymus iš valdžios gauname ir vaistinėse – pasiimk papildomą darbo krūvį ir alga bus didesnė. Bet mes norime, kad mūsų alga būtų didesnė dirbant tuo pačiu, normaliu krūviu, nes darbas su žmonėmis yra varginantis ir sudėtingas, todėl produktyviai ir kokybiškai dirbti viršvalandžius pavyksta, deja, ne kiekvienam 😕 Manau, kad ir “Maximos” darbuotojai galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau turi tik aukodami savo savaitgalius ir šventines dienas, kurias mieliau leistų su savo šeimomis.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas per savo gyvenimą suvartoja ne vieną dešimtį tablečių, tikėdamas stebuklu ir kamuojamas baimės, vildamasis pasveikti ir būgštaudamas dėl pavojingų šalutinių poveikių, susirūpinęs dėl gąsdinančių pranešimų ir perspėjimų, blaškydamasis tarp tikėjimo ir abejonių.

Apie žmones…

Vieni džiaugiasi, kad, ačiū Dievui, dabar turime tokių vaistų, kurių mums būtų baisiausiai pavydėjusios ankstesnės kartos, o kiti perspėja, kad medikamentų padaryta žala yra viena iš dažniausių ligų priežasčių šiais laikais.

“Atsargiai, vaistai!”, “Saugokite nuo vaikų!” kadaise skaitydavom perspėjimus. Dabar, gi, atvirkščiai, matome reklamas ir skatinimus: “Vaistai jūsų sveikatai”, “Vaistai geram virškinimui”, “Vaistai, padėsiantys įveikti gripą” ir pan. 

Įvairūs “patarėjai” vaišina vartotojus  netikrumo ir abejonių karčiomis piliulėmis. 

Stambiomis antraštėmis spauda praneša apie vakar dar reklamuotų vaistų uždraudimą. Žmonėms bandoma aiškinti, kad vaistų sudėtyje rasta medžiagų, sukeliančių baisias ligas arba kad jų pašalinis poveikis yra stipresnis nei laukiamas terapinis efektas. Tai kuo jiems tikėti, ką galvoti, kaip elgtis?

Vieni reaguoja atsargiai, nepatikliai. Kiti – visai nevartoja gydytojo paskirtų vaistų ar vartoja juos ne taip 🙂

Tūkstančiai brangių vaistų išmetami į šiukšlių dėžes, dingsta naktinių spintelių stalčiukuose ar namų vaistinėlėse. Ką gi daryti?

Receptas – senas ir patikimas – aiškinamasis darbas. Jį turėti atlikti gydytojai ir, žinoma, mes, vaistinių darbuotojai. Kadangi gydytojai skundžiasi dideliais darbų krūviais, tą naštą ant savo pečių persikeliame mes. Nes mūsų ir krūviai maži, ir laisvo laiko turime nemažai 🤨 Deja, gydytojai dažnai informuoja pacientus nepakankamai, paviršutiniškai, paskubomis. Daug kas pasakoma pavėluotai ar apskritai nuslepiama.

Tačiau, kad gydymas būtų sėkmingas, nepakanka gero gydytojo ir gero vaistininko, reikalingas ir geras pacientas 😊 

Tai koks gi tas geras pacientas?

Kas tai per liga ir kaip su ja kovoti? Liga, kaip, beje, ir visos kitos, nėra labai jau “patogi”. Hemorojus – tai mazginis tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, susidarantis dėl ilgo ir dažno vidurių užkietėjimo bei kitų priežasčių. Esant kietiems viduriams, dažniau išsiplečia ir kojų venos. Hemorojus yra dažniausiai pasitaikanti tiesiosios žarnos liga. Svarbiausias požymis – kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kraujavimas būdingas ir tiesiosios žarnos įtrūkimui, polipui bei vėžiui. Hemorojaus priedangoje gali prasidėti pavojingos ligos. Jeigu tuštinantis pasirodo kraujo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Šia liga dažniausiai serga žmonės, kurių sėdimas darbas ir kurie nuolat persivalgo. Hemorojus dažnai pasitaiko nėštumo laikotarpiu dėl pilvo kraujagyslių spaudimo. 

Jeigu jus dažnai kankina vidurių užkietėjimas, tuomet padidėja grėsmė, kad gali atsirasti hemorojus. Jį iššaukia ir nuolatinis bandymas tuštintis, kai to nenorite. Pastebėta, jog daugiau nei 50% vyresnių nei 50 metų žmonių turi vieno ar kito laipsnio hemorojų.

Simptomai

Vienas pirmųjų hemorojaus simptomų – kraujo pasirodymas tuštinimosi proceso pabaigoje. Iš pradžių pastebimi vos keli lašai šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus.

Šiai ligai taip pat būdinga išangės niežėjimas ar diskomforto pojūtis, išangės srities patinimas, hemorojinių mazgų iškritimas.

Hemorojiniai mazgai būna vidiniai ir išoriniai. Dažniausiai padidėja ir vieni, ir kiti. Iš pradžių mazgai atsiranda išeinamosios angos kanalo viduje, tačiau vėliau jie gali iškristi į išorę.

Laipsniai

Skiriami keturi hemorojaus laipsniai:

1. Mazgai šiek tiek padidėję
2. Mazgai tuštinantis iškrenta, bet savaime sugrįžta į normalią padėtį
3. Mazgai tuštinantis iškrenta ir juos sugrąžinti galima tik rankų pagalba
4. Hemorojaus mazgai iškritę ir jų sugrąžinti atgal neįmanoma

Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija arba hemoroidektomija atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus. Hemorojaus gydymas turi būti atliekamas su profesionalų pagalba.

Užbaigus senus metus ir pradėjus naujus, visada smalsu žvilgtelėti šiek tiek atgal ir prisiminti, kas gi buvo padaryta per praėjusius metus.

Naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

2019 m. sausio 7d. įsigaliojo naujas vaistų kainynas. Kaip tuomet teigė Valstybinės ligonių kasos specialistai,  vaistų prieinamumas pacientams toliau gerės, o priemokos vaistams per 1,5 metų ir taip jau perpus sumažėjo. Taigi, vaistų kainynas pasipildė 138 naujais vaistais, tačiau, nebūtinai gyventojams pavyko juos įsigyti 😮 Skelbti apie prieinamumą yra vieną, o vykdyti įsipareigojimus – visai kita. Praktika rodė, kad reikalingų vaistų, ypač esančių pigiausiųjų sąraše, vaistinėse nuolat trūko. Žmonės blaškėsi iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi stebuklo, deja ne vienam teko nusivilti ir keliauti atgal pas šeimos gydytoją, kad šis parinktų kitą – prieinamesnį – gydymą.

Priemokos

Valdininkų skaičiavimu, “vaistų priemokos ir toliau akivaizdžiai mažėjo, dėl ko išlošė ligonis.”

Tačiau niekas garsiai nekomentavo, kiek valstybė sutaupė sąskaita tų, kurie pirko vaistus už pilną kainą, nes nebuvo patenkinti ministro parinktais vaistais. Daug istorijų, liūdnų ir kurioziškų, galima buvo išgirsti per tuos metus ne vienoje vaistinėje ar gydytojo kabinete, kai žmogus negalėjo su nuolaida nusipirkti originalaus vaisto. Ministras, betobulindamas pirmojo karto paskyrimą, taip įsijautė, kad nuo vasaros jau ir mes, farmacininkai,  praradome galimybę padėti žmogui, kad ir su didesne priemoka, bet vis dėlto, įsigyti originalų vaistą. Buvo techniškai “patobulinta” e-sistema, kurioje likdavo tik pigieji generikai. Ir jeigu nei vieno iš jų tuo metu nebūdavo rinkoje, gyventojas (ne dėl savo kaltės) privalėdavo pirkti vaistą, neįtrauktą į kompensuojamųjų sąrašą už pilną kainą arba nutraukti gydymą (pvz., neturint lėšų, už ką pirkti) iki tol, kol išrašyti vaistai atsiras rinkoje. Jeigu nors vienas ligonis būtų SAM padavęs į teismą dėl tokios absurdiškos tvarkos, tokio bardako šiai dienai tikrai neturėtume 🤔

Privalomas pigiausias

Taigi, grįžtant prie pigiausio vaisto. Ministras mus įpareigojo “rūšiuoti” ligonius į laiminguosius ir nelabai. Ir piniginės storis čia negelbėjo.

Tiesiog, SAM trumpai ir aiškiai tarė:

“Šiuo metu generinių vaistų vartojimas lieka per mažas. Tad recepte pažymėtas prierašas “Pirmas paskyrimas” būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti kainos konkursą laimėjusį atitinkamos grupės vaistą.”

Sužinojome, kad ir tarp vaistų vyksta grožio konkursai! Beje, metų bėgyje ši tvarka tai buvo atidedama, tai keičiama, kol teismas nusprendė, kad ministras viršijo savo įgaliojimus.

Tęsinio teks laukti jau šiais metais 😉

Vaistai prekybos centruose ir degalinėse

Po ilgų diskusijų buvo uždegta žalia šviesa prekybai nereceptiniais vaistais ne tik vaistinėse.

Nuomonių būta įvairių. Ir mes, farmacininkai, neturėjome vienos nuomonės, todėl su susidomėjimu laukėme,  pasiteisins ši naujovė, ar ne. Atsakymo dar teks palaukti, nes nėra tikslių duomenų apie gyventojų apsipirkimo pomėgius, tačiau ir čia galima įžvelgti vieną paradoksą – šiose neįprastose vaistų prekybos vietose pardavinėjantys vaistus žmonės NEGALI teikti jokios informacijos apie pasirinkto vaisto vartojimą ar kitas šio vaisto ypatybes. Vaistinėje nesuteikus tokios informacijos, gali būti lengvai nubaustas arba įspėtas. Beje, ir sąlygos prekybai nevienodos. Senus ar nereikalingus/nenaudojamus vaistus, galbūt įsigytus degalinėje, naikinimui žmonės neš į vaistines. O šių farmacinių atliekų tvarkymas atima nemažai laiko sąnaudų. Kaip ir temperatūros ir drėgmės matavimas vaistų laikymo vietoje bei parodymų registravimas žurnale. Abejoju, ar tai yra privaloma degalinės darbuotojams. Klausimas, kaip greitai vaistai būtų išimti iš prekybos vietos, paaiškėjus, kad jie atšaukiami iš rinkos? Ar degalinės vadybininkas ir parduotuvės kasininkas supažindintas su tokiais vis dažniau pasitaikančiais veiksmais? 

Susimąstyti verčia ir tai, kur šie prekybos taškai deda ar dar tik dės iš sąrašo išimtus (šis sąrašas taip pat turi savybę nuolat kisti) ar besibaigiančio galiojimo vaistus? Greičiausiai, pagal išankstinį susitarimą, jie sugrįš pas tiekėjus, o šie išparduos vaistinėms. Klausimas gyventojams: ar jūs norėtumėte įsigyti vaistinėje vaistą, kuris prieš tai metus ar daugiau gulėjo degalinės stalčiuje ar lentynoje nepatikrintomis laikymo sąlygomis? Temperatūrinio režimo griežtai turi laikytis visos vaistinės ir nors jas periodiškai tikrina prižiūrinčios institucijos, net ir ten visko pasitaiko, tai ką jau kalbėti apie tas vietas, kur be vaistų dar laikoma begalė kitų prekių (alyvos, tepalų, cigarečių ar anglies).

Kita vertus, nei aš, nei tuo labiau jūs, nesužinosime parduodamo vaisto priešistorės 🤔

Vaistininkai taip pat žmonės, todėl, kai jiems pavyksta šventinėmis dienomis nedirbti – jie švenčia🍾🥂

Savo kūrybos aš nelaikau darbu, tai veikiau atsipalaidavimas, nusimetus baltą chalatą. Tačiau su keliomis laisvomis nuo darbo vaistinėje dienomis, kartu prigriebiau ir kūrybai skirtos dienos laiką, todėl šiandien tik pasveikinsiu jus su Naujais, Metalinės Žiurkės metais ir palinkėsiu dar daugiau atradimų, pasiekimų, tobulėjimo, įsimintinų pažinčių, mylimo žmogaus, neblėstančios šypsenos ir nuoširdaus juoko 🤣 Sakoma, kad 5 minutės juoko sudegina 2 kg keptų bulvių, taigi nebūkime paniurę ir susiraukę. Ir jeigu jau neįmanoma išvengti raukšlių veide, tai lai jos būna juoko ir linksmybių, o ne pykčio raukšlės 😉

Žmona lydi vyrą pas gydytoją. Po tyrimų gydytojas išsikviečia žmoną vieną į kabinetą ir sako:

– Jūsų vyras yra siaubingoj būsenoj, jis serga sunkia liga, kuri yra susijusi su stresu. Jūs turite laikytis mano nurodymų arba jis mirs. Kiekvieną rytą padarykite jam sočius pusryčius, į darbą įdėkite pietus ir pagaminkite vakarienę, nejaudinkite jo kasdieniškomis smulkmenomis, kurios jo stresą dar labiau pagilintų. Neaptarinėkite su juo jokių problemų. Pasistenkite, kad jis atsipalaiduotų, dažnai pamasažuokite. Jis būtinai turi žiūrėti per televizorių daug komandinių sporto varžybų. Jei jūs laikysitės šių nurodymų dešimt mėnesių, jis išgis.

Pakeliui į namus vyras klausia žmonos:

– Ka tau sakė gydytojas?

– Tu mirsi.

(būtina perskaityti iki galo, gramatinių klaidų netaisyti, nežinomų žodžių klausti pas tarmiškai šnekančius žmones 🙂)

Menkutėj pirkutėj
Prieg ūžuolo seno
Dziedulis su bobu
Laimyngai gyveno.

Dziedulis per dzienų
Žvejojo prieg upės.
Bobulė dzieduliui
Išvyrdavo zupės.

Pavalgius bobulė
Torielkas mazgojo.
Dziedulis šiukšlukį
Paspirdavo koju.

Bet rozų dziedulis
Parejo be ūpo,
Ba nepagavo
Ir menko kilbuko.

Ir zupė pasdarė
Jam negardzi.
Ir boba tų vakarų
Rodės britki.

O dar tos šiūkšliukės
Bado akis...
Supykis dziedulis
Bobulai sakys:

 - Padlagės kap suodzis, 
Vieni guriniai.
Ir kų tu per dzienų,
Sakyk man, darei?

Dziedulis bobulį
Be reikalo barė.
“Ne pyrmas cia rozas”,-
Bobulė pamanė.

 - Gana tau, dzieduli, 
Sakau, večeroc.
Škaradnas daraisi,
Geriau aik miegoc.

Bobulė dzieduliui
Laškų paklojo.
Prieg pečiaus nuvejus,
Indus sumazgojo.

Dziedulis pro langų
Liūdnai pažiūrėjo,
Firankas užtraukis,
Laškon nuvėjo.

Bobulė padlanges
Švariai išmazgojo.
Kantičkų paskaitius,
Dzievuliu dėkojo.

Nusvilkus rūbus
An uslano pasdėjo.
Ir pas dziedulį
In laškų nuvėjo.

Senatvė - ne šposas,
Visus kaulus maudzia.
Bobulė prieg dziedo
Šaltas kojas glaudzia.

 - Aik, varla, po biesais,-
Supyko dziedulis.
Apsiautai škarpietkom,
Matiau šėpoj guli.

Vilnonių prismezgus
Be dzievo mieros,
Dar kandės inlindį
Visas sukapos.

Su kojom ladzinėm
Neglausk prieg many,
Ba, rodos, ne laškoj
Guliu, o graby.

Dabar labai daug apie tai rašoma, kalbama, reklamuojama. Vaistų sąveikos mechanizmai aprašyti vaistų anotacijose, šiuo klausimu dažnai pasisako įvairių sričių gydytojai, taip pat nuošalyje nelieka ir vaistininkai. Kad tai yra labai svarbu, supranta jau ne tik medikai, bet ir paprasti vaistų vartotojai. Ne vienas vaistų sąveikos ypatumus yra patyręs savo kailiu. Žmonės daugiau skaito medicininės literatūros, domisi naujienomis ir pasauliniais pasiekimais farmacijos srityje, todėl apie savo vartojamus vaistus nori žinoti viską – nuo teigiamo iki neigiamo jų poveikio.

Išdykėlės

Prieš daugelį metų (retais atvejais ir dabar), buvo paplitę “nokautuojantys lašeliai”. Skatinančios klientus kuo greičiau apšvarinti, taip vadinamos plaštakės jau įkaušusiems vyriokams nepastebimai įlašindavo į degtinę beskonių migdomųjų. Taip pamaloninti klientai kitą rytą viešbučio numeryje nubusdavo sunkia galva, bet smarkiai palengvėjusia pinigine 😮, nieko neprisimindami apie vakarykštį vakarą 🤭 Tačiau alkoholio ir migdomųjų derinys kartais gali būti lemtingas. Tarp jų yra sąveika, sustiprinanti jų veikimą.

Tykantys pavojai

Tokia pat sąveika galima ir vienu metu pavartojus du ar kelis vaistus. Taip atsitinka, kai pacientas lankosi ne pas vieną gydytoją (pvz., kai jį gydo kelių specialybių gydytojai). Pacientas dažnai nepasisako, kad gydosi ir pas kitą gydytoją. Tada gydytojas nežino, kokius vaistus jam prirašė kitas gydytojas. Ypač dažnai taip pasitaiko senesniems žmonėms. Beveik visiems jiems būdinga “polipatija” – daug ligų vienu metu. Tokiu atveju, reumatologas kažką išrašo nuo reumato, otolaringologas nuo vidurinės ausies uždegimo, o akių gydytojas tuo metu gydo nuo glaukomos. Tarp įvairių medikamentų galima sąveika, nuo kurios nukenčia pacientas. Žinoma, elektroninių receptų rašymas gali padėti išvengti klaidų, nes gydytojas, rašydamas savo vaistus, elektroninėje paciento kortelėje mato visus vartojamus vaistus, tačiau dėl laiko stokos nederina tarpusavyje visų vaistų ir neįspėja apie gresiančias komplikacijas. Beje, ne visada apie jas ir žino, o ir suderinti tarpusavyje tris, keturis ar dar daugiau preparatų nėra labai paprasta. Norint šį darbą atlikti nepriekaištingai, ligonio vizitui 20 esamų minučių tikrai neužtektų. Tiesa, neseniai atsirado galimybė elektroninėje sistemoje rašant receptus, patikrinti skiriamų vaistų sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais. Tačiau, kaip minėjau, ne visada gydytojas yra informuojamas apie VISUS ligonio vartojamus vaistus.

Klinikinis farmacininkas

JAV ir dalyje ES šalių sveikatos priežiūros centruose gydytojams į pagalbą ateina klinikiniai farmacininkai arba farmakologai – vaistininkai ar farmacijos srityje besispecializuojantys gydytojai, konsultuojantys kitų sričių gydytojus dėl tinkamiausių vaistų ir jų derinio skyrimo. Kai kuriais atvejais jie tiesiogiai dirba su pacientais. Prancūzijoje klinikiniai farmacininkai mato, kokie vaistai paskirti jų gydymo įstaigos pacientams ir, remdamiesi duomenų bazėmis, nuolat tikrina, ar paskirti vaistai yra tinkami ir ar jie dera vieni su kitais. Šis modelis kryptingai plėtojamas Jungtinėje Karalystėje bei Skandinavijos valstybėse.

Kai kuriose Lietuvos vaistinėse yra įdiegta vaistų suderinamumo programa. Gyventojai kviečiami į vaistines atsinešti vartojamus vaistus tam, kad patikrinti jų tarpusavio derėjimą. Tačiau vaistininkas, radęs nesuderinamumą tarp vartojamų vaistų, neturi kompetencijos ir žinių paskirti kita gydymą. Jis gali pasakyti pacientui, kad jo vaistai neigiamai sąveikauja tarpusavyje ar pranešti gydytojui apie netinkamai parinktą gydymą (kažin ar išdrįstume?), tačiau tuomet gydymo procesas sustotų ir ligoniui tektų viską pradėti nuo pradžių.

Taigi, vaistų derinimas turi prasidėti prieš juos išrašant, o ne atėjus pirkti.