Vaistininko užrašai

Vasaros pabaigoje Vaistininkų profesinė sąjunga išplatino skelbimą:

“Gerbiami kolegos,

Į mus kreipėsi žurnalistė, kuri norėtų aprašyti farmacijos sektoriaus pokyčius ir paprašė komentaro šiais klausimais:

1. Kiek mūsų nuomone turėtų uždirbti farmacijos specialistas? Ir kodėl tiek, o ne mažiau?
2. Kokia mūsų turimomis žiniomis yra motyvavimo sistema – kaip tinklai stengiasi pritraukti darbuotojus? Kokių svertų turi suvilioti? Gal moka premijas lojaliems? Gal dovanos švenčių proga? Išvykos, kelionės, abonementai nuperkami?
3. Ar farmacijos specialistai kelia klausimą dėl atlyginimų didinimo, ar – tyla?

Pasidalinkite savo mintimis, pastebėjimais, konkrečiais pavyzdžiais.”

Sutikite, tema tikrai labai aktuali, jautri ir intriguojanti – tiek farmacininkams, tiek ir jų klientams. Jei savo darbo vietoje blogai jaučiasi farmacininkas, dažnu atveju tai pajus ir jo klientas. Ne veltui tiek piktų ir pretenzingų laiškų prirašyta internete apie įvairias nenusisekusias situacijas įvairiose vaistinėse. Gerai, kad prakeiksmai skrieja ne tik ant mūsų galvų, bet irant valdžios. Žinoma, pirmieji išklausytojai būname mes, bet galutinė pretenzija su laukiamu paaiškinimu apie nesąžiningas reklamas ir kainas jau skirta ne mums 🙂 Ir pasiaiškinimo tokiu atveju mums rašyti netenka. Tai JAU YRA GERAI.

Miela Vaistininkų profsąjunga, miela žurnaliste, nors smarkiai vėluoju parašyti savo nuomonę, bet GERIAU VĖLIAU, NEGU NIEKADA! Kita vertus, straipsnius šiomis temomis galima rašyti nuolatos, nes vis tiek niekas nesikeičia 😕 ir greitu laiku nesikeis, nebent viena vaistinė užsidarys, kita – atsidarys, pasikeis tik pavadinimas, o savininkas gali likti ir tas pats, mažą privačią vaistinėlę suris tinklinis ryklys, o buvusi savininkė (-as) lenks nugarą kitam, kažkuris vaistinių tinklas parsiduos, o kažkuris – perpirks kito tinklo vaistines, vieni darbuotojai bus atleisti, kiti – įdarbinti, gyvenimo aprašyme daugės naujų darbo vietų… C’est la vie…

Taigi, grįžkime prie pirmo klausimo. Pradėsiu taip pat klausimais: “O kas klausia mūsų nuomonės?”, “O kas klauso mūsų išsakytos nuomonės?” Ir klausimą suformuluočiau šiek tiek kitaip: “Kiek neturėtų uždirbti farmacijos specialistas?” Iš karto ir atsakysiu: jis neturėtų uždirbti juokingai mažai, nes kai uždirba juokingai mažai, tada dar stengiasi uždirbti nejuokingai manipuliuodamas kliento gerumu ir patiklumu.

Skaityti toliau »

“Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga” ,- sakė Ž.Ž. Ruso.

Deja, tuo metu mūsų darbdavių nebuvo šalia, todėl jie ir negirdėjo… Bet gal dabar nors perskaitys?

Kaip žinia, su savo kolegom arba likimo draugais susitinkame ne tik oficialiai mokomųjų seminarų metu, bet ir namų aplinkoje prie puodelio kavos. Kad ir kaip stengiamės išvengti nemalonių širdžiai temų, tai ne visada pavyksta. O jei rimtai – IŠVENGTI NIEKADA NEPAVYKSTA 😀 Ir kai jau įsisiautėjame, tai mūsų nesutramdo niekas. Kalbamės apie viską (reikėtų tai išgirsti darbdaviams): darbo sąlygas, algas, naujoves, senoves, ligas, vaistus, programas, vadovus (ypač regioninius) ir t.t. Dažnai susirenkame su špargalkėm ir pisulkiom, kad ko nors neužmirštume. Ir tada prasideda: “O pas mus tai…..”, “Pas mus irgi…”, “Eik tu sau! Rimtai? Pas mus tai…”, “Gerai, kad pas mus dar nesugalvojo, bet jei pas jus yra, tai greitai ir mes “džiaugsimės”. Pabaigoje darome išvadas, kuriam tinkle einamuoju metu dirbti geriausia. Vieniems tai tik ir lieka šnekose, kitiems gi – darbo vietos pakeitimu. Taip ir klajojame, ieškodami geresnio gyvenimo. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano 🙂

Nelabai seniai, šiais metais, vienas vaistinių tinklas išplatino vidinį skelbimą savo darbuotojams apie naujų darbuotojų paiešką. Todėl prie apskritojo stalo buvo aptartas ir šis įvykis.

Įsivaizduokite: jūs dirbate ne vieną dešimtmetį toje pačioje vaistinėje, iškenčiate visus firmos pakilimus ir nuopolius, atleidžiate darbdaviui už sumažintą savo algą krizės metu ir neatstatytą iki šių dienų, sukandęs dantis laukiate, kol jam prabus sąžinė, ir vis dar kenčiate, nes įsivaizduojate, kad esate lojalus, ištikimas, vienintelis ir nepamainomas, todėl kažkada jums bus atlyginta su kaupu, kaip, staiga, gaunate pasiūlymą.

Kadangi tinkle įvedamas motyvacinis sėkmės mokestis už vaistininkų ir vaistinių vedėjų atrankas visoje Lietuvoje, jums tik reikia surasti patikimą žmogų, kuris turi išdirbti ilgiau nei 3 mėn. ir  už tai gausite mėnesinį priedą po 100€ 3 mėn. iš eilės. Iš viso 300€. Tik už tai, kad perviliosite savo kolegą iš kito tinklo!

Žinoma, daugelis senbuvių pasipiktino tokiu užmoju. Ne vienas liko įskaudintas, ypač tas, kuriam už prastus rezultatus ne kartą buvo sakoma:

– Jeigu nekis darbo rezultatai, gali atsisveikinti su darbu, nes už tavęs – eilė laukia.

Ir kaip nelauks, jei vyksta natūralioji atranka – vieniems tariama “Sudiev”, kitiems – “Sveiki, mes labai džiaugiamės, kad pasirinkote mūsų tinklą”.
Skaityti toliau »

Vienas prancūzų filosofas sakė:

“Apgavystė retai baigiasi sėkme”

Norėčiau tikėti šiais žodžiais, o dar labiau norėčiau, kad jais pagaliau patikėtų tie, kurie nesustodami plauna smegenis mūsų piliečiams, pasitelkdami įvairius specialistus, gydytojus, docentus, profesorius, mokslų daktarus ir t.t.

Prieš kelias savaites, įnirtingai spaudinėjant TV distancinio valdymo pultelio mygtukus ir beieškant kokios nors intelektualios laidos, kaip tyčia, prieš akis sušmėžavo Cemio Gemzė papildas sąnariams. Pala, pala, ką dar tokio netikėto įžvelgė specialistai šiame produkte ir ko dar gamintojai nepasakė? Nebūčiau aš, kad nepažiūrėčiau ir neįvertinčiau eilinės propagandos. Kadangi turiu išmaniąją televiziją 🙂, atsisukau tą reklamą. Ir ne tik reklamą, o, pasirodo, visą laidą – nuo pradžios iki pabaigos, su lengvais vaizdo prasukimais pažiūrėjau visą “Sveikatos kodą.” Ir man pasidarė labai liūdna 😢

Pirmiausiai, kaip gali neliūdėti, jei dažna sveikatos laida prasideda:

“Laidą pristato papildai iš Prancūzijos…”

Tada, įpusėjus laidai, ją nutraukia “…papildai iš Vokietijos…” ir ją užbaigia “… ne vieną aukso medalį gavęs papildas, pagamintas Lietuvoje”.

Nepraeis ir dešimtmetis, kai nereikės jokių laidos vedėjų, nes su žiūrovais pasisveikins ir atsisveikins laidą remiantis metų gaminys.

Kiekvienoje sveikatos laidoje netrūksta nei reklamuojamų produktų, nei besireklamuojančių kontorų (Eurovaistinė, Camelia vaistinė, Gintarinė vaistinė, Norfos vaistinė, BENU vaistinė), nei stebuklingai išgijusių ligonių, nei gerą vardą turinčių specialistų, žinoma, netrūksta ir vaistininkų.

Laidos sudėliotosprotingai, įtikinamai. Na, kaip gali netikėti kalbančia senjore, kuri dar visai neseniai skundėsi kojų nuovargiu, tinimu, o gydytojui ar vaistininkui pasiūlius papildą Venikap, problemos staiga dingo. O jei dar pavyksta pašnekinti daktarą šia tema, teigiamas rezultatas garantuotas! Pardavimai – taip pat 😀

O spalio 21d laidoje taip įtikinamai(🙂) buvo šnekama apie Cemio Gemzė papildą sąnariams, kad beveik patikėjau jo gydomąja galia 😀 Ir ta vaistininkė, kuri taip “žavingai” skaitė nematomus žodžius iš oro apie Gemzės savybes, kad man buvo labai gėda. Už mus, vaistininkus. Negalima taip pigiai parsiduoti ar pasiduoti savo darbdavių reikalavimams. Jeigu taip jau reikia išreklamuoti vieną ar kitą preparatą, mielieji, darykite tai su meile ir natūraliai, ir svarbiausiai, tikėdami tuo, ką sakote. O ką pamačiau šioje laidoje, tai ne tik eilinė reklama. Tai – žirniais išberti žodžiai, kurie neturi jokios prasmės, tuo labiau – gydomojo efekto. O gal vaistininkės ir negalima kaltinti? Gal čia kalti Gintarinės vaistinės įvaizdžio formuotojai, kurie pasirinko tokią strategiją? Ne ką įtaigiau apie Gemzę pasakojo ir Eurovaistinės darbuotoja. Taip pat, ir BENU vaistininkė. Ar jos pačios, apskritai, matė save tose laidose? Viską galima būtų vertinti kitaip, jei tuos reklaminius tekstus perskaitytų ne vaistininkai, o “pasveikę” ligoniai. Kai sunkius ir ilgus farmacijos mokslus baigęs specialistas sugeba aklai ištratinti papildo anotaciją, vaizdas verčia sunerimti. Jeigu jau ta reklama yra neišvengiama tavo gyvenime, papasakok savo žodžiais, kad ir penkiais – ir akiai, ir ausiai tai bus žymiai malonesni potyriai 🙂
Skaityti toliau »

“Kur įskundėjai atlyginami, ten netruks kaltųjų”

Neseniai mano akis patraukė šis skelbimas:

Labiausiai patiko pabaiga: “Mes siūlome papildomą veiklą, kurią galite derinti su pagrindiniu darbu ir pan.”

Ilgai netruko laukti, kol į mano telefoną atskriejo kolegos žinutė: “Gal einam pabandyti tokį darbą 😎?” Tada pasijuokėm ir supratom, kad tai puiki tema platesniam skaitytojų ratui.

Pasirodė ir daugiau komentarų šiuo klausimu:

“Galvoju, o gal įsidarbinti 🤔”

“Eiti pas kolegas prašyti receptinio vaisto, o paskui juos skųsti. Kas taip gali daryti…”

Deja, kaip bebūtų gaila, norinčių dirbti tokį darbą netrūksta. Nereikia ir kolegų. Manau, didesnė dalis  tikrintojų neturi farmacinio išsilavinimo. Taip galvoti verčia mano asmeninė patirtis. Tokių veikėjų mane aplankė ne vienas. Vienais metais – net keturi!

Visus savo įvertinimus išsaugojau ir pasilikau prisiminimui, kad kada nors parodyčiau savo anūkams ir proanūkiams, kokioje policinėje valstybėje man teko dirbti.

Mano kolegos apie šį “projektą”, tikriausiai, žino visi. Bet su malonumu pasidalinsiu įspūdžiais su tais, kurie net nenutuokia, kas tai per pragaro mašina 😮

Išskleidžiau prieš savo nosį visus lapus, kuriuose mane įvairiom trafaretinėm frazėm apibūdina  rimtai nusiteikę “agentai”. Neapgavo mano šeštasis jausmas, kad prireiks man tų lapų, oi, kaip prireiks. Dabar visai smagu viską išnagrinėti NUODUGNIAI, taip, kaip daro mūsų regiono vadovai.

Skirtumas tarp manęs ir regiono vadovo – šviesmečiai, todėl ir nuomonės daugelyje detalių nesutapo. Ir kaip gali sutapti, jei vienas iš mūsų yra praktikas, o kitas – stebėtojas iš toli ir nebūtinai farmacininkas, o koks nors buvęs prekybos centro “Senukai” vadybininkas 😀

Taigi, ko gi mūsų klausinėja tie slapukai? O gi visko. Pradžioje pasižymi vaistinės adresą, datą, laiką (sekundžių tikslumu) ir aukos vardą ir pavardę. Toliau seka vaistinės aplinkos aprašymas: ar vaistinė tvarkinga (švarios grindys, nėra dulkių), kaip išdėstytos prekės (liepia fiksuoti bendrą vaizdą), toliau – reklaminiai stendai bei plakatai, o lentynose – kainų etiketės.

Trumpai pakomentuosiu. Priklausomai nuo to, ar valytoja buvo, ar nebuvo ir kuriuo dienos metu buvo, taip pat, ar žiema tuomet, ar vasara – šis rezultatas (teigiamas ar neigiamas) vertinamas balais ir įeina į visą aptarnavimo kokybę! Baisu ir pagalvoti, jei slaptas pirkėjas ateina pažliugusiu oru viduržiemį – grindys visada bus baisios! O tavo balai bendram kontekste kris žemyn.
Skaityti toliau »

Radau prieš kelerius metus atsiųstą Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos laišką, kuriame yra pateikti duomenys apie darbuotojų situaciją priimant sprendimus jų įmonėje. Šią apklausą vykdė Lietuvos Maistininkų profesinė sąjunga. Apklausos reikėjo būsimoms diskusijoms dėl keičiamo darbo kodekso.

Didžioji dalis (58,3%) apklaustųjų atsakė, kad jų įmonėje su darbuotojais nediskutuojama jokiais klausimais, vadovai viską sprendžia patys, o darbuotojai akivaizdžiai laikomi žemesniais.

25% pabrėžė, kad jaučiamas didelis atotrūkis tarp darbuotojų ir vadovų.

Ir tik 16,7%, nors ir atsakė, kad su darbuotojais jų įmonėje diskutuojama, visgi, neslėpė, kad “žemesniųjų” nuomonė neretai ignoruojama.

Didžiųjų tinklų vaistinėse taip pat periodiškai atliekami panašūs tyrimai, tačiau esminiai, darbuotojams aktualūs klausimai dažnai išsprendžiami ne jų naudai. Koks tada tokių apklausų tikslas? Pirmiausiai, parodyti darbuotojams, kad jų nuomonė vadovams yra svarbi. Antra, sužinoti, ar daug nepatenkintųjų ir nelaimingų darbuojasi pas juos. Vėliau belieka tik teisingai sustrateguoti savo veiksmus ir sudaryti įspūdį, kad viskas daroma darbuotojų labui.

Tačiau darbuotojai – protingi žmonės, todėl labai greitai pastebi, kad postūmio nėra arba jis labai jau nepastebimas. Tuomet darbo kompiuteriuose užverda diskusijos 🙂 Jas pastebėję atsakingi darbuotojai stengiasi kuo greičiau visa tai numalšinti.

Tai man labai primena neseniai garsiai nuskambėjusį atvejį: vienas geras IT specialistas pastebėjo spragą e.sveikatos sistemoje ir viešai apie tai pasidalino interneto platybėse. SAM netruko sureaguoti, todėl dabar tas specialistas turės daug nemalonumų su atitinkamomis instancijomis 😕

Mūsuose cenzūra veikia taip pat. Tai liečia kelis vaistinių tinklus. Jeigu garsiai išsakei savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, žiūrėk, tuoj atskrieja įspėjantis laiškelis iš regiono vadovo, kad taip elgtis draudžiama. Pirmiausiai apie tai turi būti pranešta jam, nes liaudis (kolegos) problemų neišspręs. Kaip bebūtų gaila, visas susidariusias problemas ar neįprastas situacijas greičiausiai išsprendžia ne regiono vadovas, o kitų vaistinių darbuotojai. Visi stoja kaip kumštis su savo patarimais ar puikiais situacijos sprendimais arba kažkokių kontaktų paskelbimais. Kad ir kaip regiono vadovai įsivaizduotų save labai dalykiškais, tai visiškai neatitinka tikrovės. Turėjau ne vieną, ne du ir ne tris regiono vadovus (ne vieno tinklo), dabar gal jau penktą ar šeštą, todėl galiu iš patirties pasakyti: visos problemos buvo išspręstos ne jų dėka 🙂 Aš, kaip ir tas IT specialistas, ne vieną kartą nusivyliau jų nerangumu ir nuo tada, aplenkiant juos, kreipiuosi į liaudį arba iš karto į gen. direktorių. Rezultatas – dažnai greitas ir, svarbiausia, rezultatyvus.

Skaityti toliau »

Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi.

Kinų išmintis sako: “Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi”. Todėl dažniausiai savo darbe mes tylime arba kalbame 🙂

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo elgsena, kalba, manierom ir kt. O jeigu jis dar ir negaluoja, yra pažeistas morališkai, psichologiškai ar fiziškai? Arba, yra vienišas ir trokštantis bendrauti? Kaip tyčia, ir vaistinė pakeliui pasitaikė… 🙂 “Reikia užsukti ir pasilabinti. Tada jau ir apie rūpesčius paplepėsiu”, – galvoja dažnas pilietis ar pilietė.

Man belieka tik pasismailinti pieštuką ir išsitraukti konspektus (kad senatvėje turėčiau ką nors humoristinio prieš naktį paskaitinėti 😀)

Išdidžiai įžengia inteligentiškas senjoras ir dar išdidžiau klausia:
– Gal galėčiau nusipirkti vyno mielių?
– Na, galiu pasiūlyti tik alaus mielių tablečių.
– Tai gal pasakysite, kurioje vaistinėje galiu jų gauti?
– Vaistinėje, tikriausiai, negausite. Bet Google rekomenduoja užsisakyti internetu 🙂

Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.

Tikriausiai daugelis prisimena apie šią vasarą kilusį didelį chaosą dėl sveikatai pavojingų vaistų, kurių sudėtinės dalys buvo pagamintos Kinijoje. Ligoniai turėjo galimybę vaistinėse pasikeisti turimus vaistus į kokybiškus. Tam buvo skirtas 1 mėn. terminas. Šiandien apie tai jau ir pamiršome. Bet per šį mėnesį užėjo dvi moterytės. Viena iš jų nešina tais vaistais:
– Atnešiau pakeisti tų vaistų.
– Man labai gaila, bet pavėlavote. Dabar galiu priimti tik naikinimui.
– Na jau ne! Tada geriau pati krosnyje sudeginsiu!

Skaityti toliau »

„Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos.” – Vašingtonas Irvingas

Kai prieš kelerius metus sugalvojau rašyti Vaistininko užrašus, tikrai nemaniau, kad šis mano užmojis suteiks tiek daug gerų emocijų. Visus šiuos metus jaučiau didelį skaitytojų palaikymą (taip pat ir palaikinimą 🙂), susidomėjimą, sulaukiau nemažai padėkų, dar daugiau – jūsų klausimų (svarbių ir linksmų), pasiūlymų sudalyvauti keliose TV laidose, taip pat – radijo laidoje. Visa tai mane ypatingai pakrovė.

Kartais užslinkdavo ir niūrios mintys: kam visa tai darau, dėl ko ir ar verta?

Šiandien galiu tvirtai sau atsakyti: BUVO VERTA 🙂! Neišsigąskite, aš niekur nedingsiu, bent jau kol kas 😊, nes ne viską dar parašiau. Tikriausiai, mano rašinėliams, gyvenant Lietuvoje, temų dar ilgai pakaks. O veikiant tokiems galingiems vaistinių tinklams, žmogaus teisių pažeidimų netrūks. Todėl mano tikslas – atskleisti kuo daugiau vyraujančios betvarkės mūsų darbuose.

Tik pačioje pradžioje negalvojau, kad tos betvarkės bus tiek daug! Maniau, kad pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi, realizuosiu save kitame amplua ir tiek. Tiesiog, pažaisiu 😉 Bet žaidimas pamažu perauga į nuolatinę kovą už darbo sąlygas, užmokestį, atostogas, pagarbą ir supratimą. Beje, ši kova mane pastūmėjo įstoti į Vaistininkų profsąjungą 🙂

Darbdaviai, manau, nebus sužavėti mano blogo rašymu, kita vertus, man nesvarbi jų nuomonė. Jeigu darbdavys viską daro pagal įstatymą ir laikosi žmogiškųjų vertybių, jam nėra ko bijoti, net manęs (nors vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus 😜).

Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas yra naudingas, vadinasi, vertas pagarbos. Labai gaila, praktika liudija kitaip. Daugelis gėdingiausiai besielgiančiųjų sako gražias kalbas. O mūsų tinkle tų skambių kalbų ar apsimetėliškų rašinėlių – užtektinai. Visuose juose gražia forma reikalaujama: DAR DAR DAR.

Kaip tik tos pagarbos iš viršūnėlių norėtųsi daugiau, nes kai kurie nerašyti jų įstatymai tvirtesni už visus rašytinius. Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas yra bejėgis. O mes tik eiliniai, pasiduodantys tai jėgai ir pildantys visus darbdavio norus. Ir taip tęsiasi iki begalybės: ateina vienas tinklas su savo reikalavimais, žiūrėk, po kelių metų jau subankrutavo ar parsidavė kitam žaidėjui, tada – vėl kitos taisyklės. Po kurio laiko įvyksta keistas susijungimas ir vėl kitas pavadinimas ir kitos taisyklės. Skaudžiausia, kad apie tuos pasikeitimus sužinai vos ne išvakarėse, nes tu esi paprasčiausias nulis. Tai valytoja paskleidžia gandą, tai vairuotojas vis su kita informacija atvažiuoja, tai vaistų atstovas “nudžiugina” naujiena, kad mes jau ne xxx greitai būsime, o yyy. Arba mes patys seminaruose pasikalbame:
Skaityti toliau »