Vaistininko užrašai

Kiekvieną kartą, kai tik parašau straipsnį dėl farmakotechnikų ir vaistininkų darbo po liepos 1 d., vis sau pasižadu, kad daugiau šia tema nerašysiu. O ir ką gi naujo čia galima parašyti? Atrodo, kad viskas, kas tik įmanoma, jau parašyta ir pasakyta 🙄 Tačiau, užtenka išgirsti kvailus pezalus, ir nepajuntu, kaip pirštai patys pradeda po kompiuterio klaviatūrą lakstyti 👨‍💻👩🏻‍💻

Pezalai

Šį kartą sugrįžti prie aktualios temos plėtojimo mane privertė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

Pasak jo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip pažymi politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.

Ar tikrai dėl to? Pagrindinė priežastis, tikriausiai – dėl krautuvininkų nenoro mokėti didesnės algos. Jei kažkas mokėtų atitinkamą atlyginimą, nereikėtų skųstis vaistininkų trūkumu.

Gal seimūnas nežino, kad jau dabar krautuvininkai uždaro tas vaistines, kurios neneša pelno. Jiems nereikia laukti, kol bus priimti ar nepriimti tam tikri teisės aktų pakeitimai. Jie stebi situaciją ČIA ir DABAR. Bet šantažui pasirinkta visai nebloga strategija – uždarysime tik po liepos 1 d.

Skirtingi skaičiai

“Ir dabar, pagal surinktus duomenis, gali įvykti taip, kad apie 135 vaistinės mažesniuose miesteliuose, kurių apyvarta yra maža, tiesiog negalės toliau tęsti veiklos, nes nebus šalia galimybės įdarbinti vaistininką, nes arba jų nebus, arba apyvarta vaistinės tokia maža, kad arba privatus, arba tinklinė vaistinė nebus suinteresuota jų išlaikyti. O farmakotechnikai neteks darbo“, – nurodė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Įdomu būtų sužinoti ir kokie tie surinkti duomenys 🤔 Ar tik ne krautuvininkai juos rinko? O gal Krautuvininkų asociacijos vedlė? Bet remiantis jos duomenimis, kalba eina jau apie 200 vaistinių. Tai kaip yra iš tikrųjų? 

Šantažas kitomis lūpomis

2006 metais Europos Sąjunga priėmė direktyvą, pagal kurią farmakotechnikų veikla turi būti kontroliuojama vaistininkų. Taigi, A. Matulas su kompanija teikia siūlymą, kad “Tiems, kurie baigė farmakotechniko mokslus iki 2006 metų, (…) leisti pabaigti savo veiklą kontroliuojant ją vaistininkui nuotoliniu būdu“ ir pridėjo, kad Lietuvos vaistinės taip dirba jau keletą metų. 

Ar šiuo klausimu taip pat buvo surinkti duomenys, kiek atlikta tokių nuotolinių konsultacijų? Kad nebuvo sulaukta skundų dėl farmakotechnikų darbo, seimūnas suskubo pasisakyti jau anksčiau, bet kad tokie duomenys iš viso nebuvo renkami, nutylėjo… Gal todėl, kad visiškai nesiorientuoja šioje sistemoje? Beje, o farmakotechnikai, įgiję specialybę po 2006 metų jau bus klasifikuojami kitaip? 

“Nes jeigu mes to nepakeisim, nuo liepos 1 dienos šių metų gali būti, kad regionuose užsidarys kai kurios vaistinės”,- kaip darželinukas ar užsispyręs pirmokas kartoja vis tuos pačius žodžius. 

Bet gali būti, kad tos vaistinės ir neužsidarys. Ir dirbs kaip dirbę. Tik krautuvininkai bus priversti padidinti vaistininkams algas arba kaip visam normaliam pasaulyje, įdarbinti du žmones vienoje pamainoje.

Sveikatos apsaugos ministerija su partneriais organizuoja nemokamų seminarų ciklą, kurio metu gyventojams pristatomi racionalaus vaistų vartojimo principai. Gal ir protingas žingsnis žengtas, tik ar tai nors kiek paveiks žmonių sąmonę ir privers juos, prieš perkant vaistus, šiek tiek susimąstyti?

Nerealieji

Ne paslaptis, kad kiekvienais metais yra sunaikinamos tonos vaistų, kurie kasdieną maišais velkami į vaistines. O kiek jų nuteka kanalizacijos vamzdžiais, galime tik paspėlioti.

Lietuviai visada pasižymėjo praktiškumu, todėl nenuostabu, kad esant viliojančiam pasiūlymui įsigyti du ar tris preparatus už vieno kainą, atsispirti sunku, o gal ir visai neįmanoma.

Lietuviai pasižymi ir taupumu. Todėl artimam žmogui išėjus Anapilin, jo nesunaudoti vaistai dažnai būna suvartojami tų pačių artimųjų.

Lietuviai – draugiška tauta, todėl nesibodi vaistais pasidalinti su kaimynais ir gerais draugais.

O ir savigyda jiems tikrai ne – svetima. Todėl belaukdami savo eilės vaistinėje, jie dažnai savo planuojamą pirkinių krepšelį jau mintyse pradeda pildyti neplanuotais pirkiniais, kuriuos perka priešais eilėje stovintys kiti žmonės. Na ir kaip nepirkti, kai “tas vaistininkas taip gražiai ir įtikinamai sako, kad vaistai padės ir ligonis tikrai pasveiks? Jeigu anas pasveiks, vadinasi, ir man reikia turėti tų stebuklingų piliulių, o gal ir man rytoj jau raižys pilvą ar kamuos nemiga” tyliai pamąsto ne vienas lankytojas. Ir perka, perka, perka…

Lietuviai – išradinga tauta. Dar nesirgdami ir nejausdami ligos simptomų, jie sugeba užbėgti įvykiams  (ir ligoms) už akių ir iš anksto apsirūpinti gydytojų receptais, kad prieš atostogas ar emigraciją prisipirktų antibiotikų ar nervus raminančių tralialiuškių. 

Ir kas pasakys, kad tai neracionalu. Turėti visada ir visko. O jeigu karas? O jeigu maras? O jeigu nauja korona? O jeigu…

Vienintelė problema?

Panašu, kad apie vaistininkų trūkumą kalbėsime įvairiose medijose dar keletą mėnesių. O tiksliau – iki įstatymu nustatyto termino, t.y. iki liepos 1 d. Liūdniausia tai, kad šiuose pasisakymuose yra daug netiesos, kuri kiekvieną kartą veda į pasiutimą. Nuolat virkauja krautuvininkai, jiems tą daryti padeda K. N. Gagė, tam pritaria ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, prie jų prisijungia ir universitetų bei kolegijos dekanai ir dėstytojai. Visi įvardina vieną ir vienintelę problemą – vaistininkų trūkumą.

Kitu kampu

Bet kodėl visi šie veikėjai į susidariusią situaciją nepažvelgia kitu kampu, farmacijos specialistų, dirbančių vaistinėse, akimis? Kodėl per keliolika metų nei vienas iš jų nepasiūlė papildyti Farmacijos įstatymą sakiniu, jog vaistinėje jos darbo metu turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai. Tuomet dabar nereikėtų aimanuoti, kad šimtai farmakotechnikų liks be darbo, vaistinės – be specialistų, o žmonės – be vaistų. Kodėl žongliruojama faktu, kad kaimų ir mažų miestelių vaistinės užsidarys, nes nebus kam dirbti? Kolegija ir toliau ruošia farmakotechnikus, kurie gali komandoje dirbti su vaistininku, tai paskirstykime žmogiškuosius resursus taip,  kad visiems sukurtume darbo vietas.

Gal krautuvininkai nežino, kad kaimo ar miestelio vaistinėje darbo yra ne ką mažiau nei miesto vaistinėje – kas mėnesį pagal planogramas prekes sudėlioti, naujas kainas atspausdinti, popierizmą sutvarkyti, likučius sužiūrėti ir dulkes pasivalyti – tai darbai, kurie nepriklauso nuo vietovės ar vaistinės dydžio. Taigi, darbų užtenka keliems žmonėms. Tik tokioje vaistinėje dabar visą dieną dirba vienas darbuotojas, retai – du. Todėl, kad tas darbuotojas sutinka dirbti vienas, nes nori užsidirbti daugiau pinigų. Ne paslaptis, kad dirbant daugiau nei etatu, alga šiek tiek priartėja prie protingos.

Viena buvusi klasiokė kartą manęs paklausė patarimo:

“Mano dukra norėtų būti vaistininke. Gal gali pasakyti, ar verta šiandieną rinktis šią profesiją?”

Mano atsakymas buvo trumpas – NE. Tada sekė kiti klausimai ir vienas atsakymas: “Bet jeigu…” “NE” “Tada, kaip galvoji…” “NE” “O tada…” “NE” “Tai kodėl tu pasirinkai šią specialybę?” “Nes tai buvo seniai, labai seniai” “Ir ką tai keičia? Seniau,  ir dabar?” ”VISKĄ!”

Keitėsi viskas po truputį, mažais žingsneliais žingsniavome pirmyn, kol žingsniai didėjo ir perėjo į šuolius. Sulig šuoliais lyg rudeniniai lapai pradėjo kristi privačios vaistinės, o kartu su jomis griuvo ir senoji vaistininkystė. Atėjo nieko bendra su farmacija neturinčių krautuvininkų era, kuri smarkiai pakoregavo vaistininkystės sąvoką. Vaistinė tapo parduotuve – turgumi, vaistininkai – pardavėjais, vitrinos – margaspalvių reklamų vieta, poilsio kambarėliai – vaistinės prekių (bet nebūtinai vaistų) sandėliais, o vaistus iš lentynų baigia išstumti maisto papildai, lūpdažiai ir kvepalai.

Provizorius pakeitė krautuvininkai, farmacijos specialistus – vadybą baigę prekybos centrų ir degalinių vadybininkai. Tik pirmoje barikadų pusėje stovinčius vaistininkus pakeitė TIE PATYS,  tik jaunesni vaistininkai, kurių šiandien “taip trūksta”, kad net visa spauda ir portalai mirga ir skamba nuo cirko klounų raudų.

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga uždavė klausimą su galimais atsakymais: koks turėtų būti VAISTININKO (ne vedėjo) atlyginimas, kad jaustis oriai, būti laisviems ir savarankiškiems priimant sprendimus (kad niekas negalėtų daryti įtakos), parenkant pacientams vaistus, maisto papildus ir kt. 1100€ ar 3000€? Paminėta ir daugiau variantų. Apklausos tikslas – suprasti farmacininkų lūkesčius algos atžvilgiu. Daugiausiai balsų atiduota už 3000€ ir 2400€. 2700€ liko trečioje vietoje.

Žmogaus prigimtis yra gūdi laukinė giria ir niekam neduota jos iki galo pažinti.

Pilnatis

– Atėjau su tokiu skundu. Man per mėnulio pilnatį skauda dantis.

– Tik per pilnatį?

– Taip.

– Na, tada vartokite šiuos vaistus (paduodu skausmą mažinančias tabletes) du kartus per dieną mėnulio pilnaties metu 🌘 

Laikrodis

– Atėjau dėl laikrodžio. Jūs turite jį išjungti, nes jis man baigia suėsti elementus!

– Kokį laikrodį 🧐

– Kokį kokį…Praeitą kartą pas jus pirkau.

– Mes laikrodžiais dar kol kas neprekiaujame.

– Kaip neprekiaujate? Va.

Senjoras iš krepšio ištraukia kraujo spaudimo matavimo aparatą, kurio ekrane yra laikrodis ir reikalauja jį išjungti 😲

Erosas

– Man Eroso. Gydytoja paskyrė po tyrimų.

– 🙄 Negirdėtas pavadinimas, receptą gal turite ar gydytojos duotą lapelį kokį, kur užrašė?

– Nieko nedavė, pasakė, kad eičiau į vaistinę ir nusipirkčiau.

– Hmmm, tai kokie tyrimai, kokie rodikliai? 

– O man iš kur žinoti? Va, imkite tyrimo rezultatus.

– Na, matau, hemoglobinas labai žemas, ir lapelis reklaminis įdėtas FerroHemo, maisto papildas.

– Tai sakiau juk panašiai Eroso ar Hemoso, tas pats gi.

– Praktiškai, tas pats 🤭

Taip jau gavosi, kad įprasta mano rašymo diena sutapo su išskirtiniu laisvadieniu – Lietuvos valstybės atkūrimo diena ✌️ Šią dieną, prieš daugelį metų, buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

Tokią iškilmingą dieną visiems farmacijos specialistams LABAI LINKIU atsižadėti nuo visų ryšių,  jungiančių su krautuvininkais ir jų pakalikais, gyventi ir dirbti taip, kaip sako jūsų širdis, kaip šnibžda sąžinės balsas, kaip liepia įgimtos ar pačių išugdytos savybės, patvirtinančios jūsų, kaip TIKROJO VAISTININKO ar jo PADĖJĖJO prigimtį.

Krautuvininkų yra dešimtys, mūsų – tūkstančiai, todėl neleiskime jiems stoti mums skersai kelio, geriau jau mes drąsiai atsistokime prieš juos. Nebijokime išsakyti savo nuomonę, lūkesčius, nepasitenkinimą. Nelaukime, kol bus priimti tam tikri mums nepalankūs sprendimai, o darykime viską, kad jie NEBŪTŲ PRIIMTI. Paburnojimai ir pasidalijimai nuoskaudomis tarpusavyje niekaip neveikia storo krautuvininkų kailio. Su kiekvienais metais jų savivalė ir įtaka tik didėja. Neturime tvirtų, ryžtingų sveikatos apsaugos ministrų, seimūnų (ypač Sveikatos reikalų komitete), kuriems labiau rūpėtų vaistinės darbuotojas nei šmirinėjantys įvairaus plauko veikėjai, neva plušantys visų Lietuvos žmonių labui.

O pluša jie tikrai intensyviai. Neatsimenu atvejų, kai įstatymas buvo papildytas punktais (ar išleistas naujas teisės aktas), kurie gintų farmacijos specialistų teises, garantuotų palankias darbo sąlygas ir apsaugotų nuo krautuvininkų neteisėtų veiksmų. Atvirkščiai, vaistinėse atsiradęs naujų paslaugų teikimas ženkliai pablogino ir taip prastas darbo sąlygas, o išaugęs darbo krūvis “pasimetė” tarp visų kitų farmacininko pareigų. Bet ar įstatymų kūrėjams įdomu, kaip visas procesas vyksta vaistinėse? Nei jiems buvo įdomu prieš priimant įstatymą, nei dabar, kai viskas jau starto tiesiojoje. Eilinį kartą buvo patikėta krautuvininkų pažadais, kad VISKAS BUS GERAI. Bet dabar tik mes matome, kad GERAI NĖRA.

Na, po paskutinio Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės K. Gagės interviu LRT, privalau šią asociaciją pervadinti kitu vardu. Nuo šiol tebūnie ji vadinasi Lietuvos krautuvininkų asociacija (LKA), kuri nepailstamai rūpinasi tinklinių vaistinių gerove, bet nebūtinai jose dirbančių žmonių gerove 🥼

Krautuvininkai visada pasižymėjo gobšumu ir engimu, todėl ne kartą valdininkų kabinetuose ir uždaruose posėdžiuose įrodinėjo, kad Lietuvos vaistininkai PER DAUG GERAI GYVENA. O kadangi krautuvininkai vos suduria galą su galu, pats laikas ištiesti jiems pagalbos ranką. Pirmai pradžiai – būtų gerai sutrumpinti atostogų laiką bei prailginti darbo dieną. Šiuos pageidavimus privalu įteisinti įstatymu. Šios moters (K.G.) pasisakymai vaistinių ir vaistininkų atžvilgiu yra gana prieštaringi – vienu metu ji aukština vaistininko profesiją, kitą kartą per visas žiniasklaidos priemones šaukia, kad vaistininkai PER DAUG TURI. Tai kaip yra iš tikrųjų 🧐 

Galim vakcinuoti, vaistininkų pakanka

“Iš tiesų karantino metu paaštrėjusi sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja staigių ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis. Siaučiant pandemijai vaistininkai pasiryžę tapti papildoma fronto linija ir prisiimti daugiau pareigų.” 

Iš tikrųjų, tai mūsų nuomonės niekas neklausė. Susirinko tinklinės tetulės ir už visus darniai nusprendė, kad reikia išnaudoti vaistininkų potencialą ir primesti jiems dar šiek tiek papildomų darbelių. Ir ką turime šiandieną? Vykdyti vakcinaciją priversti net ir tie, kurie nenorėjo to daryti. Sakysite, kad prievartos nebuvo? Užteko savanorių? Taip, savanorių buvo. Bet yra ir tokių, kurie neturėjo kito pasirinkimo (nenorėjo keisti darbo vietos, prarasti turimų pareigų ir pan.). Jie tiesiog buvo pastatyti prieš faktą – darai arba… Beje, kai reikėjo Sveikatos apsaugos ministerijoje pramušti šią naują paslaugą, buvo rėkiama Vaistinės pasiruošę, vaistininkai rankoves pasiraitoję, tik leiskite. Bet realybė kitokia. Dar ir dabar ne visos vaistinės pasiruošusios sklandiems skiepijimų darbams. Ne visose vaistinėse yra pakankamai specialistų. Todėl yra tokių vietų, kur eilutė žmonių laukia, kol vaistininkas paskiepys norintįjį ir vėliau sugrįš juos aptarnauti. Ar tai normalu? Ar taip planavo Sveikatos apsaugos ministerija? Ar tai kam nors rūpi dabar? Kai reikėjo šios paslaugos, K. Gagė tikino, kad užtikrinsim aukštos kokybės paslaugą ir sugebėsim. Net ir darbuotojų, sakė, kad užteks. O ką turim? Nei sąlygų tai atlikti, nei darbuotojų. Apie darbuotojų trūkumą prabilta tada, kai vakcinavimo paslauga sėkmingai įteisinta. Bet dabar atėjo kitas laikmetis…

Deficitiniai specialistai

Tokiais tampame tada, kai krautuvininkai vieną po kitos atidarinėja vaistines. Tokiais tampame ir tada, kai vis bandoma sustabdyti Farmacijos įstatymo vieno punkto įsigaliojimą, kai vaistinėse farmakotechnikai negalės dirbti savarankiškai – juos prižiūrės vaistininkas. Aš jau ir nebesuskaičiuoju, kiek kartų bandyta atidėti tą įsakymą. Kai jo įsigaliojimas kažkuriam laikotarpiui atidedamas, viskas nurimsta ir gagenimai baigiasi. Dabar gi, ratas apsisuko, ir vėl verda aistros – spauda mirga, televizija ir radijas – netyla. Artėja pasaulio pabaiga (liepos 1-oji), nebus kam dirbti, užsidarys šimtai vaistinių, žmonės liks be vaistų, REIKIA KAŽKĄ DARYTI.

Top pasiūlymas

“Vaistininkai galėtų atlikti tam tikrus su gydytojus suderintus veiksmus, pavyzdžiui, pamatuoti paciento kraujo spaudimą ir pagal sutartą gydymo algoritmą įvertinti jo būklę bei pratęsti jam reikalingų vaistinių preparatų receptus nustatytam laikotarpiui, kuris minėtų šalių atveju yra iki 6 mėnesių. Vaistinių siūlymas yra leisti vaistininkams be gydytojo recepto pacientams išduoti reikiamus receptinius medikamentus skubiais, ūmiais, tačiau nesudėtingais atvejais, kuomet nuotolinė konsultacija ar vizitas pas gydytoją yra įmanomas tik po kelių dienų, o gydymą pacientui reikia pradėti čia ir dabar.”

Paprotino atsakingus asmenis K. Gagė. 

Ir po kiek laiko pasipylė kiti pasiūlymai – atostogas vaistininkams – nurėžti, darbo savaitę – prailginti, įstatymo galiojimą – atidėti. Tiesa, dar pareigų šiek tiek pridėti. Mat, pagal krautuvininkus Lietuvoje vaistininkai žymiai mažiau dirba ir žymiai daugiau atostogų turi. Tikriausiai, šios kalbos susiję su neseniai paskirtomis  milijoninėmis baudomis. Kažkaip juk reikia atstatyti balansą. O tai dažniausiai padaroma darbuotojų sąskaita. Nesvarbu, kad savo algomis negalime lygiuotis į kitas ES šalis. Kaip ir darbo sąlygomis – nemačiau kitų šalių vaistinėse dirbant po vieną specialistą. Lietuvoje net ir atostogų klausimas labai opus – ne visada pavyksta jas gauti tada, kai nori…Bet LKA labai mėgsta Lietuvai rodyti kitų Europos šalių pavyzdžius, žinoma, tik tuos, kurie naudingi krautuvininkams.

Vaistininkai taip pat turi savo  TOP pasiūlymą: įstatymo neatidėti, farmakotechnikus palikti kartu dirbti pamainoje su vaistininku, taip užtikrinant sklandų vaistinės darbą, pareigų pasiskirstymą. Tuomet, gal ir kavos nereikės dešimt kartų šildyti mikrobangų krosnelėje, ir normaliai papietauti pavyks, ir į tualetą ne bėgte ir paslapčia nueiti. Atostogas ir darbo valandas palikti ramybėje. Daugelis vaistininkų verčiasi per galvą, lakstydami iš vienos vaistinės į kitą, aukoja savaitgalius,norėdami gauti daugiau pinigų, nes vaistininko alga neleidžia padoriai gyventi.