Vaistininko užrašai

Man reikia virškinimo fermentų, stovi skrandis, jaučiuosi, kaip balionas…

Tai frazė, kurią girdžiu daug kartų per dieną. Ar tai reiškia, kad ženkliai padaugėjo žmonių, kurie turi rimtų virškinimo problemų? O gal tai didelė vaistų ir papildų reklamos įtaka? Ar, tiesiog, bėgimas įvykiams už akių, kai laukia didelis balius su nukrautais stalais ir saiko praradimu? Mada? Galų gale, nesvarbu, kokia priežastis. Svarbiau tai, kaip žinoti, kada jau tikrai reikia tos realios pagalbos mūsų skrandžiams.

Pirmiausiai, pakalbėkime apie mūsų fiziologiją. Gal tai ir nėra labai įdomu, bet papildoma informacija dar niekam nepakenkė 😀

Virškinimas – tai biologinis procesas, per kurį mechaniškai susmulkintas maistas chemiškai (veikiamas fermentų) suskaidomas iki paprastesnių junginių, gebančių rezorbuotis. Virškinimo metu baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, angliavandeniai – iki monosacharidų, riebalai – iki glicerino ir riebiųjų rūgščių. Baltymus skaido fermentai proteinazės, riebalus – lipazės, angliavandenius – karbohidrazės. Todėl ir vaistų sudėtyje, kurie gerina virškinimą, randame skirtingais kiekiais lipazės, amilazės, proteazės.

Pradžių pradžia vyksta burnoje. Čia maistas sukramtomas, susmulkinamas ir sumaišomas su seilėmis. Jose yra fermento ptialino ir maltazės, skaidančių angliavandenius, ir baltymo mucino, kuris maistą paslidina. Burnoje maistas išbūna 15-30 s. Kąsnis, susidaręs iš maisto ir seilių, nuryjamas, nustumiamas iš burnos per ryklę ir stemplę į skrandį. Skrandyje maistą veikia skrandžio judesiai ir skrandžio sultys. Skrandyje maistas išbūna 6-8 val., paverčiamas tyrele ir patenka į dvylikapirštę žarną. Joje maistą veikia kasos ir žarnos sulčių fermentai, tulžis. Plonojoje žarnoje maistas išbūna apie 3 val. ir baigiamas virškinti.

Atrodo, viskas paprasta. Tačiau, kai neturime pakankamai virškinimo fermentų, negalime suskaidyti maisto. Todėl net ir maitindamiesi sveiku ir kokybišku maistu negalime įsisavinti visų naudingų maisto medžiagų.

Kada virškinimo fermentai gali nustoti tinkamai veikti organizme?

1. Įvairios ligos gali stabdyti tinkamą virškinimo fermentų gamybą (cistinė fibrozė, kasos vėžys, ūminis ar lėtinis pankreatitas, žarnyno gaurelių disfunkcija, Krono liga)
2. Nepakankama virškinamojo trakto veikla
3. Senėjimas
4. Per mažas skrandžio rūgštingumas
5. Lėtinis stresas
6. Kt. priežsastys

Skaityti toliau »

– Tu degtinės įpylei?
– Žinoma, įpyliau.
– Ir sau, ir man?
– Ir sau, ir man 😀

Gal ir mano puslapį pradės cenzūruoti, kaip ir literatūros vadovėlius, skirtus šeštos klasės mokiniams 😀

Su tuo nauju Sveikatos ministro įstatymu dėl alkoholio vartojimo sugriežtinimo paskutiniu metu tiek kuriozų vyksta, kad užsimaniau ir aš šiuo klausimu pafilosofuoti.

Šnekuosi su pažįstamu praėjusį sekmadienį. Dalinamės įspūdžiais – kur buvome, ką matėme. Jis ir pasakoja:

Lankiausi vienoj kavinėj, pavalgiau, pasiėmiau paragauti naminio sidro (ne to, kur prekybos centruose pardavinėja), patiko, todėl išeidamas norėjau buteliuką nusipirkti į namus. O padavėja sako:

Jau po trijų (15 val.), sekmadienis, negaliu parduoti, gali Verygai paploti 😀, galiu įpilti vietoje išgerti.

Keistas įstatymas – kavinėj gali prisiliuobti iki žemės graibstymo ir keliauti namo, vietoj to, kad nusipirktum sekmadienį DIENOS metu vieną buteliuką, tada SAUGIAI keliautum namo, o namie jaukioje aplinkoje, nereklamuodamas gaminio ir nerodydamas “blogo” pavyzdžio doriems piliečiams, jaukioje aplinkoje jį išgurkšnotum.

Aš irgi pasakoju jam savo istoriją:

Man pasisekė geriau, bet tik per plauką. Susiruošiau aplankyti seniai matytus draugus, taip pat sekmadienį 😀 Važiavau ant pietų. Parduotuvėje prigriebiau vyno ir atsistojau į eilę. Man, eiliniam Lietuvos piliečiui, ne alkoholikui, net į galvą neatėjo dirsčioti į laikrodį, kad tuoj baigsis laimingos valandos. Ačiū pardavėjai, kuri už mane tai padarė ir pasikvietė be eilės, kad įmuštų mano vyną į kasą, nes po kelių minučių to jau padaryti negalės. Apsilankymas svečiuose buvo neplanuotas, kilo spontaniškai, todėl ir apie vyną pagalvojau paskutinę minutę. Bet aš juk gyvenu laisvoj šaly, tai kodėl turėčiau savo galvą apkrauti kvailais įstatymais, kurie man trukdo laisvai gyventi! Ir kuo pagaliau skiriasi šeštadienis nuo sekmadienio? Ar šeštadienį perkant vyną, alų ar degtinę 16 val. man negresia alkoholizmas? O moksleiviai, skaitydami mūsų klasikų kūrinius, bus pratinami prie alkoholio vartojimo? Gal pirma reikėtų apsaugoti ne būsimus šeštokus, o esamus mažamečius, kurie dar neina į mokyklą, bet nuo ryto iki vakaro netiesiogiai dalyvauja išgėrimų orgijose? Šių orgijų pagrindiniams dalyviams visiškai tas pats, ar 21 val., ar sekmadienio 16 val. – negaus parduotuvėje, gaus – kitur, bet negėrę neliks.

Skaityti toliau »

Pirmiausiai, noriu pareikšti, kad mano nuomonė dėl gerųjų bakterijų nepasikeitė ir aš po šiai dienai manau, kad papildomai gerti jų nereikia. Nežinau, kaip galvosiu po metų ar dešimties, tačiau šiandien yra taip 😀

Bet ne visi taip galvoja. Todėl mano pareiga šiek tiek padėti tiems, kurie, vis dėlto, nusprendė kitaip. Vaistinėse yra nenormaliai didelis pasirinkimas ir, tiesą sakant, net ir aš kartais pasimetu toje bakterijų jūroje. Pabandžiau pasitobulinti šioje srityje savarankiškai (nes tobulumui ribų nėra) ir perteikti jums savo žinias.

Reikėtų pradėti nuo pačio pavadinimo.

Probiotikai – tai “gerosios” bakterijos. Svarbiausi atstovai – bifidobekterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.

Yra dar tokie prebiotikai, kurie gaunami valgant daug maistinių skaidulų turintį maistą. Prebiotikuose gyvų mikroorganizmų nėra, tačiau jie naudojami pagerinti sąlygas virškinamajame trakte jau gyvenančioms “gerosioms” bakterijoms, padeda sukurti natūralią mikrofloros terpę.

Prebiotikų šaltinis – kiaulpienių lapai, neprinokę bananai, česnakai, šparagai, svogūnai, cikorijų šaknys.

Probiotikų šaltinis – rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas), varškė, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, sūris, juodasis šokoladas, žalieji žirneliai.

Didžiausia dabartinių probiotikų problema, kad juose esančios bakterijos – lacto arba bifido – veikia tik tol, kol natūraliai keliauja žarnynu ir pasišalina. Jos žarnyne, paprastai, neprigyja. Šiuolaikinius probiotikų preparatus sudaro vos keletas bakterijų, tuo tarpu žarnyne gyvena bent kelios tarpusavyje susijusios bakterijų grupės. Sunku tikėtis, kad viena ar dvi bakterijos turės didelės įtakos milžiniškai žarnyno mikrofloros bendrijai, todėl dabar kuriami probiotikai, turintys kuo daugiau skirtingų bakterijų rūšių (net 10 ar 12).

Akivaizdžių įrodymų, kad probiotikai šiandien galėtų veikti kaip vaistas, yra tik keletas.

Viena probiotikų rūšis gali apsaugoti nuo opinio kolito paūmėjimo. Dar vienas bakterijų derinys gali apsaugoti po operacijos, sergant Krono liga.
Skaityti toliau »

Vakar per TV reportažą žurnalistai vėl šnekino žmones ir klausinėjo apie vaistus ir jų kainas, kainų sumažėjimą ir padidėjimą. Iš visų kalbintų tik vienas prisipažino, kad jo vaistai po sumažinto PVM atpigo, o visi kiti pašnekovai teigė, kad pabrango. Po nemažo šurmulio vėl pasigirdo kalbos apie vaistinių patikrinimus. Bet didžiausia problema yra ne PVM perskaičiavime, o tame, kad vieniems vaistams taikomas 5% PVM, o kitiems – 21%. Kadangi nemaža dalis žmonių perka nereceptinius vaistus, to žadėto atpigimo jie ir nepajuto. Tuo labiau, kad dabar peršalimo ligos užpuolė Lietuvos gyventojus ir jie perka nereceptinius vaistus nuo kosulio, gerklės skausmo ir temperatūros. Jie – neatpigo.

Šiaip jau, dirbant vaistinėje, matau labai įvairių situacijų, kurios verčia stebėtis šio įstatymo netobulumu.

Ateina ligonis, sergantis cukriniu diabetu, pirkti juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Pagal SAM nustatytą normą, jis gali įsigyti tam tikrą kiekį nemokamų juostelių ar su nedidele priemoka. Tačiau daugeliui ligonių tų juostelių nepakanka ir jie priversti pirkti už pilną kainą. Kadangi tai ne vaistas, PVM išliko 21% ir juostelių kaina tebėra nemaža. Bet juk žmogus perka gyvybiškai svarbią prekę, tai kodėl tas lengvatinis sąrašas neapgalvotas, neišfiltruotas?

Žinoma, idealiausiai būtų suvienodinti PVM visiems vaistams ir med. prekėms, bet iš kurios kišenės paimti tų papildomų lėšų, jei jau visos jos tuščios arba beveik tuščios.

Dabar parduodi žmogui nereceptinį ibuprofeną, kurio kaina apie 2€ ir daugiau (10tabl.) ir matai ekrane 21%, o pagal receptą parduodant tą patį ibuprofeną, bet receptinį (30tab.) jau matai 5% ir kaina – 2,7€ (už 30 tab.!) Vaistas yra ne pats brangiausias, ne gyvybiškai svarbus, todėl čia tik šiaip palyginimas, bet geriau jau tų juostelių gliukozei matuoti kaina būtų mažesne nei ibuprofenas. O geriausiai – visi su 5% PVM 🙂

Citramonas tab. N100 – su 5%, o citramonas tab. N20 – su 21%. Nors ta didelė pakuotė ir taip buvo santykinai pigesnė, dabar dar daugiau atpigo, o mažoji pakuotė ir liko brangi. Skaityti toliau »

Išradingi darbdaviai, negalėdami savo darbuotojams didinti atlyginimų, stengiasi bent jau padidinti emocinę įtampą. O paskui pareiškia, kad mūsų darbe nėra jokios įtampos (bent jau mūsų darbe). Nes, pasirodo, nuo įtampos kiekio priklauso mūsų darbo valandų skaičius ir atostogų trukmė. Norėdami ir šioje vietoje pataupyti kitų sąskaita, jie sumanė tą tvarką truputėlį pataisyti. Deja, ir šį kartą nepavyko. Bandyk dar 😀

2017-09-19 ministerijoje vyko pokalbis dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų, sutrumpinto darbo laiko, pailgintų ir papildomų atostogų. Profesinių sąjungų pozicija buvo – nekeisti šiuo metu galiojančių sąlygų, darbdavių – pritarti, kad vaistinių darbuotojams būtų pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos. Vyriausybė pasiūlė pradėti diskusijas dėl farmacininkų darbo sąlygų veiklos pokyčių įvertinimo ekspertų rate.

2017-11-07 vyko posėdis, kurio metu vėl turėjo būti svarstomas šis aktualus klausimas. Užsitęsus diskusijoms bei viršijus numatytą laiko limitą, posėdžio pabaigoje buvo pasiūlyta greitai apsispręsti dėl farmacijos specialistų atostogų trukmės ir darbo laiko. Norėta sprendimą priimti greitai ir be didesnių diskusijų, bandant sudaryti įspūdį, kad tai nėra labai svarbus sprendimas (taip tikriausiai sprendžiami visi Lietuvos piliečiams ypač jautrūs klausimai). Profsąjungų pusė paprieštaravo šiems planams, todėl nebaigtas nagrinėti klausimas buvo perkeltas į sekantį posėdį.

2017-12-12 LR trišalė taryba svarstė darbdavių siūlymą išbraukti farmacijos specialistus iš sąrašo specialybių, kurioms dėl padidintos protinės ir emocinės įtampos taikoma sutrumpinta savaitės darbo laiko norma. Po trumpos, bet įtemptos diskusijos, buvo priimtas sprendimas nekeisti esamo reglamento 🙂

Skaityti toliau »

Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.

– Markas Aurelijus

Pasirinkau tokią profesiją, kuri savaime įpareigoja nuolat galvoti apie kitų reikalus. Šnekant apie visuomeninę naudą – iš gyvenimo situacijų sukurtas mano puslapis, tikiu, duoda nors kažkiek gerų emocijų skaitytojams 😀 Vadinasi, verta tęsti pradėtus darbus.

Dideliame mieste galima daugiau pamatyti, užtat mažame – daugiau išgirsti. Vaistinė, nepriklausomai nuo miesto dydžio, yra ta vieta, kur gali ir daug pamatyti, ir daug išgirsti 😯

Ką aš pamačiau praėjusiais metais ir ką matau šiais?

Kaip ir prieš keletą metų, taip ir dabar, gruodžio mėnesį vaistines užplūsta emigrantai. Jie šluoja viską: vaistus, papildus, vėl vaistus, ir vėl papildus sau, vaikams, tėvams, draugams ir kolegoms, likusiems emigracijoje. Šie pirkėjai niekada neklausia kainų, visada perka daug ir nesismulkindami, savo elgesiu siekiantys parodyti, kad jie sau gali leisti viską, o jei ir ne viską, tai daug. Dažnas jų visada pabrėžia: “Čia pas jus, Lietuvoj….”, “O pas mus tai….”

Kaip ir kiekvieno sausio mėn. pradžioje vaistinėse įsivyrauja tyla ir ramybė. Nes visi, arba beveik visi pinigai jau pravalgyti ir prapirkti, todėl ir vaistų ar papildų nereikia. Tiksliau, reikia, bet…

Iš vienos pusės – gerai, nes neperka bet ko ir bet kiek. Iš kitos pusės – gaila tų, kuriems tikrai svarbu nusipirkti vaistą, o pinigų nėra. Deja, negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų. Todėl, vėl atėjus šventėms, neskaičiuojame ir negalvojame, kaip gyvensime po mėnesio.

Jeigu reikėtų išrinkti saugiausią pinigų laikymo vietą, tai galėčiau išduoti, kad tai yra vieta arčiau krūtinės. Aišku, tai liečia senjorus. Smagu stebėti, kai ateina laikas mokėti pinigus, senolis ar senolė apsidairo, ar šalia niekas nestovi ir pradeda lukštenti striukes, megztinius, marškinius ir palaidines, kol rankose atsiranda 50 ar 100€ banknotas. Senjorės pinigų ieško ir po sijonais. Ten pinigai dažniausiai pritvirtinti ant šlaunies su gumyte 😀 Kiti mėgsta išvynioti iš tuščio Maximos ar Iki maišiuko. Ką gi, išradingumui ribų nėra. Beje, jaunimas pirmenybę teikia banko kortelėms. Paskutiniu metu, senjorai stengiasi nuo jų neatsilikti.

Kas liečia nuolaidų korteles, tai jų gausa senjorai pirmauja ir nurungia jaunimą. Kai paprašai vaistinės nuolaidų kortelės, išsitraukia visą glėbį ir bando surasti tą vienintelę. Kartais pagalvoju, ar yra tiek parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių, kiek yra pas juos kortelių. Kita vertus, jei piniginė tuščia, tai reikia ją kuo nors užpildyti.

Skaityti toliau »

Dideli darbai nepadaromi iš karto

Taip kažkada sakė Sofoklis. Taip norėtų šiandien pasakyti ir Sveikatos apsaugos ministras, turėdamas galvoje savo pažadą atpiginti vaistus. Tuo norėtume tikėti ir mes. Bet kol kas apie tai kalbėti dar anksti, nes viskas dar tik prasideda 😀

Nors praėjo dar tik kelios šių metų dienos, turiu jus nudžiuginti tam tikrų vaistų kainų sumažėjimu. Taip taip, sumažėjimu, jūs tikrai teisingai perskaitėte 😀 Tai palietė nekompensuojamus receptinius vaistus ir, žinoma, jūsų visų kišenes.

Smagu pamatyti (bene pirmą kartą) ne didėjančias, o mažėjančias vaistų kainas. Keistas dalykas – per kelias dienas nei iš vieno pirkėjo neišgirdau, kad vaistai atpigo. Matyt, jų kainos jau pakilę į tokias aukštumas, kad vienu ar dviem eurais sumažėjusi galutinė suma nelabai ką nors ir reiškia, nes mokėti reikia vis tiek nemažai. Kaip ten bebūtų, man vis tiek smagu.

Žinoma, šis kainų sumažėjimas negalioja daugeliui jūsų pamėgtų nereceptinių vaistų, kurių reklamos šmėžuoja visur ir todėl jų nuperkama daugiausiai. Tokiu atveju jums palankiau bus apsilankyti pas gydytoją ir išsirašyti receptą, pavyzdžiui omeprazoliui, kuris pastarosiomis dienomis atpigo (kompensuojamas receptinis), nei pirkti nereceptinį omeprazolį (kitu firminiu pavadinimu), kuris ir šiaip jau buvo brangesnis, o po receptinio atpigimo, dabar jau pasidarė visiškai nepatrauklus dėl savo kainos. Žodžiu, įdomūs dalykai radosi po dar įdomesnių sprendimų. Ir laimės tie, kurie pateks pas kantrų, išmintingą, geranorišką ir nesavanaudį vaistininką, nes tik vaistininkas žino, kad yra keli ar keliolika variantų, iš kurių vienas yra pats geriausias 🙂

Bet niekada nebūna gerai visiems. Vis dar nemažai nuperkama papildų. O jų kainų nekontroliuoja niekas. Todėl šių prekių mėgėjams, kaip ir anksčiau, teks ir vėl ploninti pinigines. Arba atsisakyti šių įpročių. Kalbant apie šių metų pirkimą, tai jis, praktiškai, nevyksta. Nes, pirma, baigėsi pinigai ir antra, paskutinėmis senų metų savaitėmis buvo tiek nupirkta papildų dovanoms, kad manau, dabar daugelis dar ilgai turės ką užkandžiauti pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Skaityti toliau »