Vaistininko užrašai

Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.

– Markas Aurelijus

Pasirinkau tokią profesiją, kuri savaime įpareigoja nuolat galvoti apie kitų reikalus. Šnekant apie visuomeninę naudą – iš gyvenimo situacijų sukurtas mano puslapis, tikiu, duoda nors kažkiek gerų emocijų skaitytojams 😀 Vadinasi, verta tęsti pradėtus darbus.

Dideliame mieste galima daugiau pamatyti, užtat mažame – daugiau išgirsti. Vaistinė, nepriklausomai nuo miesto dydžio, yra ta vieta, kur gali ir daug pamatyti, ir daug išgirsti 😯

Ką aš pamačiau praėjusiais metais ir ką matau šiais?

Kaip ir prieš keletą metų, taip ir dabar, gruodžio mėnesį vaistines užplūsta emigrantai. Jie šluoja viską: vaistus, papildus, vėl vaistus, ir vėl papildus sau, vaikams, tėvams, draugams ir kolegoms, likusiems emigracijoje. Šie pirkėjai niekada neklausia kainų, visada perka daug ir nesismulkindami, savo elgesiu siekiantys parodyti, kad jie sau gali leisti viską, o jei ir ne viską, tai daug. Dažnas jų visada pabrėžia: “Čia pas jus, Lietuvoj….”, “O pas mus tai….”

Kaip ir kiekvieno sausio mėn. pradžioje vaistinėse įsivyrauja tyla ir ramybė. Nes visi, arba beveik visi pinigai jau pravalgyti ir prapirkti, todėl ir vaistų ar papildų nereikia. Tiksliau, reikia, bet…

Iš vienos pusės – gerai, nes neperka bet ko ir bet kiek. Iš kitos pusės – gaila tų, kuriems tikrai svarbu nusipirkti vaistą, o pinigų nėra. Deja, negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų. Todėl, vėl atėjus šventėms, neskaičiuojame ir negalvojame, kaip gyvensime po mėnesio.

Jeigu reikėtų išrinkti saugiausią pinigų laikymo vietą, tai galėčiau išduoti, kad tai yra vieta arčiau krūtinės. Aišku, tai liečia senjorus. Smagu stebėti, kai ateina laikas mokėti pinigus, senolis ar senolė apsidairo, ar šalia niekas nestovi ir pradeda lukštenti striukes, megztinius, marškinius ir palaidines, kol rankose atsiranda 50 ar 100€ banknotas. Senjorės pinigų ieško ir po sijonais. Ten pinigai dažniausiai pritvirtinti ant šlaunies su gumyte 😀 Kiti mėgsta išvynioti iš tuščio Maximos ar Iki maišiuko. Ką gi, išradingumui ribų nėra. Beje, jaunimas pirmenybę teikia banko kortelėms. Paskutiniu metu, senjorai stengiasi nuo jų neatsilikti.

Kas liečia nuolaidų korteles, tai jų gausa senjorai pirmauja ir nurungia jaunimą. Kai paprašai vaistinės nuolaidų kortelės, išsitraukia visą glėbį ir bando surasti tą vienintelę. Kartais pagalvoju, ar yra tiek parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių, kiek yra pas juos kortelių. Kita vertus, jei piniginė tuščia, tai reikia ją kuo nors užpildyti.

Skaityti toliau »

Tiesą sakant, labai smagu buvo išgirsti naujieną apie planuojamą visų receptinių vaistų PVM mažinimą. Šiuo metu sumažintas PVM taikomas tik kompensuojamiems vaistams, o tokį patį vaistą perkant be jokių lengvatinių receptų, jo kaina padidėja. Tokių vaistų vaistinėse parduodama nemažai. Kuo mažesnė vaisto kaina, tuo smagesnė atmosfera vaistinėje. Nes tuomet nereikia klausytis nuolatinių pretenzijų ir užgauliojimų dėl aukštų vaistų kainų ir nuolatinio lakstymo beieškant, kur pigiau.

Tačiau per eilę metų ne kartą buvo skelbiamos džiugios naujienos apie vaistų kainų mažėjimą. Kad ne visada buvo daroma kas sakoma, akivaizdu kiekvienam. Bet žmogus dažnai atsiduria tokioje padėtyje, kurioje jam telieka vien tikėtis. Be to, viltis – būdinga visiems, nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi 😀

Kadangi, kainų pokyčius (į vieną ar į kitą pusę) mes pastebime greičiausiai, tai ir nusiviliame arba apsidžiaugiame pirmiausiai. Ko tikiuosi šį kartą? Žinoma, kad kainų mažėjimo. Kaip bus? Greitai pamatysime 😀

Geriau papasakosiu apie kitą pažadą. Daugelyje vaistinių ne vienus metus buvo vykdoma vienos vaistų firmos lojalumo programa tam tikriems šios firmos tiekiamiems vaistams. Kasmet vaistų sąrašas keisdavosi: vieni vaistai išnykdavo, kiti – atsirasdavo. Nuolaidų dydis taip pat kisdavo. Dažniausiai jis mažėdavo. Kaip ir vaistų pavadinimų skaičius. Paskutinius kelerius metus sąrašas trumpėjo. Kol vieną dieną gavome laišką iš atstovybės, kad nuo šių metų spalio mėn. nuolaidų kortelės naikinamos, todėl turime apie tai įspėti savo senus klientus, o naujiems kortelių jau neišdavinėti. Firmos atstovai, apsilankę vaistinėse taip pat pranešė šią žinią, tik nuramino, kad šie vaistai, kurie dalyvavo lojalumo programoje – atpigs, todėl klientai net nepajus pokyčių. Na, jeigu sako rimti žmonės, jais reikia tikėti. Tą ir dariau. Ir laukiau…

Skaityti toliau »

Po neseniai praūžusio uragano (nežinau, kiek jis turėjo balų, gal 11 😀), kuris sukėlė nemažą sūkurį SAM, vyriausybėje, poliklinikose, vaistinėse ir žmonių gyvenimuose, kilo dar daugiau minčių ir klausimų. Mintis išsakyti aš galiu, bet va, į klausimus atsakymų vis tiek nebus. Nesvarbu.

Pirmiausiai, po visos Lietuvos pasisakymų televizijoje, spaudoje, internetinėje erdvėje, žmones reikėtų suskirstyti į kelias grupes:

• Kurie nieko nežino ir nežino, kad nežino – jie yra kvaili (venkite jų)
• Kurie nieko nežino, bet žino, kad nežino – jie yra nemokšos (pamokykite juos)
• Kurie žino, bet nežino, kad žino – jie yra apsnūdę (pažadinkite juos)
• Kurie žino ir žino, kad žino – jie yra išmintingi (sekite jais)

Nekalbėsiu dabar, kuriai grupei priklauso mūsų išrinktieji, nes tai nepakeis jų veiksmų. Pakalbėsiu apie dalykus, kurie mane stebina, glumina, juokina, piktina ir pan.

Na, kad ir tas visų žinomas citramonas. Vaistinėje turime lietuvišką Neocitramon, kurių yra dvi skirtingos pakuotės – 20 tab. ir 100 tab. Maža pakuotė – nereceptinė, didelė – receptinė. Padariau nuotraukas, tik receptinio vaisto negaliu rodyti (tikriausiai, kad neapsinuodytumėte😀), todėl jo prekinį pavadinimą turiu paslėpti. 10 tab. kainų skirtumas ~0,15€. Tai nėra labai didelė suma. Kartais pirkėjas pats prašo mažos dėžutės. Bet jeigu žmogus perka 50 tab., dažniausiai imu penkis lapukus iš didelės pakuotės, o ne dvi dėžutes po 20 tab. ir dar ištraukiu 10 tab. papildomai. Nes kitaip, jau ir kaina pakyla iki 0,75€, ir kartono padaugėja. Bet įdomumas slypi kitur: įstatymai man leidžia parduoti kad ir vieną lapuką iš mažos pakuotės, tačiau draudžia tą lapuką parduoti iš didesnės, receptinės pakuotės. Ir jeigu mane tikrintų slaptas pirkėjas, tai nežinau, kuo tai baigtųsi… Nors tabletės – identiškos ir nesiskiria nei dydžiu, nei spalva, nei skoniu – didelė pakuotė, pasirodo, yra pavojinga! Nors perki tik 10 tablečių. Baudos atveju, tikriausiai reikėtų bandyti pakovoti už teisybę – imti abiejų pakuočių tabletes ir užsakyti vaisto ekspertizę, po kurios būtų aišku, ar aš nusikaltau žmogiškumui, ar bandžiau pakenkti klientui ir pan. Gal tada ir gamintojas pradėtų kitaip ženklinti tas pakuotes, dėl kurių dabar vyksta toks chaosas. Ir joks ministras nesugebės priversti vartoti mažiau vaistų, nes klientas nusipirks tiek, kiek jam tuo metu reikės – jei ne vienoje, tai penkiose vaistinėse. Kas iš to išplaukia?

Skaityti toliau »

Tekstas ant stendo turguje: MAISTO PAPILDAI, RUSŲ TEPALAI

Geras sprendimas kyla iš patirties.
O iš kur patirtis?
Patirtis ateina iš blogo sprendimo.

– M. Tvenas

(Kaip norėtųsi daugiau tų gerų sprendimų, kurių, deja, vis mažėja)

Labai liūdna, kad pastaruoju metu mano darbe yra daugiau chaoso nei stabilumo. O tai nenaudinga nei man, nei mano klientui, nei mano darbdaviui. Per tiek darbo metų dar niekada nebuvome susidūrę su tokiu pažeminimu, paniekinimu, pasityčiojimu ir pasišaipymu, kurį spinduliuoja įstatymų kūrėjai. Iš tų valdininkų, kurie, atrodo, kaip tik turėjo stoti petys į petį su mumis, kad bendrom jėgom galėtume palengvinti naštą tiems, kuriuos ji slegia labiausiai, atrodo, sulaukėme kalėdinių dovanėlių. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad sveikatos ministras su savo nepailstančia kariauna nusprendė tas dovanėles įteikti ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Ir nors savo rašliava man nepavyks pakeisti A. Verygos nuomonės, aš jaučiu pareigą netylėti, o susikaupusius skaudulius išmesti į viešą erdvę.

Taigi, receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Šiandien mums, vaistinių darbuotojams tai – lyg keiksmažodis.

Pradėsiu nuo vienos TV laidos, kurioje buvo diskutuota apie Lietuvos sveikatos sistemą. Šioje laidoje dalyvavo vienaip ar kitaip susiję su sveikatos apsauga žmonės. Jų tarpe – ir viena iš kelių sveikatos apsaugos viceministrių. Laidos vedėja uždavė jai klausimą:

– Kodėl aš vaistinėje negaliu nusipirkti ibuprofeno?
– Nes priimta tokia tvarka,- atsakė viceministrė.
– Ką daryti, jei man skauda galvą ar dantį ir aš neturiu recepto, o gydytojas jau nedirba, nes yra naktis?
– Kreiptis pas stomatologą

LR SAM viceministrė nesugebėjo atsakyti:

Vaistinėje jūs galite nusipirkti nereceptinio ibuprofeno, o nuo galvos ar danties skausmo yra dešimtys nereceptinių preparatų nuo įvairiausių skausmų.

Klausiau ir kaifavau nuo tokias aukštas pareigas užimančios moteriškės nekompetencijos! Ir nuo mūsų ministro, kuris į tokią pokalbių laidą atsiuntė visiškai apie vaistų politiką nenutuokiantį žmogų. Gėda jiems visiems 😡!!!

Bet ne apie tai norėjau parašyti. Ta viceministrė ir jos išvedžiojimai užkliuvo netyčia. Tikroji esmė glūdi kitur.

Atėjo į vaistinę ligonis, kuriam reikia ibuprofeno. Jis įpratęs pirkti patį pigiausią ibuprofeną, kurio pakuotėje yra 100 tab. Vaistas yra receptinis, 10 tab. kainuoja apie 0,70€. Kadangi didelė dalis Lietuvos žmonių taupo pinigėlius, jie renkasi pigiausią variantą ir džiaugiasi, kai jam pasiūlo tą pigiausią variantą. Dabar jis to pasiūlymo jau nesulauks, nes, kaip minėjau, vaistas – receptinis. Tačiau, yra to pačio gamintojo vaistas, kurio pakuotė – 10 tab. ir jo kaina yra apie 1,70€ . Na, skirtumas akivaizdus, tačiau žmogus jį galės įsigyti be recepto, o aš ramiai parduoti, nebijant, kad kažkas mane bandys pačiupti nusikaltimo vietoje 😀 Yra ir kiti variantai. Pvz., tokie populiarūs vaistai kaip Ibumetin, Ibuprom, Nurofen, Ibustar ir kt. Jų pakuotėse yra 10 ir 20 tabl. Ir jiems nereikia recepto! Tik kaina jų yra ženkliai didesnė (~2-4€). Ir žmogus jų gali prisipirkti tiek, kad ministrui mažai nepasirodys. Ir ką apie tai galvoja SAM?

Skaityti toliau »

Kaip jūs jaustumėtės, kai atėję į vaistinę nusipirkti vaistų pagal elektroninį receptą, rastumėte tokią informaciją:

Ženkliai padidėjus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI) naudojimui, duomenų bazės stočių resursai išnaudojami sparčiau, nei prognozuota. Tai labai sulėtina sistemos reakciją.

Nuo vakar (viskas prasidėjo šia savaitę, aut.) apkrova pasiekė 100%. Sistemos greitis sumažėjo kritiškai…. (tada rašoma, kaip jie stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją, aut.)

Atsiprašome už galimus laikinus nesklandumus

Manau, kad labai neapsidžiaugtumėte, nes ši informacija reiškia, kad jums nepavyks įsigyti vaistų. Ir jums visai neįdomūs aiškinimai, kad vaistinė čia ne prie ko, tuo labiau vaistininkas, nes vaistų jums reikia čia ir dabar. Sveikatos ministerija spaudžia gydytojus, kad jie rašytų kuo daugiau elektroninių receptų, jie tą ir stengiasi daryti. Deja, patys klerkai, tikriausiai, net nežino, kokios šiandien pasekmės yra vaistinėse. Žmonės laksto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad kitoje vaistinėje jiems pavyks įsigyti vaistus. Ir iš tikrųjų, sistema tai veikia, tai ne. Nespėjo vienas nelaimingasis išeiti be vaistų (pralaukęs 20 min., besitikint, kad sistema atsigaus), kaip įbėga kitas ir kyštelėjęs dokumentą sako, kad jam išrašyti vaistai. Sakau, ką tik bandžiau, nepavyko. O jis nenusileidžia:

Aš ką tik iš kito tinklo vaistinės. Pas juos jau viskas atsistatė, tik jie neturi reikiamo vaisto. Tai greitai bandykit prisijungti.

Ką gi, kliento noras – įsakymas, todėl eilinį n-tąjį kartą bandau. Laukiu vieną minutę, antrą, penktą… Dažniausiai pavyksta prisijungti per 2-4 minutes. Tik ne šį kartą. Praeina maždaug 8 minutės ir man pavyksta. Džiaugiamės su klientu kaip maži vaikai, betrūksta tik pašokinėti iš laimės ir rankutėm paploti. Kiek nedaug tam žmogui, iš tikrųjų, iki pilnos laimės reikia 😀 Iš vieno atimk vaistus, iš kito – darbo priemones – ir viskas griūva. Gerai, kad žmonės supratingi ir nelabai pikti pasitaikė. Kaip nekeista, nei vienas neapkaltino manęs, visi keikė sveikatos sistemą, kuri išmetė krūvą pinigų, bet nesugebėjo iki galo pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Sutikite, nenormalu yra, kai reikia gerti tabletes nuo lėtinės ligos, o tu tris dienas lakstai po vaistines, gaišti laiką ir negali įsigyti būtinų vaistų. Tada spjauni į tą valstybės kompensavimą, krapštai paskutinius pinigus arba skoliniesi (nes algos ir pensijos dar negautos) ir perki už grynus, be jokių kompensacijų. Gal dėl to ir sistema stringa? Per šias dienas juk nemažai pasitaikė tokių klientų, kurie nusprendė nelaukti tos nelemtos e-sistemos atsigavimo.

Bet problema veja kitą problemą. Tos pačios SAM klerkai nusprendė mesti slaptų agentų desantą į visas Lietuvos vaistines su slapta misija ir slaptom užduotim. Todėl dabar mes būsime ypač budrūs ir negailestingi, nes neparduosime receptinių vaistų be recepto – nei lapuko, nei miltuko, nei vienos tabletės. Nesvarbu, kad jūs baigėte gydytojo paskirtus vaistus ir talonėlį pas jį gausite po savaitės, arba staiga sutriko elektroninė sistema ir jūsų receptas vaistinei yra nepasiekiamas. Mes būsime bejėgiai, nes mūsų licencija mums bus svarbesnė už jūsų problemas 😩

Skaityti toliau »

Sėkmės formulė paprasta: daryk viską, ką sugebi. Ir kas gali žinoti, o gal žmonėms patiks?

Vaistininkas yra tas specialistas, į kurį dažniausiai kreipiamasi, kai tik sunegaluojama. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai ieškoma atsakymų vaistinėje. Jūs patys net neįsivaizduojate, ko galite tikėtis iš paprasto vaistininko, kuris dažniausiai yra baigęs tik vienus mokslus. Ir įgyta specialybė – ne kokia nors daugiaprofilinė ar daugiafunkcinė. Beje, taip galvojau ir aš. Bet prabėgo keli dešimtmečiai ir staiga supratau, kad ši specialybė toli gražu neapsiriboja vienu žodžiu – FARMACIJA. Šis nušvitimas mane aplankė eilinio seminaro metu kalbant eiliniams lektoriams nelabai įdomia tema. Bet toje kalboje aš išgirdau daug gražių žodžių, skriejančių į vaistininko pusę. Ir giliai susimąsčiau…

Pradėsiu nuo to, kad mes ne tik parenkame vaistus, bet ir gydome, nors kartais ir nenoriai. Nes, pirmiausia, tai yra gydytojų darbas. Antriausia, mes neturime pakankamai žinių apie visas žmonijos ligas, trečiausia – mes neturime ligoms nustatyti skirtų instrumentų ir aparatūros. Galiausiai, licencijos gydymui taip pat neturime 😀 Bet… esame šeimos daktarai, urologai, ginekologai, neuropatologai, psichologai (kiekvieną dieną), vaikų gydytojai, LOR specialistai, odos ligų žinovai, homeopatai, kraujotakos ligų specialistai, dar nepaminėjau traumų ir nudegimų. Žinoma, visa tai, ką išvardinau, reikėtų rašyti kabutėse, tačiau yra buvę atvejų, kai tikrai pasijutau gydytoju. Vienas iš paminėtinų, kai pamačiau labai negražų odos darinį ir primygtinai liepiau eiti pas onkologą. Žmogus labai išsigando, bet nuėjo. O po kiek laiko grįžo padėkoti, nes darinį jam pašalino, o citologinis tyrimas rodė piktybinę ligą. Taigi, nesumeluosiu, gydyti retkarčiais vis dėlto tenka.

Kuo dar mes esame tokie ypatingi? Na, dėka savo darbdavių mes tapome tikrais verslininkais ir puikiais pardavėjais. Taip pat ir konsultantais. Nes kiekvienas nori gero atlyginimo. Nereikia pamiršti ir valytojų darbo. Nes vaistinė VISADA turi spinduliuoti švara. O jei valytoja ateina ryte arba vakare, tai juk nebūsi apsikuitęs visą dieną. Kartą vadybininkė žiemą apsilankiusi vaistinėje ir pamačiusi daug pėdučių, liepė nedelsiant išsiplauti. Nepasakė tik, ar galima tuo metu užsirakinti vaistinę, ar beplaunant grindis aptarnauti klientus (nes vis tiek mūsų didžioji darbo dalis praeina bekalbant). Jeigu šalia vaistinės dar stovi gėlių klombos, kai kuriems tenka ir sodininkais pabūti, vasarą gėlytes išravėti 😀

Skaityti toliau »

– Laba diena, atėjau nusipirkti kompensuojamųjų vaistų.
– Sveiki, gerai, pažiūrėsim, ką čia jums išrašė.
– Tai nieko naujo nepaskyrė, duokite tuos kaip visada.
– Labai gaila, bet pavėlavote. Matote, mūsų vaistinė jau viršijo originalių vaistų limitą, tai šį kartą teks gerti generinius preparatus.
– !!!???
– Suprantate, dabar jau nei gydytojai, nei vaistininkai negalės nei išrašyti, nei parduoti originalių vaistų tada, kai tik jūs panorėsite. Dabar už mus šį darbą dirba Sveikatos apsaugos ministerija su eile vasalų, kurie visiškai nenutuokia apie gyvenimo realijas, kurios vyksta už Seimo ir Vyriausybės ribų…
– Bet aš noriu tokių pačių, kur vartoju ilgą laiką ir esu patenkintas.
– Džiaugiuosi už jus, kad jie jums puikiai atitaikyti, tačiau… bandykite sekantį kartą, gal jums pasiseks. Šiandien mėnesio limitas originaliems vaistams užbaigtas.

Tai ne sapnas, ir ne realybė. Tačiau tik laikinai – ne realybė. Su siaubu dėlioju panašų scenarijų netolimoje ateityje ir vis dar tikiu, kad jis bus pakeistas. Nors neseniai perskaitytas naujas įstatymas verčia manyti kitaip. Ir jo tam tikri punktai, mane kaip specialistą, verčia iš koto. Jau bendrose nuostatose įrašyti labai nemalonūs ausiai žodžiai: patikrinimas, tikslinis patikrinimas, vaistinių preparatų kontrolinis pirkimas. Labiausiai verta sustoti ties paskutiniu žodžių junginiu. Viskas turėtų vykti kaip kine. Ateina pora, šiuo atveju inspektorius (-iai) ir kitas (-i) tarnybos darbuotojas (-i), kuris (-ie) atlieka kontrolinį pirkimą vaistinėje ir perka vaistus. Atliekant kontrolinį pirkimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Padarytas įrašas saugomas administracinio nusižengimo byloje (!). Atlikę kontrolinį pirkimą, inspektoriai surašo vaistinių preparatų kontrolinio pirkimo pažymą. Atliekant kontrolinį pirkimą už vaistinius preparatus galima sumokėti grynaisiais pinigais ar banko kortele. Atlikus kontrolinį pirkimą, vaistiniai preparatai atiduodami vaistinei, kuri grąžina kontrolinio pirkimo metu sumokėtus pinigus ir receptą, jeigu jis buvo pateiktas.

Smagu, nieko nepasakysi. Jei atsiskaitymas vyks banko kortele, o grąžinti reikės grynus pinigus iš kasos, tai į šį procesą bus įtraukti ir bankai. Žodžiu, darbo užteks visiems. Tik ar bus naudos? Ar kas nors iš tų dėdžių ir tetų pamąstė, kaip vaistinės turės įvykdyti jų užmojį, kad PARDUOTŲ ARBA IŠDUOTŲ PIGIAUSIŲ PREPARATŲ DOZUOČIŲ KIEKIS 2018-AISIAIS IR VĖLESNIAIS METAIS TURĖS BŪTI NE MAŽESNIS KAIP 50% NUO BENDRO KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ, ESANČIŲ TOJE GRUPĖJE, KIEKIO. Per daug sudėtinga paprastam vaistininkui, kurio misija šioje žemėje yra tik padėti sergančiajam.

2010 metų pavasarį “Lietuvos ryte” buvo publikuotas straipsnis, kuris vadinosi “Medikai varomi į užribį. Tegyvuoja vaistininkai!”

Skaityti toliau »