Vaistininko užrašai

Baimė užkrečiama kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą.

Baimės jausmas naudingas tik tol, kol nepradedame bijoti rizikos. Tačiau, panašu į tai, kad dabar žmonės užvaldyti jau ne baimės, bet paranojos. Paranoja – tai tokia psichinė būklė, kuriai esant žmogus tampa pernelyg įtarus ir jį kamuoja persekiojimo manija. Taigi, plačiai po pasaulį paplitus koronavirusui, žmones apėmė masinė psichozė: nuo vienkartinių kaukių iki kruopų šlavimo nuo prekystalių.

Deficito laikai

Atrodo, šiais laikais esame visko pertekę, lentynos lūžta nuo maisto prekių gausos ir įvairovės. Kas yra tualetinio popieriaus trūkumas, daugelis jau neprisimena, o dar didesnė dalis – to net nepatyrė. Jeigu sovietmečiu šalia kanceliarinių prekių parduotuvės nuvinguriuodavo eilė, buvo aišku, kad į prekybą išmetė tualetinio popieriaus. Ir rikiuodavosi praeiviai kaip kareiviai ir kantriai laukdavo savo eilės, nes žinojo, kad kitu atveju, teks tarp delnų trinti laikraštį, kol jis suminkštės ir taps panašus į deficitinį popierių.

Pasirodo, ir šiandien turime deficitinių prekių 😊 Jau kelintą savaitę vaistinės neprekiauja vienkartinėmis kaukėmis. Deficitu jau tapo ir dezinfekcinis skystis. Po truputį senka salicilo spirito atsargos, todėl artėjant Velykoms, pats metas pradėti marginti…šį kartą rankas, ne kiaušinius, dezinfekuojant jas likusiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis – jodu, kalio permanganatu ir briliantine žaluma 😄 Jei kas nors nusistebės (kuo labai abejoju), pasakysite, kad išbandėte naujas kiaušinių marginimo technologijas. 

Juokas juokais, tačiau mums nejuokinga, kai tenka apsiklijuoti visus langus ir sienas su informacija, kad medicininių kaukių neturime, tačiau žmonės vis tiek tikisi jų gauti iš po prekystalio. Ir kai paklausi jų, ar iš tikrųjų nematė, kas užrašyta penkiuose lapuose (vitrinose), su nepasitenkinimu išrėkia:

“Jūs privalote turėti, nes jūs – tai vaistinė, o vaistinėje turi būti kaukių!”

“Kodėl neužsakote?! Ar nesuprantate, kad virusas puola ir jūs privalote mumis pasirūpinti”.

Mūsų pasiaiškinimai tyliai paskęsta keiksmų jūroje…

Juokas padeda ištverti

Kaip ir už vaistinės durų, taip ir jos viduje, žmonių problemos niekur nedingsta:

– Man šeimos gydytojas paskyrė tokį keistą tyrimą – koronarografiją. Bet aš neturiu nei temperatūros, nei kosulio 🤔 tik širdies problemų turiu. Tai kam man dabar tirs tą virusą? Tikriausiai, dėl prevencijos ir rizikos…

Kita, nelemtu virusu susirūpinusi bobulytė, visai rimtu veidu bėdavoja:

– Dieve, dieve, geriau jau mirčiau dabar, kol tas koronos virusas manęs nepaėmė. Įsivaizduojate, jei mirčiau nuo jo?! Niekas neateitų į mano laidotuves!

“Puikios kainos ir pasirinkimas”

“Daugiau nuolaidų”

“Mums gera jumis rūpintis”

“Linkime pasveikti”

Ir taip toliau, ir panašiai 🙃 Iki skausmo visiems girdėti ir matyti šūkiai tiek vaistinėse, tiek spaudos leidiniuose, tiek TV ekranuose. Širdžiai mielus žodžius, o tiksliau pažadus, dažnai girdi ir darbuotojai. Bet gražių žodžių nepakanka. O ir tie gražūs žodžiai smarkiai skiriasi nuo realybės.

Ne kartą iš savo darbdavių esame girdėję paverkšlenimų, kad išsilaikyti rinkoje sunku, kad valdžia nuolat kurpia nepalankius verslui įstatymus, juos visaip kitaip riboja ir skriaudžia, kad krizė vis dar alsuoja į nugarą ir pelnas niekaip neužauga 🤭 Todėl ir atlyginimų nėra iš ko didinti, o ir šiaip, nėra jie tokie maži 😮, tiesiog, reikia daugiau pasistengti. Na, mes ir stengiamės, vieni mažiau, kiti daugiau, tik kad tos pastangos pildo ne tas kišenes 💶

Praėjusį kartą papasakojau vieno vaistininko arba vienos vaistinės istoriją. Šį kartą į eterį prašyte prašosi vieno vaistinių tinklo istorija. Kaip supratote, įžangoje skelbti skambūs šūkiai – tai “Gintarinių vaistinių” reklaminės vilionės. Deja, išorinis grožis ne visada atitinka vidinį turinį.

“…kreipėsi į prokuratūrą dėl UAB“Gintarinės vaistinės” galimai padarytų nusikaltimų ir savivaliavimo…”, “…UAB “Gintarinė vaistinė” melagingai žadėjo…” (🤭 kaip girdėta ir ne nauja 😄), “…pranešama apie galimus susitarimus su kitu vaistinių tinklu, neteisėtą praturtėjimą…”, “…galimas patalpų neteisėto užėmimo tikslas galėjo būti siekis tokiu neteisėtu būdu praturtėti…”

Nors nemažai yra GALIMAI, GALBŪT ir GALĖJO BŪTI, manau, tai laikina. Netrukus bus sudėti visi taškai ir paaiškės, kad KARALIUS – NUOGAS 😎 Daugelis vaistininkų, dirbančių šiame tinkle, net nežino, kokiu būdu darbdavys galimai 🙂 suka biznį. 

Štai tokias intrukcijas kai kurių tinklų darbuotojai privalo pasidėti prieš savo akis ir jų laikytis:

Daugelis numoja į jas ranka ir dirba savaip 🙂 Rimtai pagalvojus, vaistinė – ne darželis ar mokykla, o darbuotojai – mokslus baigę ir didelę praktiką turintys specialistai, todėl tokias instrukcijas kaišioti po nosim – žemas lygis. Ar reikia specialaus, iš aukščiau nuleisto nurodymo kaip elgtis, sprendžiama individualiai, bet kartais galima ir pažaisti🕺

1. – LABAS! 

Taip ir ištaria vaistininkas įėjusiam pirkėjui, tačiau atsakomojo veiksmo nesulaukia. Kadangi tai ne pirmas kartas, nuotaikos tai  jam nesugadina 🙂 Garsus filosofas irgi rašė:

“Nė vienas ištartas žodis neatneša tiek naudos, kiek daugybė jų nepasakytų.”

Klientas pamažu slenka link prekystalio, tačiau jo akys užklysta už  prie sienos sustatytų naujų kėdžių, kurios atvežtos iš ofiso, bet dar neišpakuotos ir aptrauktos celofanu laukia savo dienos. Jis lėtais judesiais bando ištraukti vieną kėdę iš visos sunertos kėdžių krūvos, bet susipainioja tuose maišeliuose. Vaistininkas seka jį savo akimis, tačiau kantriai žiūri, kuo visa tai pasibaigs. Juk visi mes žinome, kad žmonės vaistinėse ieško ne tik vaistų, bet ir visokių kitokių ūkinių prekių: žiurkių nuodų, pelėkautų, chemikalų skruzdėlėms, blakėms ar tarakonams naikinti. O kur dar nuolatiniai viešojo transporto ar loterijos bilietai? Visgi, po ilgų bandymų, jam pavyksta išvynioti vieną kėdę, kurią pastatęs ant grindų, mikliai prisimatuoja. Atsisėda, atsistoja, vėl atsisėda…

2. ĮDĖMIAI KLAUSAU!

Šį punktą išpildyti išeina dalinai. Vaistininkas įdėmiai klausosi, bet klausytis nėra ko, nes klientas rimtai susirūpinęs tik kėdėmis. Kadangi niekas su vaistininku nesikalba, jis pereina prie sekančio punkto.

Eina narkomanas su drauge pro juvelyrinę parduotuvę.

– Oi, koks žiedas su deimantu! Noriu!,-šaukia draugė.

Narkomanas paleidžia plytą į vitriną. Jai sudužus pasiima žiedą ir eina toliau. Praeina pro drabužių parduotuvę. Draugė:

– Oi, kokia graži odinė striukė su šponkėmis! Noriu!

Narkomanas paleidžia plytą į vitriną, griebia striukę. Eina toliau. Staiga draugė:

– Oi, koks gražus mersedesas stovi! Noriu!

Narkomanas:

– Tu, ką, galvoji, kad aš plytas gimdau, ar ką???

Šiandien rašysiu apie vagis ir jų gaudytojus🕵️‍♂️

Parašyti šia tema paskatino neseniai stebėtas įvykis. Vieno Lietuvos didmiesčio prekybos centre akis į akį susidūriau su dviem įžūliais vagimis. Pagal išvaizdą – apie trisdešimties metų vyrai, kaip pasufleruoja mano akys, greičiausiai, narkomanai. O gal, šiaip, gyvenimo mėtyti ir vėtyti jaunuoliai. Nesvarbu. Įdomu tai, kaip jie sugebėjo niekieno netrukdomi vidury dienos išeiti iš parduotuvės, nešini penkiais alkoholio buteliais 🤭

Vagystė prekybos centre

Minėtas prekybos centras viduje (kalbu ne apie paradines centrų duris) turi dvi stiklines duris, kurių atsidarymas priklauso nuo to, ar tu įeini į parduotuvę, ar iš jos išeini: įeinant į centrą – durys atsidaro iš išorės, tačiau jeigu tu norėsi pro tas duris ir išeiti, jos paprasčiausiai neatsidarys. Ir atvirkščiai, išeinant – kitos stiklinės durys reaguoja tik į išeinančius žmones. Prie įėjimo durų yra apsaugos kambarėlis, kuriame turėtų sėdėti apsaugos darbuotojas (-jai). Sprendžiant iš to, kad tie vyrukai ramiai pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekes, galima daryti išvadą: arba apsauga užsiėmė kitais reikalais, arba ten jos iš viso nėra (kaip vaistinėse – butaforinės stebėjimo kameros su užrašu JUS STEBI KAMERA, tai ten tik užrašas APSAUGA 🙂).

Taigi, man jau patekus į parduotuvę, sureaguoja sekančios durys ir aš sėkmingai keliauju apsipirkti. Tuo pačiu metu, kitoje durų pusėje tie “gudruoliai” vyrai (pasirodo, smegenys pažeistos ne galutinai) laukia įeinančių pirkėjų, kad jiems atsidarytų durys iš tos pusės iš kurios negali atsidaryti ir jie ramiai galėtų pasišalinti nesusimokėję. Žmonės dar bandė juos sustabdyti, bet jie tik padus pasipustė. Jiems bebėgant dar parduotuvės valytoja ar pagalbinė darbuotoja bandė kažkaip sureaguoti – nutaikius grėsmingą žvilgsnį stojo pieš juos, tikėdamasi apsaugos darbuotojų pagalbos. Deja…Taip ir liko paslaptis, kas tame apsaugos kambarėlyje gyvena 🤔 Žodžiu, šį kartą 1:0 ne prekybos centro naudai…

Neseniai  mano akis užkliuvo už  “Maximos” reklaminio straipsnio viename Lietuvos dienraštyje. Žinoma, aš jį perskaičiau, nes labai jau suviliojo pati antraštė: “Maximos” darbuotojams premijos išaugo tris kartus: viršijo 10 mln. eurų. Na, galvoju, reikia pasigilinti į detales, kodėl čia dabar toks dosnus žingsnis žengtas ir kam taip plačiai apie jį skelbti reikėjo? Pradėjus skaityti, užplūdo dviprasmiški jausmai – jeigu tai tiesa, kaip smagu, kad sunkiai dirbantys darbuotojai neužmiršti ir pamaloninti premijomis. Kita mintis nubloškė mane į savą aplinką, kurioje vyrauja kiti rinkos dėsniai 😕

Smagu skaityti: “Vertiname savo darbuotojus ir už jų įdėtas papildomas pastangas sąžiningai atlyginame.” Svarbiausia, kad “galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau itin vertina patys darbuotojai, kuriems motyvacinė sistema leidžia ne tik gauti didesnį atlygį, bet ir skatina tobulėti bei kopti karjeros laiptais.”

Labai panašius pasiūlymus iš valdžios gauname ir vaistinėse – pasiimk papildomą darbo krūvį ir alga bus didesnė. Bet mes norime, kad mūsų alga būtų didesnė dirbant tuo pačiu, normaliu krūviu, nes darbas su žmonėmis yra varginantis ir sudėtingas, todėl produktyviai ir kokybiškai dirbti viršvalandžius pavyksta, deja, ne kiekvienam 😕 Manau, kad ir “Maximos” darbuotojai galimybę savo pastangomis užsidirbti daugiau turi tik aukodami savo savaitgalius ir šventines dienas, kurias mieliau leistų su savo šeimomis.

Kiekvienas Lietuvos gyventojas per savo gyvenimą suvartoja ne vieną dešimtį tablečių, tikėdamas stebuklu ir kamuojamas baimės, vildamasis pasveikti ir būgštaudamas dėl pavojingų šalutinių poveikių, susirūpinęs dėl gąsdinančių pranešimų ir perspėjimų, blaškydamasis tarp tikėjimo ir abejonių.

Apie žmones…

Vieni džiaugiasi, kad, ačiū Dievui, dabar turime tokių vaistų, kurių mums būtų baisiausiai pavydėjusios ankstesnės kartos, o kiti perspėja, kad medikamentų padaryta žala yra viena iš dažniausių ligų priežasčių šiais laikais.

“Atsargiai, vaistai!”, “Saugokite nuo vaikų!” kadaise skaitydavom perspėjimus. Dabar, gi, atvirkščiai, matome reklamas ir skatinimus: “Vaistai jūsų sveikatai”, “Vaistai geram virškinimui”, “Vaistai, padėsiantys įveikti gripą” ir pan. 

Įvairūs “patarėjai” vaišina vartotojus  netikrumo ir abejonių karčiomis piliulėmis. 

Stambiomis antraštėmis spauda praneša apie vakar dar reklamuotų vaistų uždraudimą. Žmonėms bandoma aiškinti, kad vaistų sudėtyje rasta medžiagų, sukeliančių baisias ligas arba kad jų pašalinis poveikis yra stipresnis nei laukiamas terapinis efektas. Tai kuo jiems tikėti, ką galvoti, kaip elgtis?

Vieni reaguoja atsargiai, nepatikliai. Kiti – visai nevartoja gydytojo paskirtų vaistų ar vartoja juos ne taip 🙂

Tūkstančiai brangių vaistų išmetami į šiukšlių dėžes, dingsta naktinių spintelių stalčiukuose ar namų vaistinėlėse. Ką gi daryti?

Receptas – senas ir patikimas – aiškinamasis darbas. Jį turėti atlikti gydytojai ir, žinoma, mes, vaistinių darbuotojai. Kadangi gydytojai skundžiasi dideliais darbų krūviais, tą naštą ant savo pečių persikeliame mes. Nes mūsų ir krūviai maži, ir laisvo laiko turime nemažai 🤨 Deja, gydytojai dažnai informuoja pacientus nepakankamai, paviršutiniškai, paskubomis. Daug kas pasakoma pavėluotai ar apskritai nuslepiama.

Tačiau, kad gydymas būtų sėkmingas, nepakanka gero gydytojo ir gero vaistininko, reikalingas ir geras pacientas 😊 

Tai koks gi tas geras pacientas?

Užbaigus senus metus ir pradėjus naujus, visada smalsu žvilgtelėti šiek tiek atgal ir prisiminti, kas gi buvo padaryta per praėjusius metus.

Naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas

2019 m. sausio 7d. įsigaliojo naujas vaistų kainynas. Kaip tuomet teigė Valstybinės ligonių kasos specialistai,  vaistų prieinamumas pacientams toliau gerės, o priemokos vaistams per 1,5 metų ir taip jau perpus sumažėjo. Taigi, vaistų kainynas pasipildė 138 naujais vaistais, tačiau, nebūtinai gyventojams pavyko juos įsigyti 😮 Skelbti apie prieinamumą yra vieną, o vykdyti įsipareigojimus – visai kita. Praktika rodė, kad reikalingų vaistų, ypač esančių pigiausiųjų sąraše, vaistinėse nuolat trūko. Žmonės blaškėsi iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi stebuklo, deja ne vienam teko nusivilti ir keliauti atgal pas šeimos gydytoją, kad šis parinktų kitą – prieinamesnį – gydymą.

Priemokos

Valdininkų skaičiavimu, “vaistų priemokos ir toliau akivaizdžiai mažėjo, dėl ko išlošė ligonis.”

Tačiau niekas garsiai nekomentavo, kiek valstybė sutaupė sąskaita tų, kurie pirko vaistus už pilną kainą, nes nebuvo patenkinti ministro parinktais vaistais. Daug istorijų, liūdnų ir kurioziškų, galima buvo išgirsti per tuos metus ne vienoje vaistinėje ar gydytojo kabinete, kai žmogus negalėjo su nuolaida nusipirkti originalaus vaisto. Ministras, betobulindamas pirmojo karto paskyrimą, taip įsijautė, kad nuo vasaros jau ir mes, farmacininkai,  praradome galimybę padėti žmogui, kad ir su didesne priemoka, bet vis dėlto, įsigyti originalų vaistą. Buvo techniškai “patobulinta” e-sistema, kurioje likdavo tik pigieji generikai. Ir jeigu nei vieno iš jų tuo metu nebūdavo rinkoje, gyventojas (ne dėl savo kaltės) privalėdavo pirkti vaistą, neįtrauktą į kompensuojamųjų sąrašą už pilną kainą arba nutraukti gydymą (pvz., neturint lėšų, už ką pirkti) iki tol, kol išrašyti vaistai atsiras rinkoje. Jeigu nors vienas ligonis būtų SAM padavęs į teismą dėl tokios absurdiškos tvarkos, tokio bardako šiai dienai tikrai neturėtume 🤔

Privalomas pigiausias

Taigi, grįžtant prie pigiausio vaisto. Ministras mus įpareigojo “rūšiuoti” ligonius į laiminguosius ir nelabai. Ir piniginės storis čia negelbėjo.

Tiesiog, SAM trumpai ir aiškiai tarė:

“Šiuo metu generinių vaistų vartojimas lieka per mažas. Tad recepte pažymėtas prierašas “Pirmas paskyrimas” būtų tarsi nuoroda vaistininkui, kad pacientui reikia išduoti kainos konkursą laimėjusį atitinkamos grupės vaistą.”

Sužinojome, kad ir tarp vaistų vyksta grožio konkursai! Beje, metų bėgyje ši tvarka tai buvo atidedama, tai keičiama, kol teismas nusprendė, kad ministras viršijo savo įgaliojimus.

Tęsinio teks laukti jau šiais metais 😉

Vaistai prekybos centruose ir degalinėse

Po ilgų diskusijų buvo uždegta žalia šviesa prekybai nereceptiniais vaistais ne tik vaistinėse.

Nuomonių būta įvairių. Ir mes, farmacininkai, neturėjome vienos nuomonės, todėl su susidomėjimu laukėme,  pasiteisins ši naujovė, ar ne. Atsakymo dar teks palaukti, nes nėra tikslių duomenų apie gyventojų apsipirkimo pomėgius, tačiau ir čia galima įžvelgti vieną paradoksą – šiose neįprastose vaistų prekybos vietose pardavinėjantys vaistus žmonės NEGALI teikti jokios informacijos apie pasirinkto vaisto vartojimą ar kitas šio vaisto ypatybes. Vaistinėje nesuteikus tokios informacijos, gali būti lengvai nubaustas arba įspėtas. Beje, ir sąlygos prekybai nevienodos. Senus ar nereikalingus/nenaudojamus vaistus, galbūt įsigytus degalinėje, naikinimui žmonės neš į vaistines. O šių farmacinių atliekų tvarkymas atima nemažai laiko sąnaudų. Kaip ir temperatūros ir drėgmės matavimas vaistų laikymo vietoje bei parodymų registravimas žurnale. Abejoju, ar tai yra privaloma degalinės darbuotojams. Klausimas, kaip greitai vaistai būtų išimti iš prekybos vietos, paaiškėjus, kad jie atšaukiami iš rinkos? Ar degalinės vadybininkas ir parduotuvės kasininkas supažindintas su tokiais vis dažniau pasitaikančiais veiksmais? 

Susimąstyti verčia ir tai, kur šie prekybos taškai deda ar dar tik dės iš sąrašo išimtus (šis sąrašas taip pat turi savybę nuolat kisti) ar besibaigiančio galiojimo vaistus? Greičiausiai, pagal išankstinį susitarimą, jie sugrįš pas tiekėjus, o šie išparduos vaistinėms. Klausimas gyventojams: ar jūs norėtumėte įsigyti vaistinėje vaistą, kuris prieš tai metus ar daugiau gulėjo degalinės stalčiuje ar lentynoje nepatikrintomis laikymo sąlygomis? Temperatūrinio režimo griežtai turi laikytis visos vaistinės ir nors jas periodiškai tikrina prižiūrinčios institucijos, net ir ten visko pasitaiko, tai ką jau kalbėti apie tas vietas, kur be vaistų dar laikoma begalė kitų prekių (alyvos, tepalų, cigarečių ar anglies).

Kita vertus, nei aš, nei tuo labiau jūs, nesužinosime parduodamo vaisto priešistorės 🤔