Vaistininko užrašai

Nepriklausomai nuo to, ar vasara, ar žiema, ar karantinas, ar laisvė, traumos tyko visur ir visada 😕 Turbūt, nerasime tokio laimingojo, kuriam pavyko per gyvenimą (nesvarbu, ilgą ar trumpą) nepatirti nei vienos traumos. Ir jeigu kaulai atlaikė gyvenimo siųstus išbandymus, tai raiščių ar sausgyslių patempimų ar išnirimų turėjome (bent jau vaikystėje) visi. Na, o kurie mintyse ištars: “Man tai niekada nepasitaikė”, tegul tyliai pasidžiaugia, o po to, vis tiek perskaito 🙂

Raumenų ir sausgyslių patempimas

Dažniausiai įvyksta paskubomis atliekant judesius ar neatsargiai šokant, sukantis, bėgant. Jeigu nepasiruošę ar neįvertinę savo jėgų bandote pakelti sunkų daiktą, taip pat traumos galite neišvengti. Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, bokso, imtynių mėgėjus ir profesionalus dažniau lydi šlaunies, kirkšnies, juosmens raumenų ir sausgyslių traumos. Riešo, peties ar alkūnės raumenų ir sausgyslių sužalojimai lydi gimnastus, irkluotojus ar tenisininkus. Dėl ilgalaikės galūnių raumenų fizinės apkrovos ir jų nuovargio, fizinių pratimų metu gali įplyšti raumuo arba jį prie kaulo jungianti sausgyslės dalis.

Simptomai

Juntamas vidutinio stiprumo skausmas, raumens spazmas, o jam praėjus – raumens silpnumas. Gali atsirasti nežymus sužalotos vietos audinių patinimas ir periodiniai nevalingi raumens susitraukimai. Sužaloto raumens ar sausgyslės funkcija – skausminga ir ribota. Esant didesnei traumai ar įvykus daliniam raumens ar jo sausgyslės plyšimui, jaučiamas stiprus skausmas. Sužalotos galūnės judesiai tampa riboti, skausmingi, susilpnėja jos veikla. Jei raumuo ar sausgyslė plyšo visiškai, skausmas bus itin stiprus, o pažeidimo vietoje matysis audinių patinimas. Atliekami judesiai kels skausmą, o sužalotas raumuo bus nepajėgus atlikti judesius. Įtarus raumens ar sausgyslės plyšimą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma patempimo ar plyšimo vieta ir kraujo išsiliejimo į audinius požymiai.

Gydymas

Esminis gydymo principas – pašalinti skausmą. Nežymių patempimų atvejais pakanka sužalotą sritį sutvarstyti spaudžiamuoju tvarsčiu. Galūnę geriau laikyti pakeltą. Pirmas tris paras sužalota sritis šaldoma, patariama galūnę kuo mažiau judinti. Vidutinio sunkumo traumos atveju – ramybė, šaltis ir nuskausminamieji preparatai. Įtariant dalinį raumens ar sausgyslės plyšimą, uždedamas įtvaras ar gipso longetė. Taip išvengiama pakartotinio traumavimo ir potrauminio audinių uždegimo. Skausmui ir uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenai, diclofenakai, nimesulidai, naproksenai ir kt.). Nustačius raumens ar sausgyslės plyšimą, gali būti taikomas operacinis gydymas.

Susirgimų COVID-19 Lietuvoje mažėja, karantino sąlygos švelnėja, vaistinėse padėtis gerėja (tiksliau, grįžta į senas vėžias), todėl pamirškime kuriam laikui ligas ir vaistus ir užmeskime akį į paprastas gyvenimo tiesas, kurias visi puikiai žinome, tačiau retai apie jas susimąstome. Trumpai atokvėpio minutei pasinerkite į žmogaus, kurio jau nėra šioje žemėje, įžvalgias mintis:

“Aš pasiekiau sėkmės piką verslo pasaulyje. Išskyrus darbą, mano gyvenime maža džiaugsmo. Galų gale, turtai – tai tik gyvenimo faktas, prie kurio aš pripratau. Tą minutę, kai aš sergantis guliu lovoje ir prisimenu visą savo gyvenimą, suprantu, kad pripažinimas ir visi turtai, kuriuos aš turiu, yra beprasmiai ir praradę aukščiausią prasmę prieš neišvengiamos mirties veidą.

Jūs galite pasamdyti žmogų vairuoti jūsų automobilį, pasamdyti kažką, kas jums uždirbtų pinigus. Bet jūs už jokius pinigus nerasite žmogaus, kuris sutiktų perimti jūsų ligą.

Yra labai daug materialių dalykų, kuriuos galite nusipirkti. Tačiau yra vienas daiktas, kurio negalima rasti ir nupirkti, kai jis yra prarastas – negalima nusipirkti gyvenimo…

Palepinkite save ir gerbkite kitus. Kuo senesni mes tampame, tuo labiau protingėjame ir palaipsniui suprantame, kad laikrodis, kuris kainuoja 30$ ir laikrodis, kuris kainuoja 300$, rodo vieną ir tą patį laiką. Ar mes nešiosime piniginę, kurios vertė 30$, ar 300$ – abi talpina tą pačią sumą pinigų. Ar mes važinėsime 150 000$ vertės automobiliu, ar 30 000$ – kelias ir atstumas – tas pats, ir mes pasiekiame tą patį kelionės tikslą.

Nerimsta diskusijos apie tai, kad vaistininko padėjėjai negalės dirbti vieni, savarankiškai. Nuomonių yra labai įvairių: vieni pasisako už tai, kad viską palikti taip, kaip yra dabar, kiti skaito, kad buvo pakankamai laiko baigti tęstines magistro studijas, treti pritaria įstatymo papildymui, kad vaistininko padėjėjas galėtų dirbti vienas, bet jį ryšio priemonėmis konsultuotų vaistininkas, o ketvirti gūžčioja pečiais ir stebisi, kaip prieš eilę metų buvo interpretuota ar neteisingai išversta ES direktyva. Ir iš tikrųjų, jeigu į visus svarbius dokumentus žiūrima pro pirštus, tai kiek dar spragų palikta mūsų įstatymuose 🤔 Kaip pripažino patys politikai:

“Mes patys perlenkėme lazdą.”

Įstatymas Nr. 1

Pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja vienoje vietoje vienu metu dirbti ir vaistininkui, ir vaistininko padėjėjui. Reikalaujama tik vykdyti vaistininko padėjėjo kontrolę, kuri šiandien vaistinėse sėkmingai ir vykdoma – tikrinami receptai, pagal kuriuos gyventojams išduoti vaistai. Patikrinus pasirašoma, pažymima data, ir viskas. Klausimas, kiek IŠ TIKRŲJŲ yra patikrinima receptų? Ir KAIP jie tikrinami? Ar IŠ VISO tikrinami? Kiek girdėjau, dažnai tai yra daroma tik dėl akių. Ne todėl, kad tingisi. Todėl, kad tam pritrūkstama laiko. Jeigu per dieną susikaupia keli šimtai receptų, o kitą dieną – dar tiek pat? Tačiau kai laiko yra daugiau nei pakankamai, stengiamės patikrinti vieni kitų receptus, nes žiūrint kita akimi, klaidas lengviau pastebėti. Mes su kolega sutarę, kad esant galimybei tikrinsim vienas kito receptus, nesvarbu, kad nepriklauso pagal įstatymą mūsų prižiūrėti 🙂 Mes juk nesame dievai, kurie neklysta. Gal įstatymų kūrėjai mano, kad vaistininkai klaidų nedaro? Ar mūsų klaidos yra nereikšmingos dėl mūsų aukštesnės kategorijos 🤔 Taigi, klaidas darome visi. Klausimas – KODĖL? Žinoma, kad dėl didelio darbo krūvio ir nemenko žmonių srauto. Todėl, gerbiami įstatymų kepėjai, iškepkite bent vieną  mums palankų įstatymą – Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai.

Įstatymas Nr. 2

Visada galvojau, galvoju ir dabar, kad vaistinės steigėjas turi būti vaistininkas. Kažkada taip ir buvo. Tačiau įstatymai turi savybę dažnai keistis ir pildytis naujomis pataisomis. Taigi, verslininkai užčiuopė aukso gyslą ir nutarė imtis žygių – užkariauti farmacijos verslą. Turiu pasakyti, kad šis tikslas buvo įgyvendintas su kaupu. Mažosios privačios vaistinės užsidarinėjo arba buvo išperkamos verslių žmonių, visiškai nesusijusių su vaistininkyste 😕 Pamažu vaistinių rinka tapo monopolizuota – keli stambūs žaidėjai, Vyriausybės pagalba pradėjo diktuoti sąlygas. Taip jau atsitiko, kad vaistinės tapo ne sveikatinimo, o komercijos paslaugų teikėjos.

Kai vaistinės savininkas yra vaistininkas, kuris dar ir pats stoja už prekystalio, tai ir jo darbuotojai turi daugiau laisvės konsultuodami pacientus. Tinklinėse vaistinėse vaistinių tinklų vadovai moja ranka į darbuotojų profesinės etikos principus, sudarinėdami tik sau naudingus vaistinių prekių sąrašus, kurie toli gražu ne visada tinka pirkėjui 🤭 O kad darbuotojai būtų suinteresuoti pardavinėti “naudingus” produktus, jiems skaičiuojami priedai prie algos.

Gal vis dėlto verta vėl sugrįžti prie tikrosios vaistininkystės ir įstatymų numatyta tvarka leisti steigti vaistines TIK farmacinį išsilavinimą turintiems asmenims?

Artėja 2021 metų sausio 1-oji diena, kai įsigalios įstatymas, kurio pagrindu vaistininko padėjėjai  (farmakotechnikai) negalės savarankiškai išduoti/parduoti vaistų gyventojams, jeigu šalia nebus vaistininko. Dėl šio įstatymo įsigaliojimo diskutuota jau ne kartą, sprendimą vis atidedant tolimesniems laikams. Kadangi visi terminai jau išnaudoti, trauktis nėra kur. Visgi, situacija – paradoksali.

Neužtenka kompetencijos?

Šiuo metu klientus vaistinėje aptarnaujantis farmakotechnikas yra kompetentingas specialistas, galintis suteikti profesionalią konsultaciją ir savo įgytomis žiniomis padėti žmogui. Tačiau jau kitais metais jo žinių neužteks, todėl visas funkcijas, kurias jis savarankiškai atlikinėjo ne vienerius metus (kai kurie – ištisus dešimtmečius) jam padės vykdyti vaistininkas. Argi tai neprasilenkia su sveiku protu? Kodėl tuomet vis dar leidžiama farmakotechnikui dirbti vienam? Ar nebaisu, kad jis nesugebės ir pridarys klaidų? O gal savo neišmanymu pakenks ligoniui? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, nes farmakotechnikai lygiai taip pat puikiai atlieka savo darbą, kaip ir vaistininkai. Ne vienas tą darbą atlieka netgi geriau (išdirbęs 40 metų vaistinėje savo žiniomis tikrai gali nustebinti daugiau, nei tik pradėjęs dirbti vaistininkas), todėl šis įstatymo punkto įsigaliojimas, kad nuo 2021-01-01 vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas kelia nemažai abejonių.

Alternatyva

Kadangi ši problema opi ne tik farmakotechnikams, bet ir vaistinių savininkams, šie suskubo taisyti padėties. Jie pasiūlė šį punktą šiek tiek pakeisti: vaistinėje neprivalo dirbti vaistininkas, kai vaistinėje jos darbo laiku yra ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą, naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas. Skamba juokingai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip esant eilei žmonių ir juos konsultuojant, iš kito ekrano ar telefono, ar ausinių pagalba farmakotechniką savo ruožtu dar mokytų vaistininkas 🤔 Įdomu būtų pamatyti pirkėjų reakciją, kai jie klausia patarimo pas juos aptarnaujantį farmacijos specialistą, o šis laukia, kad jį “pakonsultuotų” kitas farmacijos specialistas. Žinoma, geriau jau pritarti net ir absurdiškoms pataisoms (kurių vėliau niekas vis tiek nesilaikys), nei atimti darbo vietą iš farmakotechnikų. Juk darbdaviui “bus didelė prabanga” mažoje vaistinėje vienoje darbo pamainoje išlaikyti du specialistus. Todėl po truputį faramakotechnikų bus atsisakyta.

– Jei sulauksiu šviežių bulvių, tai dar pagyvensiu…

– Tai kam čia jų laukti? Nuėjai į Maximą ir nusipirkai! Ir gyveni sau ramiai 🙂

 (Iš pokalbio vaistinėje)

Net ir grėsmingo viruso akivaizdoje gyventojai nepraranda humoro. Tai sveikintina. Tačiau ne visi į vaistinę ateina pakilios nuotaikos. Su tokiais yra du bendravimo būdai – arba negirdėti to, kas tave žeidžia, arba tokį išsišokėlį pastatyti į vietą. Kokią taktiką rinktis, priklauso nuo nuotaikos. Jeigu tai – dešimtas iš eilės išsakytas nepasitenkinimas, tikėtina, kad bendravimo tonas griežtės. Nors daug psichologijos paskaitų universitete neturėjome, pažinti žmogų išmokė darbas, kurio esmė – nuolatinis ir betarpiškas bendravimas su klientais.

Kai COVID-19 apraizgė Lietuvą ir vaistinėse (ir ne tik) įsivyravo chaosas, kai kurie darbdaviai nusprendė mums “padėti”, suorganizuodami psichologo konsultaciją telefonu. Psichologas telefonu pasiekiamas tik darbo dienomis ir darbo valandomis 🤔, todėl dirbantieji savaitgaliais ir vakarais turėtų išlikti stiprūs ir pajėgūs, kad atlaikytų nevaldomų pirkėjų gretas. Nežinau, kiek vaistinių darbuotojų pasinaudojo šia paslauga ir kiek ši paslauga buvo (ar yra) naudinga. Gerai pagalvojus, mūsų darbe streso ir konfliktinių situacijų yra užtektinai VISADA, nepriklausomai nuo siaučiančio viruso. Kol nebuvo Covid-19, buvo (ir tebėra) sezoninis gripas, tuberkuliozė ir daugelis kitų užkrečiamųjų ligų. Įtampą kėlė ir kelia narkomanai, vagys ir kiti panašaus plauko asmenys. Per daugelį metų teko išmokti guosti, barti, išklausyti, patarti, valdyti, linksminti, mokyti, tramdyti, gėdinti, gydyti daugelį – vaikus (ramius ir hyperaktyvius), paauglius (maištaujančius ir nieko nenorinčius girdėti), tėvelius (pagyvenusius ir jaunus, bet “viską” žinančius), ligonius (tikrus ir apsimetinėjančius), senjorus (išmintingus ir nepaklusnius), vagis (gudrius ir apsvaigusius), slaptus pirkėjus (subjektyvius ir objektyvius), vaistų firmų atstovus (įkyrius ir daug žadančius) ir taip toliau, ir panašiai. Kažin, ar psichologas geriau žinos, kaip turėčiau elgtis su apsvaigusiu narkomanu? Ar geriau už mus ras patį tinkamiausią atsakymo variantą negaunantiems reikiamų vaistų? Tikriausiai, ne vienas vaistininkas galėtų pačiam psichologui suteikti naudingų patarimų vienu ar kitu klausimu 😀 Kita vertus, pasidžiaukime, kad mumis rūpinasi. Tikiuosi, mūsų pastangos šiuo nelengvu visiems laikotarpiu bus įvertintos ir neapsiribos vien tik psichologo konsultacija 😎

 Kai kaukių dar nebuvo…

– Vis dar neturite?! Visur trimitavo, kad vaistinėse bus galima įsigyti! Nuo šiandien tik su kaukėm galima lauke rodytis, ką man daryti?!

– Užeikite rytoj, gal jau gausime.

– Aš jums policiją iškviesiu, nes jau nusibodo kasdien tą patį per tą patį girdėti!

Išėjo tas įpykęs klientas, o po keliolikos minučių, žiūriu, netoli vaistinės policijos automobilis įsuka. Na, galvoju, rimtai šnekėjo, nemelavo. Įkvėpiau oro ir pasiruošiau…bet policininkai nuskubėjo į kitą pusę 😀, o aš susikaupiau darbui. Gal reikėjo psichologui paskambinti 🤔

…gliutationas, kvercetinas, mandragora… Ar dabar dažniau vardijami tokie užvadinimai nei paracetamolis reiškia, kad žmonės yra labiau apsiskaitę? Ar pavargo, ieškodami ir negaudami įprastų vaistų, todėl ieško kitų gydymosi būdų? Dabar tiek daug rašoma apie imunitetą ir jo neturėjimą arba stiprinimą, kad visos priemonės tapo pateisinamos. Net ir daugelį metų praleidus vaistinėje man ne gėda pripažinti, kad pirmą kartą girdžiu tokį augalą kaip MANDRAGORA. Jaunas vyras jos prašo imunitetui stiprinti. Greit pasigooglinu ir atsakau, kad šis augalas nebent haliucinacijas sukelti padėtų 😴 Ir tikrai, nieko bendro su imunitetu šis augalas neturi. Dioskoridas, didysis Romos gydytojas, mokslininkas mandragorą naudojo kaip nuskausminamąjį preparatą chirurginių operacijų metu, Hipokratas rekomendavo kaip stiprų antidepresantą, o Avicena, persų kilmės gydytojas ir filosofas, vaizdingai šį augalą aprašė kaip sąnarių skausmo gydymo priemonę. Pasak legendos, mandragoros šaknis buvo laikoma stipriu apsauginiu talismanu, kuris apsaugo nuo nužiūrėjimo. Galima pasiskaityti ir daugiau apie šio augalo ypatingas savybes, bet kadangi jo vis tiek pasiūlyti neturiu, pakaks žinoti tiek. Erškėčių, spanguolių uogų ir ežiuolės žolės pirkėjas atsisakė, nes nusprendė  mandragoros paieškoti kitur, todėl priminiau, kas yra imunitetas ir palinkėjau jam sėkmės sunkiose paieškose.

Imunitetas

Taigi, šiandien labai daug rašoma ir kalbama apie imunitetą, todėl aš nesiplėsiu. Daugelis žinome, kad imunitetas yra apsauga nuo užkrečiamų ligų. Tačiau ne visi žino, kad jis susideda iš mūsų mitybos, gyvenimo būdo, nuotaikos, persirgtų ligų. O tuos, kurie galvoja, kad vaistinėse nusipirkę maisto papildų su ežiuole, cinku, selenu ar vitaminu C, išvengs koronaviruso, turiu nuliūdinti. Šios piliulės tikrai nepadarys jūsų nenugalimaisiais, ypač prieš COVID-19. Neturėkite iliuzijų, kad jums pavyks ant smūgio pagerinti imunitetą, nors ne vienas būtent taip ir galvoja. Pradėkite nuo gyvenimo būdo. Nuolatinis bet ko kimšimas į skrandį ir gulinėjimas ant sofkutės su TV distanciniu pulteliu tikrai ne tos priemonės, kuriomis įgysite imunitetą. Imunitetas ČIA IR DABAR neatsiranda 😊 Vienai susirūpinusiai klientei, kuri daug valgo ir niekaip neatsikrato nereikalingų kilogramų, priminiau patarlę – “Pusryčius suvalgyk pats, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui”, tai ji man nė nemirktelėdama atšovė: “Žinau, žinau aš tą jūsų patarlę, bet dar negimė toks priešas, kuriam galėčiau savo vakarienę atiduoti” 😮

“Duokite man apelsiną”, sako kita pirkėja. Trumpam apsidžiaugiu tuo, kad žmonės nusprendžia natūraliais vitaminais papildyti savo organizmą, bet staiga sutrinku: apelsinas? Vaistinėje? Hmmm 🤔 Galvoju, kokia čia gudrybė, ką čia reiškia tas kodinis žodis vaistinėje, todėl tikslinuosi: apelsinų skonio vitamino C? Ne. Apelsinų eterinio aliejaus? Vėl ne. Tada – NETURIM! “Kaip neturit? Turit, va, lentynoj guli”. Žiūriu, kur man rodoma, bet ten nėra jokių prekių, kurios nors kiek būtų panašios į apelsiną. “Nematot? Va gi, Alpecin šampūnas, nuo pleiskanų.”

🤭

Nors už lango visai ir nepavasariški orai, užtat širdyje ir vaistinėje – amžina aistra 🙂 Kiekvienas rytas dabar prasideda nuo rimto pasiruošimo darbui. Prieš įžengiant į savo valdas, patikrinu, ar visi lapeliai, informuojantys, kad pirštinių, kaukių ir dezinfekcinio skysčio neturime, yra savo vietoje. Tuomet dezinfekuoju rankas. Toliau, kaip įprastai – kompiuteriniai ir popieriniai darbai. Prieš atveriant duris plačiajai visuomenės daliai, kaip reikiant pasigražinu. Arba ne, tiksliau būtų – pasislepiu po kauke 😷, kad manęs niekas nepažintų 🤡 ir nors saulės dabar ne tiek ir daug, dėl visa ko užsidedu akinius 😎  nuo koronos dulkių. Kai jau visos detalės suderintos, užsimetu paskutinį  atributą – baltą chalatą ir drąsiai žengiu link durų, už kurių jau būriuojasi grupelė pirkėjų. “Kaip jūs originaliai atrodote! Pažint neįmanoma.” Bet vis tiek atpažino. “Koks čia jūsų žodžiais nenusakomas Dress code? Casual ar Smart Casual?”. O kad aš žinočiau! Gal mokslinio bendradarbio 🤔

Kadangi visi interesantai į vaistinę nori patekti vienu metu, tenka priminti apie sudėtingą laikotarpį ir laikytis instrukcijų. Žmonės pasitaikė supratingi, todėl problemų dėl pirmumo teisės nekyla. Beje, per visą dieną pasitaiko ir nepaklusniųjų, tačiau griežtas žodis padeda. Įpusėjus darbo dienai einu patikrinti, ar gerai laikosi skelbiama informacija, nes kas trečias-penktas žmogus vis paklausia apie kaukes, pirštines ar dezinfekcinį skystį. Visi lapukai laikosi stipriai, todėl vieno kito klausinėtojo perklausiu, ar nereikia apsilankyti pas akių gydytoją pasitikrinti regėjimo.

Puiku, kad nemaža dalis gyventojų šiuo metu vaistus ir kitas prekes užsisako internetu. Taip išvengiama susibūrimų ir artimų kontaktų. Tačiau stebina užsakovų nekantrumas. Telefoninis skambutis:

– Ar jau galima pasiimti internetinį užsakymą?

– Koks užsakymo Nr? Ne, dar neatvežė. O kada užsakinėjote?

– Ką tik, prieš kelias minutes mygtuką paspaudžiau.

Yra manančių, kad internetinį užsakymą spės atvežti per tą laiką, kol nužingsniuos iki vaistinės:

– Gal jau atvežė mano prekes?

– O pranešimą į telefoną gavote, kad prekės JAU pristatytos?

– Negavau. Bet prieš valandą užsakiau.

Reikėtų žinoti, kad užsakymą vykdo sandėlis, o ne pasirinkta vaistinė, todėl siuntos keliavimas iki galutinio taško užtrunka tikrai ne valandą, ir ne dvi, nesvarbu, kad užsakinėjote naudodamiesi sparčiuoju internetu 😀

Pagal instrukcijas, po poros darbo valandų turėčiau daryti 5-10 min. pertraukėlę. Ne tam, kad pailsėčiau, bet, kad pasikeisčiau pirštines, kaukę, dezinfekuočiau visus paviršius ir mygtukinius prietaisus. Tačiau to padaryti man nepavyksta. Tai – visų dirbančiųjų PO VIENĄ problema.