Vaistininko užrašai

Tikriausiai ši valdžia turi planą – chuliganą įvesti kuo daugiau draudimų. Ir jiems neblogai tai sekasi. Su naujai įvestais draudimais ar apribojimais susiduria ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kitose srityse dirbantys Lietuvos piliečiai. Deja, esame ne visada pajėgūs įrodyti, kad daugelis priimtų sprendimų yra nelogiški ir neigiamai veikiantys gyvenimo kokybę. Apie visus sopulius daugiau kalbame savame rate, kartais aptariame ir viešoje erdvėje ar profsąjungose. Mes, vaistininkai, tikriausiai esame iš prigimties labai tolerantiški ir draugiškai nusiteikę, todėl ir trukdžių darbe sulaukiame daugiausiai. Trumpai sakant – kiek krauna, tiek vežame 😕 Paskutinis malkų vežimas vėl išpiltas prie vaistinės durų – turėsime nuspręsti, kokio gydymo nusipelnė ligonis (jei gydytojas apie tai nepažymės pats). 

Lygtis su daug nežinomųjų

Jeigu tai būtų matematinis uždavinys, gal jį ir lengvai išspręstume. Tačiau uždavinys visiškai nekvepia matematika:

Į vaistinę atėjo klientas x. Jam išrašyti kompensuojamieji vaistai. Kadangi jokio papildomo specialaus įrašo recepte nėra, vaistininkas pasiūlo rinktis vaistą pagal sąrašą. Klientas pigiausio vaisto nenori, nes prieš tai naudojo kito gamintojo vaistą, kuris yra brangesnis. Vaistininkas tokios informacijos neturi. Kokią formulę pritaikyti vaistininkui, kad uždavinys būtų išspręstas teisingai ir:

1. nebūtų pažeistas SA ministro įsakymas  (pagal dabartinį įsakymą privaloma išduoti pigiausią vaistą, esantį kompensuojamųjų vaistų sąraše), jei klientas dievagojasi, kad jam priklauso brangesnis originalus)
2. patenkinti kliento norus ir lūkesčius, išduodant jo anksčiau vartotą preparatą, nors recepte apie tai nepažymėta
3. nediskriminuoti klientų pagal tai, kelintą kartą jis vartoja paskirtą vaistą
4. gydytojui netyčia nepažymėjus, kad vaistas jau buvo vartotas, vis tik išduoti brangesnį.

Šiam uždaviniui išspręsti mes turime lygiai mėnesį. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, mūsų niekas nebaus. Jau pirmomis dienomis kilo daug klausimų, deja, atsakymų laukti nėra kada arba jų tiesiog niekas  nežino. Todėl dažną kartą liekame žmonių pusėje 🙂 

Keista tvarka

Kadangi gyventojų nepavyko priversti gydytis pigiais vaistais geruoju, dabar bus bandoma tai padaryti piktuoju. Gydytojams uždrausta išrašyti, o vaistininkams parduoti brangesnį kompensuojamą vaistą. Nuo kovo 1d., išrašant kompensuojamą vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte turi automatiškai atsirasti žyma – pirmas paskyrimas. Deja, realybė kitokia. Kol kas mes vadovaujamės savo valdžios duotais nurodymais. Pavyzdžiui, jei gydytojas neparašė “pirmas paskyrimas”, o paskyrė vaistą pirmą kartą, tai bus jo atsakomybė 🙂 Jei gydytojas nežinojo, kad turi pažymėti, galime parduoti, kaip įprastai. Visgi, turime bandyti parduoti pigiausią analogą. Jeigu kažkuo abejojame, galime elgtis savo nuožiūra (man tai labiausiai patinka 🙂). Elektroniniai receptai taip pat nėra dar tobulai pritaikyti šiam perversmui – informacijos iš viso nėra, arba ją surasti yra ne taip paprasta ir greita kaip norėtųsi. Be to, forminant receptą yra svarbesnių punktų, kuriuos turime sužiūrėti. 

Situacijos absurdiškumas

Renkasi ligonis vaistus pagal sąrašą (ir pigumą). Šalia vienas kito rikiuojasi du gamintojai. Pirmas – pigiausias, antras – 1centu brangesnis. Žmogus nori to “brangesnio”, tačiau aš privalau išduoti vienu centu pigesnį, nes gydytojas parašė pirmas paskyrimas. Negana to, gydytojas ant lapelio pažymėjęs, kad parduoti tą brangesnį (nors žino, kad mes negalime, arba nežino). Kaip pasielgti? Suma rimta, net 0,01€! Kas žalą paskui atlygins? Kadangi, pereinamasis mėnesis, išduodu “brangesnį” ir gaunu daug liaupsių🙂

Dažnai mėgstame pasakyti: “Nu ir tipažas pas mane apsilankė…” O tų tipažų, tikrai užklysta įvairių. Šiandien sugalvojau pažaisti psichologą – mėgėją 😎

Cholerikas

Jis dar vadinamas geltonąja tulžimi. Cholerikai – impulsyvūs. Jiems būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, o emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Jie yra nestabilūs. Tai kažkas panašaus į:

– Duokite ką nors į nosį 10 metų vaikui.

– Galite pabandyti drėkinantį nosies gleivinę purškiamą preparatą.

– Ką čia man purškalus siūlote! Kaip aš jam įpurkšiu?

– Vaikas jau didelis, pats lengvai įsipurkš.

– Gal išprotėjote!!! Aš sau į nosį nieko nelašinu, nepurškiu! Ir vaikui to nedarysiu! Duokite Actifedo tab.

– Bet jas galima vartoti tik vyresniems kaip 12 metų vaikams.

– Jau jūs man neaiškinsite, kas galima, ir kas negalima!

xxx

Apsipirkinėja senjoras vaistinėje, kaip staiga suskamba jo mobilus telefonas. Viena ranka jis ima iš piniginės pinigus, kita gi bando atsiliepti. Šiaip ne taip nuspaudžia mygtuką, bet tuomet pažeria pinigus ant žemės. Tada, aišku, susinervina ir rinkdamas pinigus pagaliau atsiliepia:

– Ko nori? Eik tu nachui, blet!…atsiprašau…Kiek aš skolingas?

Ką galėjau pasakyti šiems klientams? Nebent:

“JEI NESKIRSITE LAIKO SAVO DVASINIAM GYVENIMUI, TAPSITE (jei dar netapote 🙂) IRZLIU, DIRGLIU, GREIT UŽSIPLIESKIANČIU, NEPAJĖGIANČIU SAVĘS KONTROLIUOTI ŽMOGUMI.”

Sangvinikas

Šio tipo žmonės labai greitai randa bendrą kalbą su kitais, moka ir nori bendrauti. Jausmai kyla greitai, taip pat greitai jie kinta. Sangviniko mimika bei kalba labai išraiškinga, jausmai – gilūs.

– Čia jūsų vaistai, mokėti nereikia nieko.

– Aš nenoriu už dyką. Padeklamuosiu jums savo eiles…  (deklamuoja)

– Na, puikiai kuriate.

– Negalvokite, kad aš sena. Nesvarbu, kad su sena skrybėle. Man tik 8 metai, nulis juk nesiskaito 😀

– Todėl ir aš jums sakau – mokėti nereikia, nes nulis – nesiskaito 🙂

– Vyras pavargo nuo manęs, tai išleidau pailsėti į sanatoriją. Sakau jam: “Eik ir pagauk kokią undinę.” Likimo ironija: ko nenori, tą ir gauni. Nenorėjau jauno vyro, o gavau. Dabar reikia suktis…

xxx

– Duokite lekspantylio.

– ??? Gal turite galvoje leksotanilį? 

– Nežinau, gal. Miegui reikia.

– Tai – psichotropiniai vaistai. Reikia recepto.

– Kokie čia psichotropai, visas kaimas geria, užtat gerai miegam ir galvos niekam nekvaršinam 🙂

xxx

– Buvau pas gydytoją, kad ji man vaistų išrašytų nuo sąnarių skausmo. Tai ji man siūlo mankštą. Špygą aš jai parodžiau, vaaa toookią 🖕, kokią dar mankštą

Ir man išraiškingais judesiais palei nosį suraito tikrą špygą 😮 kad geriau įsivaizduočiau.

Ne kiekvienas, tikriausiai, žino, kas iš tikrųjų yra ta farmacinė paslauga, tik visi žino, kad vaistinėje privalu tai gauti. Jeigu bandyčiau šį terminą apibūdinti žmogiškąja kalba, tai skambėtų maždaug taip:

“Farmacijos specialistas, išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą, turi klausti informacijos apie gyventoją, kuriam skiriami tie vaistai, pvz., kuo jis skundžiasi, koks jo amžius, kam alergiškas, kokių turi žalingų įpročių, kiek laiko negaluojama, kokie vaistiniai preparatai jau buvo naudoti ir pan.”

Jeigu įtariu, kad ligonio nurodyti simptomai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, aš privalau jį nukreipti pas gydytoją. Įvertinęs situaciją, jei reikia, parenku ir pasiūlau nereceptinį vaistinį preparatą, prieš tai informuodamas apie savigydos riziką, t.y., pernelyg ilgą vaistų vartojimo laiką, atsitiktinį panašių vaistų vartojimą, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, sąveiką su kitais vaistais ir maistu, neteisingą simptomų įvertinimą, neteisingo gydymo pasirinkimą, delsimą kreiptis į gydytoją.

Kai vaistas parinktas, privalau informuoti, kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistą (prieš valgį, valgant, po valgio), kaip dažnai vartoti, kiek laiko vartoti, apie galimas vaisto kontraindikacijas. 

Visa tai – išduodant NERECEPTINĮ VAISTĄ.

Farmacinė paslauga ne vaistinėje

Šią paslaugą, deja, privaloma teikti tik vaistinėje. Keista, kai toks įstatymas numatytas tik farmacijos specialistams. Jeigu nereceptiniai vaistai bus parduodami kitose tam numatytose vietose (degalinėse, prekybos centrų kasose), farmacinė paslauga nebūtina, atvirkščiai, uždrausta ką nors komentuoti parduodant vaistą. Vadinasi, perkant nereceptinius vaistus, jei ligoniui nesuteikiama farmacinė paslauga, pavojus kyla tik vaistinėje (nes mes privalome ją suteikti, o jei privalome, tai  yra svarbu ir ne šiaip sau sugalvota), o degalinėje ar kitur – saugu, nes kalbėti apie galimą žalą – negalima 🙂 Bet ne apie tai šį kartą norėjau parašyti.

Liūdna dėl to, kad šiandien mes toli gražu negalime suteikti kokybiškos farmacinės paslaugos ir vaistinėje.

“Greičiau sukis!”

Na, patys pagalvokite, per pamainą kartais tenka aptarnauti 50 – 130 pirkėjų. Nesakau, kad jie visi perka vaistinius preparatus. Kitiems reikia higienos priemonių ar kosmetikos. Tačiau, didžioji dalis, visgi, yra vaistų pirkėjai. Kai vienam asmeniui skiri 5-10, o kartais ir daugiau minučių, eilė neišvengiamai ilgėja. Tada pradedame nervintis visi, ir mes, ir laukiantys eilėje. Pasipila komentarai, priekaištai, kartais ir visai nemalonūs:

“Kiek galima laukti?! Pasikalbėsite kitą dieną!” (Atrodo, kad kalbama apie žvejybą)

”Man tik citramono lapelį, galite be eilės?”

“Koks jūsų reikalas vaikui, ar suaugusiam, pasakiau, ką duoti, ir duokit greičiau čia nesąmonių neklausinėję!”

“Kaip gerai viską paaiškinote, dabar čia visada eisiu. Ir netingite su seniais taip kaip su vaikais bendrauti”

“Geriau jau būtų atskira vaistinė ar kasa senukams, kurie galėtų pašnekėti ne tik apie vaistus, bet ir apie gyvenimą, nes dabar kiekvienoje vaistinėje per juos po pusvalandį sugaišti.”

O jeigu dar lavonų diena pasitaikė, ar laimingų kančių valandos? Kaip tuomet turėtume kiekvienam suteikti farmacinę paslaugą pagal Sveikatos ministro nurodymus?

Kartą Lietuvoje

Tai nutiko vienoje Lietuvos vaistinėje. Istorija tikrai verta plunksnos. Išgirdau ją per vieną kolegų susiėjimą. Kaip visada, pokalbis sukosi apie darbą ir su juo susijusias istorijas. Gaila, kad nedalyvavo tikrasis istorijos pasakotojas, bet, manau, istorija dėl to nepraras savo žavesio 🙂 Ir te nesupyksta jis, jei pasakojime įsiterps vienas kitas mano žodis. 

Pirma diena

Atėjo senjoras į vaistinę ir pateikė gydytojo receptą. Ten buvo išrašytas tepalas Flucinar (recptinis vaistas, stiprus gliukokortikosteroidas). Tą kartą jam klausimų nekilo, todėl nusipirko ir, išklausęs vartojimo ypatumų, patenkintas išėjo. Bet greitai sugrįžo. Su tepalu rankose ir visiškai nepatenkintas! 

– Man jo nereikia, jis labai kenksmingas, tiesiog nuodingas! Aš perskaičiau informacinį lapelį. Negali būti, kad gydytoja tokį nuodą parašė!

– Ji jums paskyrė tokį vaistą, kuris būtų veiksmingas. Vartosite pagal instrukciją ir viskas bus gerai.

– Nebus gerai. Ar jūs skaitėte, kiek ten pašalinių poveikių išvardinta? Gal net 50!

– Visi vaistai turi šalutinius  poveikius.

– Bet tiek!

Ir pradėjo lietis gyvatės iš burnos – širdis sustos, inkstai neatlaikys, kepenys iškris ir, apskritai, anksčiau laiko mirs.

– Na, negaliu aš priimti vaistų atgal, vaistai – negrąžinami. Tuo labiau, jums gydytojas paskyrė gydymą.

Tuo pokalbis baigėsi, bet istorija – ne 🙂

Vaistininkas klausia senjoro:

– Ar panaudoti jūsų kortelėje esančius sukauptus eurus?

– Oi, ne, čia neliečiami, “kavalerski” 😀

Naudoti ar nenaudoti?

Ne naujiena, kad vaistinių nuolaidų kortelėse yra kaupiami kliento pinigai. Kada ir kiek įkrenta tų pinigų, priklauso nuo didmenininko rinkodaros. Vienu atveju galima panaudoti visą sukauptą sumą, kitu atveju – pusę sumos. Kartais pinigai įkrenta už pirktą prekę, kartais – tik tam tikromis dienomis ar valandomis, kartais suma mažesnė, kartais – didesnė, žodžiu, kaip marketingo skyrius sugalvoja, taip ir būna. Ką toliau daryti su tuo likučiu, sprendžia pirkėjas. Vieni mėgsta sukaupti didesnę sumą ir tada įsigyti norimą prekę, kiti gi, likutį naudoja kiekvieno apsipirkimo metu, nes nežino, kas bus rytoj, todėl gyvena čia ir dabar 🙂 Svarbu tai, kad daugelyje vaistinių likutį reikia išnaudoti per metus. Kitaip jis išnyksta. Todėl klientams siunčiamos žinutės, kad nepamirštų pasinaudoti sukauptais pinigais.

Vaistininkai primygtinai spaudžiami (valdžios) prašyti pirkėjo kortelės. Bet  tai daro ne visada. Kartais pamiršta (jei pirkėjų antplūdis), kartais nusibosta kiekvienam apie tai priminti, o kartais nutyli dėl savo gerovės. Kai kuriose vaistinėse darbuotojo alga proporcingai mažėja, jei yra panaudojama kliento kortelė. Kai pirkėjui suformuojamas pardavimo kvitas, ekrane darbuotojas mato sumą, kuri įkris į jo algos krepšelį. Kai nuskenuoja kliento nuolaidų kortelę, suma ženkliai sumažėja. Taip pat ji sumažėja, jei pasitaiko akcijinių prekių. Tada, žiūrėk, jau ir nėra kam kristi į tą varganą darbuotojo algos krepšelį 😕 Ir nesvarbu, kad klientų daug ir jų perkamų prekių nemažai. Net ir vargšiškus centus tenka dalinti į nemažai dalių (savininkas, akcijinės prekės tiekėjas, klientas ir vaistinės darbuotojas), todėl esant mažesniam pirkėjų srautui,  galima užsidirbti didesnį priedą. O ypač jei ta klientų mažuma iš viso nesinaudoja nuolaidų kortelėmis ir nesivaiko akcijų. Kartas nuo karto tarp vaistininkų kyla  nepasitenkinimas tokiais nesąžiningais metodais:

“Nuo kada tai mūsų priedų sąskaita vyksta? Tai dabar kliento kortelė visiškai neapsimoka skenuoti ir siūlyti pritaikyti kliento sukauptus taškus, nes taip mažiname savo plano pardavimus.”

“Tai vaistininko akimis žiūrint – naudojant kliento kortelę, kas kartą prašant žmogaus duoti kortelę, kiekvieną kartą vardinant krūvą kortelių, kurios galioja ir kokias nuolaidas ir privilegijas jos duoda, o neturint kortelės, pasiūlant išduoti – ir visu šituo mes mažiname savo atlyginimą. Ar taip norėjote pasakyti?”

Bet nuo to niekas nesikeičia. Netrunka sulaukti ir valdžios paaiškinimo:  

“Jau daugelį metų veikia sistema, kad akcijoms, kurios daromos nuosavo pelno sąskaita, reitingų balai mažėja proporcingai prarastam pelnui. Kita vertus pardavimai per akcijas ženkliai didesni, todėl ir išmokamų reitingų suma nuo to padidėja”.

Taip, pardavimai akcijų metu tikrai ženkliai didesni, bet visas krūvis vykdant tuos pardavimus krenta ant darbuotojų pečių, todėl neturėtų būti atimama jų uždirbtų reitingų dalis. Kita vertus, daugelis net apsidžiaugtų, kad liktų VIENA PAGRINDINĖ NORMALI ALGA, be jokių reitingų skaičiavimų , priedų ar kintamų dalių, kurios nežinia pagal kokį algoritmą ar formulę skaičiuojamos.

Tad, mieli pirkėjai, jeigu norite nors maža dalimi prisidėti prie mūsų algos, prieš eidami į vaistinę, palikite savo nuolaidų kortelę namie, ant stalo 🙂

Naujas dalyvis?

Neseniai viešumoje pasirodė žinia, kad į Lietuvą ateina naujas vaistinių tinklas. Estijos verslininko valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas “Magnum”, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, steigia naują vaistinių tinklą “Apotheka Pharma”. Ši plėtra kol kas planuojama tik didžiuosiuose miestuose. Bendrovė ketina teikti farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauti grožio produktais. Vaistinių tinklas veikia Estijoje ir Latvijoje.

Gerai tai, ar blogai, parodys ateitis. Tačiau vienokio ar kitokio judesio sulauksime. Na, didiesiems Lietuvos vaistinių tinklams gal ir neparanku turėti dar vieną konkurentą. Mums, darbuotojams, sužiba nauja viltis, kad naujokas kažką pakeis ir mūsų stovykloje. Kadangi reikės naujos komandos, gal darbdaviai naujai pažvelgs į mūsų darbo sutartis ir atlyginimus 🙂

Viena boba sakė

O vietos po saule turėtų užtekti visiems, nes vienas tinklas ateina, kitas, galbūt, išeina. Sakoma, trejetas gali išlaikyti paslaptį, jeigu du jau mirę. Kadangi niekas nemirė, jau gerą pusmetį netyla kalbos tarp kolegų (įvairių tinklų) apie vieno tinklo pardavimą. Tas kalbas vis pakursto vaistų firmų atstovai. Vieni sveikina, įvardindami kito tinklo vardą, kiti klausia, kokie tolimesni tikslai, nes jau greitai reikės ieškotis naujos darbo vietos, dar kiti net įvykusio sandorio sumą įvardina. Nors valdžia kaip įmanydama visa tai neigia, visgi, kiekviename gande yra dalis tiesos. Po ištisų mėnesių tylos, kolegos gavo vadovo kreipimąsi į darbuotojus, kuriame teigiama, kad nevyksta jokie firmos pardavimai. Šiandien – nėra vykdomi, o rudenį, žiūrėk jau dirbi po kitu gyvatės ženklu 🙂 Tą netikrumo jausmą dar labiau sustiprino vienas kolega, “pasigirdamas”, kad buvo Naujametiniam firmos baliuj, kuris, deja, jau paskutinis 😕 Klausiu, o kodėl paskutinis? Todėl, kad vadybininkas pasakė – daugiau balių šioj firmoj nebus, išnaudokit paskutinę progą… Kas šnabždama į ausį, dažnai girdėti už šimto mylių. Ką gi, pagyvensim pamatysim, kas čia labiausiai bus apsimelavęs… Jei jau taip ir atsitiks, tai pačiu laiku ta “Apotheka Pharma” įžengia į Lietuvą 😀

Nuolaidų kortelė

“Prašome iki Naujų metų pasikeisti nuolaidų korteles į naujas, nes senosios nebegalios”

Taip skelbė vienas vaistinių tinklas. Žmonės noriai keitėsi, todėl, kaip dažnai nutinka, naujų kortelių nebeliko. Atėjo nauji metai, senos kortelės galioti baigė, bet ne visi klientai turėjo naujas. Užsuko viena pirkėja į vaistinę pirkti vaistų, padavė seną kortelę, tačiau vaistininkė pasakė, kad ši jau negalioja, o keitimo laikas pasibaigęs. Moteris supyko, numetė vaistus ir su triukšmais paliko vaistinę. Po kelių dienų atskrieja laiškas iš ofiso, kad gautas kortelių papildymas ir keitimo terminas pratęsiamas. Ką ta moteris pagalvos apie pirmą vaistininkę, kai nuėjus į kitą vaistinę, jai bus išduota nauja kortelė? Tai tik viena nemaloni istorija. Gaila, bet yra ir daugiau panašių, tačiau niekaip nesusijusių su vaistininku ir jo darbu. Dažnai pirkėjai reiškia pretenzijas dėl kortelėje sukauptų pinigų. Gauna klientas priminimą, kad reikia panaudoti sukauptus pinigus, ateina į vaistinę, o kortelė – tuščia. Ir vėl aiškiniesi su marketingo “specialistais”, kurie kaltina vaistininką, o po kelių dienų paaiškina, kad buvo kompiuteriniai sutrikimai, todėl galėjo taip nutikti… Kaip ir vaistinių prekių kainos, kartais per savaitę pasikeičiančios kelis kartus. Ir vėl dėl marketinginių reikalų. Liūdna, bet visa tai tenka išklausyti mums 😕

Kolegos

Bet įdomybių būna ir tarp kolegų. Įbėga į vaistinę kolegė (pažįstama) iš kito tinklo vaistinės, nešina dideliu maišu vaistų. Nutrenkia ant prekystalio ir sako:

– Čia iš galiojimo išėjusios prekės, jūs gi priimate iš gyventojų?

– Taip, bet turėk sąžinės! Mums pakanka kasdien po maišiuką gauti iš savų klientų. Ką, negali pas save suregistruoti visą tą šlamštą?

– Tai kad į darbą dabar eisiu tik už dviejų dienų, tai pro šalį eidama ir užnešiau…

Gal tikrai neblogai sugalvota? Surenki maišiuką kitą senienų ir keliauji pas kolegą kaip Kalėdų senis. Žinoma, keliauji kaip eilinis Lietuvos gyventojas, ne kaip vaistininkas 🙂 Tuo pačiu dar ir pasenusius elementus nuo kraujospūdžio aparatų prigriebi. Vis mažiau popierizmo tą mėnesį turėsi.

Va tokių protingų kolegų pasitaiko, beje, per dešimtmečius pirmą kartą.

Pastaruoju metu padaugėjo besidominčių vitamino D preparatais. Kada, kam ir kiek reikia šio vitamino, pabandysiu glaustai parašyti savo šiandieniniame straipsnyje.

Vitaminas D yra hormonas, kurį iš cholesterolio pasigamina pats žmogaus organizmas. Šio vitamino gamyba efektyviausia būnant saulės atokaitoje. Saulėtose pasaulio vietose gyvenantys žmonės retai susiduria su vitamino D trūkumu. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Saulė Lietuvoje skleidžia D vitaminą gaminančius spindulius tik nepilną pusę metų.

Vitamino D formos

Yra 2 pagrindinės vitamino D formos: D3 arba cholekalciferolis – gaunamas iš gyvulinės kilmės produktų (riebios žuvies, kiaušinių trynių) ir D2 arba ergokalciferolis – gaunamas iš kai kurių grybų. Vitaminas D3 yra laikomas efektyvesniu ir geriau įsisavinamu.

Daugiausiai vitamino D žmogaus organizme yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, mažesni šio vitamino kiekiai yra kepenyse. Vitamino D atsargos gali būti panaudotos žiemos metu.

Vitamino D svarba

1. Vitaminas D svarbus normaliai kalcio ir fosforo absorbcijai ir (arba) įsisavinimui
2. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje
3. Vitaminas D svarbus normaliai kaulų būklei palaikyti
4. Vitaminas D svarbus normaliai raumenų funkcijai palaikyti
5. Vitaminas D svarbus normaliai dantų būklei palaikyti
6. Vitaminas D svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai
7. Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese

Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų ir kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų 5 -20 min.

Svarbu žinoti, kad kalcio preparatai yra mažai efektyvūs, jeigu organizme yra vitamino D trūkumas.

Vitamino D trūkumo priežastys

Vitamino D trūkumas dažnai pasireiškia nutukusiems asmenims dėl padidėjusio riebaluose tirpaus vitamino kaupimosi riebaliniame audinyje bei retesnio buvimo tiesioginėje saulės šviesoje. Sumažėjusiai vitamino D sintezei odoje turi įtakos kremų nuo saulės naudojimas (tačiau jis – būtinas), tamsesnė odos spalva, vyresnis amžius, sezoniškumas, įgimtos ir įgytos ligos.

Vitamino D kiekis kraujyje svyruoja priklausomai nuo metų laiko – vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis būna didesnis, o žiemą ir pavasarį sumažėja.

Vitamino D trūkumo pasekmės

Šio vitamino trūkumas sietinas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžio, periodonto bei autoimuniniais susirgimais. Išsamus, daugiau kaip 30 000 žmonių medicininis stebėjimas parodė labai stiprų ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos.

Trūkstant šio vitamino, sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi. 

Deja, ne visada galime pajusti, kada pradeda stigti vitaminų. Vitaminų stygius vystosi lėtai ir progresuojančiai, ankstyvose stadijose gali nebūti akivaizdžių simptomų. Mokslininkai šį periodą vadina ikiklinikiniu arba ribiniu stygiumi. Jį gali lydėti blogas apetitas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, dirglumas, mieguistumas ar nemiga.