Vaistininko užrašai

Vakcinų ar žmonių Lietuvoje yra per daug?,- iškilo man toks klausimas, perskaičius viename Lietuvos dienraštyje BNS pateiktą informaciją, kad išpilama vis daugiau vakcinų. Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, per savaitę išpilamų vakcinų nuo koronaviruso kiekiai pastaruoju metu išaugo tris ar keturis kartus. Skaitau ir negaliu patikėti 😮Ta pati ministerija, su Vyriausybe priešakyje trimituoja, kad reikia kuo greičiau ir kuo platesniu mastu išplėtoti vakcinaciją vaistinėse, nes vakcinavimo tempai kelia nerimą. Ir kone tą pačią dieną skaitau, kad vakcinos išpilamos, nes neatvyksta skiepijimuisi žmonės 🤦‍♂️🤦‍♀️

Balandžio mėnesį per savaitę buvo išpilamų 10-20 vakcinų dozių, gegužę – 50-60, o per pirmą birželio savaitę – 239 dozės! Pasak ministerijos atstovo, išaugę išpilamų vakcinų kiekiai yra susiję su masine vakcinacija ir plačiu vakcinų prieinamumu. Tai jeigu klerkai užsimojo vakcinaciją papildomai perkelti dar ir į vaistines, kiek nepanaudotų vakcinų dozių išpilsime tuomet?

Leiskite paklausti “protingų” ponių ir ponų, bergždžiai metus laiko trinančių užpakalius, kaip jų manymu vaistinės išgelbės tautą, perimdamos skiepijimo centrų funkcijas? Į vakcinacijos centrus kviečiami tūkstančiai gyventojų, deja ir tai nepadeda sunaudoti visų paruoštų dozių, tačiau vaistinės sugebės per dieną paskiepyti visus norinčius (?!), nes, pasirodo, tik joms pavyks įkalbėti, prisikviesti gyventojus masinei vakcinacijai (gal krautuvininkai mus įpareigos eiti į gatves ir už rankos vestis į vaistinę skiepyti?). Nes vaistinės žymiai geriau pasiruošę nei poliklinikos ar dideli centrai –  pas mus paskiepytieji galės glaudžiai susėdę šalia vienas kito po skiepo 15 min praleisti vaistinės patalpoje kartu su kitais pirkėjais ir darbuotojais 🤭 ir taip pasidalinti vieni su kitais vargais, džiaugsmais ir rūpesčiais, o gal ir bakterijomis bei virusais 🦠

Šiandienos temą išprovokavo paskutiniai įvykiai, nutikę vienoje Lietuvos gydymo įstaigoje – katorgoje.

Taigi, tikriausiai supratote, kad šį tą parašysiu apie mobingą. Ką reiškia šis nelabai lietuviškas žodis🤔

Galimi keli apibūdinimo variantai, kaip, pavyzdžiui:

Emocionalus linčo teismas

arba

Tyčinė sisteminė žmogaus priespauda

arba

Psichologinis kanibalizmas

arba

Planingas ir nuoseklus procesas, turintis konkretų tikslą – neetiškais ir neatsakingais veiksmais kelti asmeniui nuolatinį stresą, tikintis, kad asmuo bus išstumtas iš organizacijos.

Trumpiau sakant – priversti darbuotoją palikti savo darbo vietą.

Kartais mobingo priežastis gali būti perdėtas drąsumas, skundai, pastovi kritika, bendro darbo ignoravimas, iššaukiantis elgesys. Darbdaviui patinka verslūs, aktyvūs žmonės, siekiantys aukštų rezultatų. Tačiau viskam yra ribos ir, kai darbuotojas per daug išsišoka, darbdavys pradeda jausti trukdymą nusistovėjusiai tvarkai. Idealas nereikalingas kaip apendiksas –  jį reikia pašalinti. Aktyvus kolegos nuomonės reiškimas labai greitai užrūstino mūsų bendrą darbdavį. Jeigu iš pradžių dar buvo bandoma atsižvelgti į išsakytas kolegos pastabas dėl netinkamų darbo sąlygų bei nugvelbtos atlyginimo dalies, tai ilgainiui tie jo pastebėjimai jiems tapo kaip rakštis subinėj. Ir ne tik pastebėjimai. Rakštimi tapo ir jis pats.

Sakoma, kad dažniausios aukos – išsiskiriantys iš kolektyvo, aktyvūs darbuotojai. Tai pirmaujantys, savimi pasitikintys, kūrybingi, darbštūs, sąžiningi bei siekiantys pasižymėti savo kompetencijomis darbe darbuotojai, dažniausiai darboholikai, tačiau nesugebantys spręsti konfliktų, dažnai matydami tik vieną sprendimo būdą tokiu atveju – problemos ignoravimą. 

Su kolega buvo šiek tiek kitaip. Savęs auka jis nelaikė ir problemos neignoravo, atvirkščiai, visus probleminius klausimus kėlė į viršų. Iš pradžių tai nepatiko regiono vadovui, o vėliau – ir visoms kitoms aukščiau stovinčioms viršūnėlėms. Kadangi Lietuva – vienas didelis kaimas, giminystės ar intymūs ryšiai organizacijose – dažnas reiškinys,  o sugebėjimas įtikti vadovams (pabūti rudnosiukais) dažno vadybininko siekiamybė. Net neabejoju, kad  regioninis atstovas puikiai atliko šį vaidmenį, nes ką daugiau gali nuveikti iš “Senukų” į farmacijos verslą atėjęs vadybininkas 😎 Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien kolega dirba naujoje puikioje vietoje 🤓

Tokios įmonės, kurioje tenka patirti ne pačių geriausių emocijų, kultūrai būdingos apkalbos, intrigos, nepagarba vieni kitiems ir nuolatinė kova dėl vietos kolektyve. O kai tokie rudnosiukai žino, kad nesulauks jokios atsakomybės už savo veiksmus, nes visi surišti vienais saitais su vadovybe,savo galias rodo tiems, kurie atlieka patį svarbiausią ir atsakingiausią darbą. Važinėti su darbiniu automobiliu laisvu grafiku, lankant pavaldžias vaistines ir stovėti pirmoje fronto linijoje prieš ne visada gerai nusiteikusius klientus bei klausytis rudnosiukų priekaištų, kad blogai dirbi yra ne vienas ir tas pats.

Daugiau nei prieš du metus Lietuvoje (ir ne tik) siautė tymų sukėlėjas 🦠 Jau tada sveikatos apsaugos ministerija nedrąsiai pradėjo diskutuoti apie galimybę skiepytis ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Atseit, tokia idėja padėtų kelti bendrą visuomenės imuniteto lygį. Po mėnesio seime buvo registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Buvo pateikta ir statistika: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje vykdoma vakcinacija. Nebuvo įvardintos tik šalys, bet net neabejoju, kad tose šalyse sveikatos apsaugos lygis yra nepalyginamai aukštesnis, o darbuotojų sąlygos teikti papildomas paslaugas vaistinėse ženkliai skiriasi nuo Lietuvos 😎

Net nedrįstu galvoti, kad kažkur Skandinavijos šalyse farmacijos specialistai vaistinėje dirba po vieną ar dviese, o patalpų plotas tokio dydžio, kad norint persirengti, pirma reikia uždaryti spintos ar/ir patalpos duris, kad normaliai galėtum atlikti judesius ištiestomis rankomis. Žinoma, ir Lietuvoje ne visos vaistinės yra kišenės dydžio, bet dauguma – taip. Tikriausiai, ir apmokėjimas už papildomai suteiktas paslaugas svetur yra aiškus ir nežeidžiantis. Lietuvoje, greičiausiai, šis klausimas, kaip ir daugelis kitų, liks kaboti ore. Nes kitose šalyse įprasta praktika yra tiksliai įvardinti visas pareigas ir atsakomybes bei apmokėjimą už jas. Pas mus, gi, dažnai bandoma gudrauti, kartais imtis net šantažo, kad priversti darbuotoją atlikti kuo daugiau už kuo mažiau. Priedai, procentai ir visos kitos mažos gudrybės, kurių pavidalu įvardijamas  KONKURENCINGAS ATLYGINIMAS, kuris nebūtinai bus KONKURENCINGAS – papildomos paslaugos lengva ranka bus įrašomos į pareigybes, kurias tu privalai atlikti pagal savo kompetenciją ir jau įskaičiuotos į bendrą sutartą algą. Viskas labai paprasta – nepatinka, gali keliauti kitur, į tavo vietą rikiuojasi eilė.

Juk kai sudarinėjau sutartį su darbdaviu, tikėjau, kad įstatymu numatyta tvarka man priklausys ir apmokamos atostogos. Tačiau atėjus išsvajotų atostogų metui, nebuvo lengva ištrūkti.

Reikėjo surasti sau pamainą, nes personalo skyrius, pasirodo, neįgalus tą atlikti (ką iš viso ten veikia tos mergšės?). Jau rašant prašymą atostogoms, turi nurodyti, kas ir kokiu krūviu tave pavaduos, kitaip, prašymo niekas nevizuos. Kai nepavyko surasti,  kas mane pakeičia (atvirai sakant, nelabai ir ieškojau, nes mano pareigybėse to nenumatyta), spjoviau į tą reikalą ir pareiškiau – “Ne mano darbas ieškoti žmonių, aš išeinu atostogų nuo xx.xx.xx, raktai ten ir ten, grįšiu tada ir tada. Jei netinka, tada susitiksime darbo ginčų komisijoje”. Žinoma, kad pavaduojančius žmones surado, o jie buvo piktai nusiteikę, nes nesugebėjo pasipriešinti toms varnoms, sėdinčioms ofise ir pasirašė ant “šiek tiek padidinto krūvio” ir DIDESNĖS ALGOS. O kai mano kolega susiruošė atostogų, teko ir man padirbėti dvigubu krūviu. Ar buvo sumokėta dvigubai? Gal juokaujate 🤭 Tokia darbdavių savivalė Vyriausybei neatrodo ydinga. Tai ką čia dar keisti?

Patogiai įsitaisę  ant sofučių, krautuvininkai nepailsdami gelbėja pasaulį. Iš pradžių sumoja įteisinti vakcinavimą nuo gripo ir erkinio encefalito. Bet, apetitui beaugant, žiūrėk ir vakciną nuo Covid-19 jiems pavyko įtraukti į skiepų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras lengva ranka deda parašus po abejotinais ir iki galo neišgrynintais sprendimais, vedamas vienintelės minties – skiepijimas vaistinėse ženkliai padidins pasiskiepijusių žmonių skaičių. Žinoma, skubėti ministrą kalti prie kryžiaus nevertėtų, nes jis ir jo komanda yra labai smarkiai nutolę nuo medicinos, todėl nė nenutuokia apie tokius dalykus kaip įvairūs pačios ministerijos nustatyti reikalavimai, kurių būtina laikytis atliekant tam tikras procedūras. Ši komanda taip pat nėra gerai susipažinusi su tinklinių vaistinių viršūnėlėmis (taip vadinamomis “slibinų galvomis”, kurias nukirtus greitai atauga kitos, dar gudresnės ir apsukresnės). Užtenka krautuvininkams pavirkauti, kokia sudėtinga situacija yra Lietuvoje ir kaip lengvai ją galėtų pagerinti vaistinės, staiga persitransformavusios į skiepų kabinetus, ir ministras suskysta. Atrodytų, jog iki šiol egzistavusių kabinetų būtų maža. Net ir akivaizdus faktas, kad kabinetų netrūksta, o trūksta vakcinų, sunkiai transliuojasi iki tų aukštųjų protų. Krautuvininkai teigia, kad taip jie tikisi padidinti vakcinacijos tempus, ypač tada, kai išaugus skiepų pristatymo į Lietuvą tempui jų apdoroti nepavyks valstybinėms įstaigoms (!). Ir toks argumentas įtikina ministeriją🤭 – valstybinės įstaigos, turinčios tūkstančius kvadratinių metrų ploto ir armiją darbuotojų – nesusitvarkys, bet vaistinės su vienu – trimis darbuotojais ir viena maža (arba didesne bendra) patalpa – be kliūčių paskiepys šimtus norinčiųjų…

Įdomu, ar klerkai įsivaizduoja skiepijimą nuo kovido vaistinėje? Ar toje pačioje patalpoje eilėje lauks ir vaistų nusipirkti norintieji, ir tie, kurie jau po skiepo, turės 15 min. ramiai pasėdėti? Ar tokiomis erdvėmis gali pasigirti mūsų vaistinės? Apie tai niekas net ir negalvoja. Nei apie šaldytuvus, iš kurių bus imamos vakcinos. Ar mes jas laikysime kartu su visais kitais šaldytuviniais vaistais? Ar pacientui nekils klausimų, iš kur mes tas vakcinas atsinešėm, ar tuo labiau jau sutraukėm į švirkštą, ir ką galiausiai, iš viso suleidom? Gal ateisime su visu buteliuku ir prie žmogaus atliksime tą procedūrą? O kaip dėl WC? Per 15 min. gali ir ten prireikti patekti. Ar turėsime įsileisti pašalinius žmones į tarnybines patalpas? O kaip dėl vakcinų likučių, kai iš 6 dozių bus panaudotos trys? Koks likusių dozių likimas (ar pateks kitam, ar bus sunaikintos) žinos tik vaistininkas ir Aukščiausiasis. O kaip su atliekomis? Ministerijos tai NEJAUDINA, nes jai vadovauja ekonomistai, auditoriai, edukologai, teisininkai, ir vienas kitas susijęs su medicina, tačiau jau seniai nepraktikuojantis ir neverdantis tose sultyse, todėl sunkiai besiorientuojantis sveikatos sistemoje. Kodėl toje komandoje nematome farmacininkų, farmakologų, gydytojų – praktikų, kurie labai gerai suvokia šių dienų aktualijas ir žino, kas yra blogai, o kas gerai?

Esu jau  36 metai kaip vedęs. Vieną dieną pažiūrėjau į savo žmoną ir sakau:

– Brangioji, prieš 36 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome mašinos, neturėjome televizoriaus, neturėjome pinigų ir miegojome ant išskleidžiamos sofos. Bet kiekvieną vakarą aš guldavausi su karštai atrodančia 18 – mete. Dabar mes turime nuostabų namą, dvi mašinas, karališko dydžio lovą, pinigų ir naujausio modelio televizorių. Bet miegu su 54 metų amžiaus moterimi. Man atrodo, kad aš savo pareigą atlikau, o tu savas apleidai 🤨

Mano žmona – labai supratinga moteris. Ji pasiūlė man susirasti 18 – metę merginą ir patikino, kad padarysianti viską, jog aš vėl gyvenčiau nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinigų, ir vėl miegočiau ant išskleidžiamos sofos.

Argi pagyvenusios moterys nenuostabios? Jos tikrai žino, kaip išspręsti vidurio amžiaus krizę 😎

O kaip išspręsti šalyje susidariusią krizę?

“Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.” Taip buvo skelbta šių metų sausio mėn. Sprendimas – logiškas. Tik kaip ilgai jis galiojo?

Jau balandžio mėn. iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos buvo perskirstytos Vilniui. Gal tik sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kai Vilnius pasiruošė masinei vakcinacijai, atverdamas “Litexpo” parodų rūmus. Na, žinoma, esant galimybei tokioje erdvėje paskiepyti apie 15 tūkstančių žmonių, reikia užsitikrinti ir vakcinų skaičių. Galbūt, Šiaulių ir Klaipėdos miestų sąskaita tai ir bus padaryta. Tačiau, kaip jaustis klaipėdiškiams ir šiauliškiams, kuriems jau buvo numatytos antro skiepo datos? Kokioje padėtyje atsidūrė medicinos personalas, atlikęs milžinišką darbą planuojant, skaičiuojant, registruojant ir kviečiant gyventojus antrai skiepų dozei, o vėliau – tuos vizitus atšaukinėjant? O skaičiuoti ir planuoti tikrai nėra taip paprasta, vertinant vakcinų (vėliau, ir praskiestų vakcinų) saugojimo laiką. Norint neprarasti vakcinos dozių, skaičiuojama labai atsakingai – reikia numatyti ir tokius atvejus, kai gyventojas neatvyks dėl pateisinamų priežasčių (susirgs ar kokia nenumatyta bėda ištiks), vadinasi reikalingas rezervinis sąrašas. Atsakingi už vakcinavimą žmonės nemiega naktimis ir dirba neskaičiuodami valandų, kad tik viskas jų įstaigoje vyktų sklandžiai. Tačiau  Vyriausybės ir ministerijos klerkai nusprendė, kad DABAR BUS TAIP!

Šią dieną žmonės gali nesigėdydami daryti tai, ką paprastai slapčia daro visomis kitomis metų dienomis 🤣

Kalbant apie vaistinę, galėčiau drąsiai teigti, kad balandžio 1-osios pokštų pasitaiko daugiau nei metuose yra dienų. Beje, kiekvienas juokas slepia dalį tiesos…

– Nuolaidų kortelę dar duokite, – primenu nuolatiniam klientui.

– Jūsų kortelė kaip nabašnikui rožės, – nelinksmai atkerta pirkėjas.

Ir jis, žinoma, visiškai teisus. Toje nuolaidų sistemoje viskas taip sudėliota, kad ten pamatysi daugiau žvaigždutėmis pažymėtų teiginių, kada ir kam nuolaida nepriklauso, nei kuomet turėsi naudą. Svarbu didelėmis raidėmis ir garsiai pasiskelbti, o tada tyliai veikti…į savo pusę. Kas ten aiškinsis po to? O jei vienas kitas atkaklesnis ir išdrįs, tai jam bus atsilyginta. Net ir man, kartais, paėmus didesnį kvitą ir panagrinėjus jį, ne visada lieka aišku, kuriai prekei pritaikyta ta nuolaida, kokia ji ir kodėl ne visada gaunasi tas 20 ar 30 žadamų procentų 🧐 Bet kur man čia suprasti tą aukštąją matematiką? Mes, gi, daugiau chemijas visokio plauko niurkėme.

Apsipirko du senjorai, vienas ir sako kitam:

– Tai nepadėkojai už vaistus dar.

– Aš už vaistus niekada nedėkoju, nes gali suveikti kaip nuodai.

– Tai ką, nežinojai, kad ir taip nuo vaisto iki nuodo – vienas žingsnis?

Ir sužiuro abu į mane. Teko išdėstyti mokslo tiesas:

– Nėra vaistų, ir nėra nuodų, yra tik dozės. Tos pačios medžiagos didelės dozės veikia kaip nuodas, mažos – kaip vaistas 💊

– Ačiū už aptarnavimą…

XXX

– Duokite man pagaliukų.

– Ausims valyti?

– Ne.

– Kosmetinių?

– Ne.

– Saldainių? (Yra tokie ilgi saldainiai, lazdelėmis vadiname)

– Sakau, gi, pagaliukų. Akims. Mažos pipetės tokios su vaistais…

Melas – žodžiai, kurie neatskleidžia tikrosios informacijos. Be priežasties, tikriausiai, savo artimam žmogui nemeluotume. Dažniausiai meluojame norėdami sušvelninti situaciją arba išvengti konflikto. Melavimas gali būti apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tačiau neįvykdytas ketinimas melu nelaikomas 😇 Melu nelaikomi ir formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai. Jei žmogaus paklausi “Kaip laikaisi?”, jis greičiausiai atsakys “Gerai”, nors jo išvaizda ir elgesys rodys priešingai.

Laikui bėgant išmokstame meluoti ne taip vaikiškai primityviai. Sukaupta melavimo patirtis leidžia pasirinkti daug subtilesnius būdus. Nustatyta, kad vyresni žmonės apie ką nors pameluoja kas penktame pokalbyje 🙄 O studentai savo mamoms meluoja beveik kas antrą kartą su jomis bendraudami. Kur kas rečiau meluoja ilgai gyvenantys sutuoktiniai. Tačiau, jeigu jau meluoja, tai meluoja skaudžiausiai. Melu dangstoma išdavystė, maskuojamas nepasitikėjimas vienas kitu. Toks melas atsiliepia tolimesniam gyvenimui.

Su laiku išmokstame meluoti taip, kad niekas net neįtaria. Išmokstame meluoti netgi drąsiai žvelgdami pašnekovui į akis 👀, taip griaudami mitus, kad “meluoja, net nežiūri akis”:

– Na, duokite man to Xanaxo, atnešiu, gi, tą receptą. Man tikrai gydytojas rašo. Ir dabar būtų parašęs, bet atostogauja…

– Jau praeitą kartą sakėte tą patį. Šį kartą galėjote pakeisti plokštelę…

– Tai aš ne melagis koks! Jei atostogauja, tai ir sakau, kad atostogauja.

– Ir kaip tyčia tada, kai jums baigiasi vaistai 🤔

Kartais melą išduoda pati kalba. Melagiai daro ilgesnes pauzes, dvejoja, prieš atsakydami, daro daugiau kalbos klaidų. Kai žmogus meluoja, žodžiai sako viena, o išraiška – kita, nes jaučiamas vidinis diskomfortas, kūnas tiesiog priešinasi: