Vaistininko užrašai

Kai verslas kuria psichologiškai saugią darbo aplinką, vidinė emocinė sveikata įmonėse tik gerėja. Tai lemia augantį darbuotojų įsitraukimą, didėjantį darbingumą,- rodo tarptautinės audito ir verslo konsultavimo bendrovės atlikti tyrimai. Saugumo ir emocinės sveikatos užtikrinimas pasaulyje tapo pagrindiniu verslo prioritetu. Ką gi, pažvelkime į vis gerėjančią emocinę savijautą.

Ankstyvas rytas, nuotaika puiki, ruošiuosi į darbą. Išvažiuoju į gatvę ir netikėtai stringu automobilių spūstyje. Negailestingai bėgančios minutės akivaizdžiai byloja apie tai, jog vaistinės laiku atrakinti nespėsiu. Ne aš pirmas, ne aš paskutinis… Juolab, kad ir situacijos pakeisti negaliu, todėl tiesiog keičiu požiūrį į ją. Dar labiau pasigarsinu muziką ir vėžlio žingsniu judu didžio tikslo link. Tikslas pasiektas 08:05, taigi, ne taip jau ir blogai (tikėjausi blogiau). Šiek tiek užtrunku, kol įparkuoju automobilį (globalinė problema), tada – signalizacija, chalatas, kaukė, pirštinės, kompiuteris, kasos aparatas, stacionarus kraujo spaudimo matavimo aparatas, pinigų tikrinimo aparatas (viską reikia sukaišioti į elektros lizdus). Dar reikėtų perskaičiuoti pinigus, kuriuos vakar kasoje paliko kolegė, bet nėra kada, nes dar reikia įsijungti virdulį – kavą šiandien gersiu esant prastai emocinei būsenai. “Bet ir miegate ilgai. Jau penkias minutes laukiu prie durų”,- taria pirmasis klientas. “Taip, leidau sau šiandieną ilgiau pamiegoti, kad vidinė emocinė sveikata būtų geresnė”,- burbtelėjau. “Man reikia galimybių paso, nes anas baigė galioti, negaliu į parduotuvę patekti”. Po galais, antra diena spausdintuvo kasetė vėluoja… Ką čia gražaus sukūrus 🤔 ”Kažkokie trikdžiai nuo ryto, nėra internetinio ryšio, negaliu prisijungti nei prie e-sveikatos, nei prie kitų svarbių puslapių”,- teisinuosi ir neraudonuoju, nes tie sutrikimai iš tikrųjų gana dažni. Kadangi šalia dar trys vaistinės, tikiuosi, kad klientas sėkmingai gaus naują galimybių pasą. O ir tempti iki paskutinės galiojimo dienos ar nakties kaip studentui, nereikėtų. Bet ką čia ir moralizuoti, dažnas iš mūsų toks…

Kol neatėjo kitas pirkėjas, skubu prie kavos puodelio. Bet kodėl nejaučiu kavos kvapo? Gal kovidas? Neeeee, pasirodo, kad vanduo užvirė, bet ant kavos jo niekas neužpylė 🤣 Vėl per naują kaičiu vandenį ir… ateina naujas pirkėjas, pareikšdamas, kad jam yra išrašyti penki receptai. Pradedu jungtis prie e-sveikatos ir įtemptai klausau, kada užvirs vanduo. Likimo pirštas – nėra ryšio su Registrų centru. Dabar man aišku, kodėl neraudonavau dėl galimybių paso – šeštas jausmas neapgavo 🤗 Skambinu kolegoms, skaitau administracijos laiškus ir suprantu, kad problema žinoma ir ją bandoma pašalinti. Taigi, penki receptai atkrenta ir mintyse aš jau mėgaujuosi aromatingos kavos gurkšniais. Bet kas gi čia dabar! Aš ir vėl negirdėjau, kaip užvirė vanduo! Emocinė įtampa pavojingai auga, todėl šį kartą stoviu prie virdulio ir laukiu to skambtelėjimo. Net jei ir ateis pirkėjas, manau, nesupyks, jei 20 sekundžių jam teks ramiai pasidairyti po vaistinę. Svarbu tik, kad jis nebūtų slaptasis pirkėjas, nes tada jau amen 😇 Šį kartą sėkmingai užplikau kavą ir jaučiu, kaip gerėja mano emocinė būsena. Bet tai dar nereiškia, kad kavą išgersiu skaniai ir ramiai. Staiga prisimenu, kad ryte neatlikau kasos darbų, t.y., neįdėjau pinigų į kasą ir nepadariau ataskaitos. Gerai, kad niekas nieko dar nepirko ir pinigų kasoje nepadaugėjo, todėl atlieku tai dabar. Pamažu pradedu įsivažiuoti į darbo ritmą: prekių tvarkymas, pirkėjų priekaištų išklausymas dėl e-receptų (sistema vis dar neveikia), dėl kai kurių vaistų tiekimo sutrikimo, dėl “pabrangusių” vaistų, dėl to, kad negali patekti pas specialistus ir net pas šeimos gydytojus. Tada jau kelintą kartą išgirstu gydytojų ir med. personalo priekaištus dėl to, kad atiminėjame iš jų duoną, siūlydami vakcinaciją vaistinėje 💉 Nei aš teikiau tokius siūlymus, nei aš juos palaikau. Jeigu vakcinacijos centrai ir poliklinikos lengvai susitvarko su norinčiųjų pasiskiepyti srautais (kiek žinau, dabar jie ženkliai sumažėję), tai tik sveikatos ministerija ir krautuvininkai gali paaiškinti gaunamą naudą. O mes, paskutinioji grandis, esame tik keistų sumanymų vykdytojai, kurie iš to negauna jokios naudos – nei pinigine išraiška, nei emocine sveikata. Anaiptol, stresas, kai viena ranka dedi prekes į krepšelį, o kita ranka – adatą duri (gal ir per vaizdžiai pasakiau, bet, manau supratote, ką iš viso norėjau pasakyti).

– Nuolaidų kortelę turite?

– Ne. Gal jūs turite paskolinti (klientas kreipiasi į šalia stovinčią senjorę)?

– Tai gal jums dar ir už prekes sumokėti?

🤭

– Man IA duokite?

– Kas čia per konspiraciniai vaistai?

– Ne konspiraciniai, o kontraceptiniai.

– Tai gal YAZ?

– Viena raidė čia ar ten, nieko nekeičia.

😶

– Vakar baseine pasigavau kažkokią zarazą…

– 😷😲

– Jau viskas gerai – šiandien iš buto vos išvariau…

🤣

– Kaip gerai atrodote!

– Padirbtumėte vaistinėje keletą mėnesių, ir jūs taip atrodytumėte.

– ?

– Nėra kada nei pavalgyti normaliai, nei atsigerti. Ir ant kojų visą dieną. O kiek nervinių ląstelių įtampa suėda…

– Taigi tiek vaistinių aplinkui. Pasidalinate tuo krūviu visi.

– Taip, žinoma – ateina pas mane klientas, pasiklausinėja kainų, tada eina į kitą vaistinę. Ten vėl to pačio paklausinėja. Tada – į trečią užsuka. Ten jau nusiperka. Bet dar pakeliui aplanko ir ketvirtą vaistinę – kad įsitikintų, jog nepralošė. Tuomet grįžta pas mane vėl – kad pasakytų kaip brangu pas mus, o tada dar kartą  lekia į sekančią – paklausti, kaip tuos vaistus vartoti, kur nusipirko trečioj vaistinėj. Taip ir dalinamės tais srautais. Beje, nuolatiniais ir nesibaigiančiais. Tame tarpe, kai vienas klientas klajoja kitur, aš turiu atklydėlį, kuris perka pas mane, bet  netrukus eis kainų lyginti pas kolegas…Taip kad, nei kojyčių, nei rankyčių, nei valgyt, nei gert. Belieka tik gerai atrodyti.

😎

– Man melagio reikia.

– Vaistinėje melagiai neparsidavinėja.

– Bet man sakė, kad nueičiau į vaistinę ir nupirkčiau melagio.

– Tai ką gydysite su tuo melagiu?

– Minėjo, kad nuo skausmo.

– Gal Mialdex?

– Nu gal. Bet sakė, lyg ir melagis.

👀

Yra  tokia vaikiška knygelė su labai gražiais piešinukais, kuriuose pavaizduoti įvairius darbus bedirbantys gyvūnėliai 😀 Prisiminiau šią knygą besvarstant – o ką gi aš dirbu visą darbo dieną 🧐 Kadangi kartais tenka dirbti ir po visą pilną dieną, t.y. nuo 8 iki 19 val., tai ir darbelių prisikaupia nemažai. Ar jie visi geri? Tikrai – NE. Juk visiems geras nebūsi 😇 Taigi, šiek tiek pakoreguosiu pavadinimą –  KĄ VAISTININKAI DIRBA VISĄ DIENĄ 😉 , ir pirmyn. Susumavus visą mano dienos triūsą, trumpa gerų ir blogų darbų ataskaita būtų tokia:

Priėmiau 162 žmones. Iš jų – pusė, kuriems reikėjo pagalbos. Kitą pusę galima suskirstyti į: atėjusius paplepėti apie šį bei tą ir tuos, kuriems reikėjo ne vaistų.

Kadangi nevedžiau smulkios statistikos (o ir niekam ji neįdomi), galimi nuokrypiai nuo tikrovės. Reikia įvertinti ir mano nuomonės objektyvumą/subjektyvumą, nes ne visada ji sutapo su klientų nuomone. Na, pavyzdžiui, pirkėjas reikalauja tepalo hemorojui gydyti, bet žada tepti nosies gleivinę. Aš jam sakau, kad toks naudojimo būdas netinkamas, o jis man rėžia, kad nemokyčiau jo, kaip jam gyventi. Todėl jį labiau laikau ne ligoniu, bet norinčiu pabendrauti įvairiomis temomis 🤭

Taigi, tai pusei, kuriai reikėjo pagalbos, jos nesuteikiau, maždaug ketvirtadaliui. Nes:

• Nepardaviau antibiotikų (neturėjo recepto)
• Nepardaviau Viagros (neturėjo recepto ir sukėlė įtarimą, kad su kažkuo eksperimentuos)
• Nepardaviau Xanaxo, Lorazepamo ir Lexotanilio (argi, jau pilnatis? Kažkodėl labai jau daug norinčių buvo nusipirkti raminančiųjų be recepto)
• Nepardaviau, ko prašė, nes pasisakau griežtai prieš savigydą ir kaimyno patarimus).

Vat ir nežinau, kurioje vietoje reikėtų padėti kablelį 🤔 Aš visada buvau tokios nuomonės, kad nereikia žmogui įkyrėti, bandant jo pirkinių krepšelį išplėsti iki begalybės. Tokia nuomonė susiformavo dėl kelių priežasčių. Viena jų – asmeninė patirtis, pavyzdžiui, pašte – bandant išsiųsti ar atsiimti siuntą, vargšės moterytės nesustodamos vardina daiktus, kurių man, galbūt, labai reikia. Daiktų man nereikia, nes aš atėjau su kitu tikslu, tačiau jas suprantu taip pat – joms privalu sušnekėti klientui kasdienę mantrą, nes gal aš visai ne eilinis, o koks nors slaptas pirkėjas, valdžios atsiųstas. Todėl vardan šventos ramybės, jos kantriai siūlo, o aš sukinėju galvą, bandydamas pasakyti, kad man nieko nereikia. Ir tas nuolatinis  ko nors brukimas kartais būna toks atstumiantis, kad visada pagalvoju, jog, tikriausiai ir vaistinėje žmogus jaučiasi panašiai. Kita priežastis – taip pat asmeninė. Nenoriu, kad  man kitose prekybos vietose kabintų makaronus ant ausų vien tam, kad įsiūlyti eilinį niekalą, taigi, ir vaistinėje nenoriu kabinti tų pačių makaronų tik todėl, kad mano valdžia to nori. Yra ir trečia priežastis – kai viena iš didžiųjų krautuvininkių savo darbuotojams Naujų metų sutikimo vakarėlyje pasakė, jog labai miela, kai degalinėje, užsipylus degalų, operatorius jai pasiūlo nusipirkti kavos puodelį ar bandelę, todėl ji mano, kad ir vaistinė gali apgaubti tokia šiluma klientą ir pasiūlyti jam kažką tooookiooo 🎁🛍💎, iš karto pakvipo pigia reklamine kampanija ir atšoko visa fantazija ką nors siūlyti. Bet yra daug mano kolegų, kurie TAME įžvelgia prasmę, todėl žaidžia krautuvininkų siūlomus žaidimus. Deja, ne visada jie būna su LAIMINGA PABAIGA:

– Tai va, atėjau 👴🏻

– Matau, kad atėjote. Klausau jūsų.

– Visur čia skelbiatės…

– Ir 🧐

– Kas IR?

– Koks klausimas konkrečiai jus domina? Arba, koks skelbimas sudomino? Mes daug skelbiamės – kad pigu, kad nemokamai, kad dovanų duodame, kad tik pas mus, kad mes viską galime…(Tik kartais paaiškėja, kad nieko negalime 🤭)

– Skelbiatės, kad darote.

– Ką darome?

– Dėl kovo 19-osios aš atėjau.

Bandau prisiminti, kas tai per diena 🤯, bet niekas nešauna galvą. Mintyse šuoliais prašoku pro paskutinius administracijos laiškus ir nurodymus – irgi nepadeda. Gal ką pražiopsojau, gal skola kokia žmogui užsilikusi. Bet, atsiprašau, šiandien spalis, o čia – kovas, ir dar konkreti diena – DEVYNIOLIKTA! Užmetu akį į internetą. Ir ką sau manote? KOVO 19 diena – šv. Juozapas švenčia savo vardadienį, dar – Pempės diena. Ir – Kliento diena. Hmm..Keista diena, dar keistesnis klientas. Niekas neaišku. Beveik dešimtas hemorojaus lygis 😲

– Tai ką mes turėtume padaryti tą kovo 19 – ąją, jei šiandien dar tik spalio trylikta?

– Ką, ką, skiepą. Nuo kovido – 19.

– Tai taip ir reikėjo sakyti, kad atėjote pasiskiepyti 🤬

– O kas čia neaišku? Kovas, kovidas, beveik tas pats.

– Mūsų vaistinė neskiepija.

– Tai ko skelbiatės?

Spalio mėn. paskelbtas senjorų mėnesiu. Jiems skirtoje programoje – įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai, ekskursijos, sporto ir sveikatingumo užsiėmimai bei kitos nemokamos paslaugos. Gaila tik, kad ne visi senjorai noriai bando tuo pasinaudoti. Vienų ši informacija nepasiekia dėl pernelyg uždaro gyvenimo būdo, kiti – iš esmės nepageidauja eiti į viešumą, nes “su tokia sveikata geriausia yra namuose”. Tokiems senatvė – tai dantų protezai, senatvinė demencija, Alzheimeris ir visos kitos nelaimės. Tačiau yra ir kitaip mąstančių. “Jei planas A neveikia, nenusimink – raidyne yra daugiau nei 25 raidės”, – guodžia senolis, kuriam dėstau, kad pavargau dirbti su žmonėmis, o beieškant kitų variantų, viskas staiga pasisuko ne ta linkme.

Beje, jei kalbėčiau apie vyresnės kartos vaistinės lankytojus, negalėčiau jų surikiuoti į vieną eilę. Jų būta visokių: piktų ir agresyvių (dėl padarytų klaidų gyvenime susikaupusį pyktį ir pagiežą jie lieja ant aplinkinių ir viso pasaulio), brandžių ir šviesių (jie toliau gyvena aktyvų, prasmingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Nors suvokia neišvengiamus sveikatos pokyčius, jie vis tiek nenuleidžia rankų), linksmų ir šarmingų (“Neverkšlenk vaikystės. Pasenęs vėl suvaikėsi”,– sako tokie).

Kaip žinia, su tais šviesuoliais tenka ne tik apie vaistus kalbėtis. Dažnas jų kaip tik linkęs apie gyvenimą ar politiką padiskutuoti. Kiek auksinių minčių, ištartų jų lūpomis, galima būtų užrašyti. Nemeluosiu, kai ką ir užrašau 🙂

“Kai maniškė mane išveda iš kantrybės, sakau jai, kad nežadintų manyje žvėries, nes jis ir taip neišsimiega 😃”,- prajuokina mane vienas linksmuolis senjoras.

”Ar žinote, kad kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau gyvenime pas tave susikaupia neištaisomų dalykų”, – sako man kitas.”Nežinojau, bet dabar žinosiu”, – sakau jam, ir abu supratingai susimirksime 👀

Sakoma, kad senatvė ateina staiga kaip sniegas. Ryte jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. ”Ne”, – sako kitas senolis. “Senatvė ateina tada, kai pradedama kalbėti DAR NIEKADA NESIJAUČIAU TOKS JAUNAS KAIP DABAR”. Kiek dar daug aš nežinojau 😯

“Koks jausmas, kai sulauki senatvės? Skaičiau kažkur labai taiklų senatvės apibūdinimą, man jis labai tinka – aš visiškai nebesugebu pastatyti automobilio tarp dviejų jau stovinčių, todėl prašau nežiūrėti, kai bandau tai padaryti 🤭”

Tačiau ne visi būna tokie linksmuoliai.

Nors šiuolaikinės technologijos leidžia greitu tempu judėti į priekį, tačiau tam tikrose aptarnavimo sferose, jos gali būti pražūtingos. Tokią išvadą padariau, kai iki manęs atėjo žinia apie receptinių vaistų įsigijimą supaprastintu būdu. Pavyzdžiui, jeigu sau įtariate 😲 chlamidinę infekciją ir nenorite eiti pas gydytoją, bet norite gydyti ligą, pakanka internete suvesti vienos internetinės klinikos adresą, pasirinkti iš kelių siūlomų preparatų sau tinkamą (!), pasiskaityti apie jį informaciją (bet nebūtina), sumokėti už konsultaciją 12,99 EUR, kuri nebūtinai bus suteikta (užteks užpildyti klausimyną) ir elektroninis receptas jau jūsų. Tokiu būdu nesunkiai galima įsigyti antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, kontraceptikų, taip pat išspręsti potencijos problemas.

Internetinė klinika skelbiasi, jog dirba laikydamasi įstatymų. Didžiosios Britanijos? Europos? Ar savų?

Keistai atrodo toks reiškinys, kaip chlamidiozės nustatymas ar kontraceptikų parinkimas tiesiogiai nekontaktuojant su žmogumi, nežinant jo ligos istorijos, vartojamų vaistų ir kitų svarbių faktorių. Kokia tuomet prasmė vaistinėse nuolat aiškinti, prie ko priveda besaikis neracionalus antibiotikų vartojimas ar užsiiminėjimas savigyda?

Bet labiausiai šokiruoja faktas, kad šią paslaugą intensyviai reklamuoja vieno vaistinių tinklo administracija, kuri nuolat deklaruoja apie vaistų suderinamumo svarbą ir betarpišką bendravimą su specialistais. Ir ne tik reklamuoja, bet ir siūlo nuolaidas mokamo recepto įsigijimui! Pirkimo kvite viliojantis pasiūlymas – Gaukite 5EUR nuolaidą gydytojo konsultacijai e.receptui su kodu XXX vaistinė.

Pati vaistinių tinklo vadovė facebook’e pasigyrė, kad išbandė paslaugą, kuri jai patiko – per 30 min. gavo receptą po klausimyno užpildymo. Ir dar gavo 5 EUR nuolaidos kodą. Nesuprantu, ar čia tokia reklama dėl gautos 5 € nuolaidos (kuri jai visai neaktuali), ar susiję kiti verslo santykiai su neatsakingai besielgiančia klinika? Kuo ji ne krautuvininkė? Greičiausiai, čia vėl tiktų posakis Nieko asmeniško, tai – tik biznis. Tai patvirtina ir šios klinikos pristatymas savo tinklo vaistinių darbuotojams: “…XXX ir YYY vaistinės bus išskirtinės klinikos partnerės Lietuvoje. Mūsų bendradarbiavimo tikslas yra suteikti platesnes pasirinkimo galimybes pacientams – nuo recepto pratęsimo internetu iki likučio patikrinimo artimiausioje vaistinėje bei įsigijimo.” Žinoma, pasirūpinta ir šios klinikos reklamine medžiaga, ir vaistinės monitoriuose mirgančiu informaciniu klipu. Be abejo, priminta ir apie mūsų naują pareigą – informuoti klientus/pacientus apie naujai teikiamas ZZZ klinikos paslaugas. Vaistininkui, kuris mokomas labai atsakingai konsultuoti ligonį (kai tai įmanoma padaryti be gydytojo) ir parinkti jam tinkamiausius vaistus (prieš tai išklausinėjant apie visus vartojamus vaistus ir esamas ligas), gražia forma nurodoma rekomenduoti jam SAVIGYDĄ 🤕 Pasirodo, ši klinika – tai vaistinių tinklų XXX ir YYY pranašumas prieš kitus vaistinių tinklus. Na, ir žinoma, nauji klientai vaistinėse. Apgailėtina, jeigu net tokiais būdais bandoma prisigaudyti naujų klientų 🤦‍♂️🤦‍♀️ Įdomu, ką tokio ypatingo sugalvos kiti vaistinių tinklai?