Vaistininko užrašai

Apie meilę

Atėjo senjoras (apie 80 metų) į vaistinę. Kol jis perka vaistus, aplink jį sparną rėžia dvi senjorės (tarpusavyje nepažįstamos ir tikrai jaunesnės už jį). Bando juokauti, pakibinti jį. Tada jis sako:
– Ar žinote, kaip atskirti tikrą meilę nuo netikros?
Abi senjorės sutartinai linktelėjo, aš – taip pat 🙂 O jis tęsia:
– Tikra meilė, kai vyras sako savo žmonai: “Man patinka snaigutės tavo plaukuose!” O netikra meilė: “Kvaiša, kur tavo kepurė?!”

Apie alkoholį

Nusipirko klientė vaistus, bet nelabai nori išeiti iš vaistinės, todėl pasakoja apie savo dieną:
– Vakar buvau užsukusi pas siuvėją kelnių pataisytų pasiimti. Ten nepažiūrėjau, tik grįžusi namo pamačiau, kad klynas nesusiųstas, kiauras paliktas. Šiandien sugrįžau, bet nedirba, geria. Labai gera siuvėja, bet jau kai geria, tai geria, jokie klientai ir jokie klynai neegzistuoja…

Kitas klientas (~70-80 metų):
– Kaip gerai buvo anksčiau, jaunystėje – nusipirkai alaus ir gerai. O dabar, perki vaistus, pinigai – tie patys, o poveikio tokio jau nėra 😕

Apie išgyvenimus

Nusipirko senjorė vaistus ir atvirauja:
– Paskutinius pinigus atidaviau. Bet nieko, už savaitės gausiu pensiją. O dabar – ir ėdesio, ir vaistų nusipirkau, tai išgyvensiu…

– Geriau jau eiti į šunų prieglaudą, tai ten bent kažkas prisiglaudžia ir dar pabučiuoja 🙂
Skaityti toliau »

Neseniai teko apsilankyti gyvūnų prekių parduotuvėje. Joje buvo nemažai pirkėjų, taigi, teko šiek tiek palaukti eilėje. Kad žmonės iš didelės meilės užklysta į vaistines apiprekinti savo augintinius, jau žinojau 😀 O dabar teko iš arčiau stebėti ir paklausyti, kaip žmonės elgiasi čia, kur visos prekės – vien tik gyvūnams. Gal prie to pačio paprašo citramono?

Iki šio momento galvojau, kad tik vaistinėje žmonės pasakoja savas ir svetimas istorijas, ilgai renkasi, neapsisprendžia, dažnai nežino, ko nori ir stengiasi kuo ilgiau užtrukti. Suprantama, jiems trūksta bendravimo. Gal namie gyvena vieni, vaikai jau palikę namus, o gal ir Lietuvą… Kiti, likę vienu du – jau negirdi vienas kito kaip jaunystėje. O yra ir visai vienišų. Tada gyvenimo palydovais ir ištikimais klausytojais lieka namų augintiniai. Todėl, kai tiems augintiniams prireikia maisto, lesalo, vaistų, guolių, šiltų rūbų, batų ar žaislų, šeimininkai skuba tenkinti jų norų 😀

Pardavėja labai įdėmiai išklauso kiekvieną pirkėją, aptaria visas smulkmenas, supažindina su naujovėmis, pamoko, paaiškina, beveik kaip vaistinėje. O aš kantriai laukiu savo eilės, klausau ir puikiai viską girdžiu, nes nėra užrašo: PRAŠOME LAUKTI ČIA, todėl mes visi gražiai išsirikiavę vienas už kito.

– Man reikia šuneliui žaisliuko.
– Pažiūrėkite, kiek visokių turime.
– Gal šitą? Bet ne, spalva jam nepatiks. Tai va šitą. Bet gal ne, reikia didesnio, šitą dar nuris. O kokio amžiaus šunims skirti šie žaislai? Tai imu šitą, ir dar parodykite ant anos lentynos kur guli. Ne, šitas man negražus. O kaip jums šitas? Imsiu tuos… Tik jau kiniškų neduokite, dar numirs pragraužęs…

Su vienu pirkėju, tiksliau, pirkėja, baigta. Jeigu jūs dialogą perskaitėte per 30s, tai nereiškia, kad ta moteriškė taip greitai išsirinko 😀 Užtruko apie 10 min.

Sekantis pirkėjas:
– Praeitą kartą pirkau x maistą, bet mano katei netiko. Tai gal dabar kokį kitą parekomenduotumėte?
Skaityti toliau »

Artėja mėnulio pilnatis, o su ja – dar vienas išbandymas gydytojams, vaistininkams ir jų pacientams bei klientams; trumpai tariant, daugelio Lietuvos gyventojų laukia dar vienas nemenkas iššūkis.

Nuo š.m. liepos mėn. vėl įsigalios naujas vaistų kainynas, iš kurio bus išbraukta virš 500 dabar jame esančių vaistų, skirtų įvairioms ligoms gydyti. Peržiūrėjus sąrašą matyti, kad neliks ne tik brangesnių, bet ir pigių, žmonių nuo seno vartojamų vaistų. Kils didelis chaosas, pirmiausiai, gydytojų tarpe. Kartais reikia metų, kad gydytojas atrastų tinkamą vaistų derinį, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ir dabar, kai teigiamas gydymo rezultatas atrodo, jau pasiektas, to vaisto nebelieka sąraše 😕

Per paskutinius kelerius metus mūsų rinkoje atsirado nemažai inovatyvių vaistų, kurių sudėtyje yra dvi trys veikliosios medžiagos. Visi džiaugėsi: ir gydytojai (kad vienoje tabletėje trys ligą veikiančios medžiagos jau savaime dera tarpusavyje, todėl nereikia skirti trijų tab.), ligoniai (kad sąlyginai mažiau mokėjo, nes už tris atskirus tų pačių grupių vaistus būtų tekę primokėti daugiau), ir mes (nes žymiai paprasčiau suskirstyti vaistų gėrimo intervalus, kai papildomai vartojama dar 3-5 tabletės).

Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, kad nuolat rūpinasi Lietuvos gyventojais, mažindama vaistų kainas, tačiau iš pastarųjų veiksmų tikrai to rūpesčio nesimato, greičiau jau kuriamos naujos kliūtys naujų vaistų įsigijimui.

Išbraukdama daugiau kaip pusę tūkstančio vaistų, kuriais sėkmingai buvo gydomi ligoniai, SAM žengia neapgalvotą (o gal apgalvotą?) žingsnį atgal. Noriu nuraminti, kad ligoniai be vaistų neliks. Tiesiog daugelis iš jų liks be savo įprastų vaistų, jau sėkmingai pritaikytų jų ligai gydyti.

Man nuoširdžiai gaila gydytojų, kurių kelerių metų pastangos gali būti nubrauktos per vieną dieną.

Man labai gaila ligonių, kurie, atėję į vaistinę, pasidžiaugdavo, kad pagaliau gydytojas parinko gerą gydymą.

Man taip pat gaila vaistininkų, kurie turės tris ir daugiau įtampos mėnesius, kurių metu aiškins, kad ne gydytojas ar vaistininkas kaltas, kad negali parduoti anksčiau naudoto vaisto, turės išklausyti milijoną priekaištų dėl mūsų sistemos ydų, du milijonus keiksmažodžių, skrendančių įstatymų leidėjų adresu ir tris milijonus kartų išgirs, kad mes meluojame, norėdami iškišti šlamštą 🙂

Skaityti toliau »

Žmonės – keisti sutvėrimai. Mes leidžiame, kad praeities problemos ir ateities rūpesčiai užgožtų dabartį, pasidarome pikti, nervingi, prarandame viltį. Kita vertus, nuolat įtikinėdami save, kad vieną gražią dieną bus geriau, atidėliojame pasitenkinimą, prioritetus ir laimę. Mes kuriame planus, o mūsų vaikai auga, mylimi žmonės, draugai miršta, svajonės dūžta…

Senais laikais, jei žmogus nespėdavo į diližaną, jis mielai sutikdavo dieną ar dvi palaukti kito. Dabar mes jaučiamės nusivylę, jei nespėjame praeiti pro sukamąsias duris 😀 Tokie jau mes esame…

Taigi, norėdami gyventi harmoningai nesikrimskite dėl smulkmenų, nes viskas ir tėra smulkmenos 😀 O kad gyvenimas gali būti rutina, kova, žaidimas, sapnas, šventė ir dar kažkas, supratau bendraujant su vaistinės lankytojais. Kadangi negeriu nei Neurozan, nei ginkmedžio preparatų, tai daugelį pastebėjimų stengiuosi iš karto užsirašyti. Kitaip – nebūtų tiek auksinių istorijų mano užrašuose.

Orai Lietuvoje puikūs, daugelis ligų kuriam laikui atsitraukė, todėl ir vaistų nuperkama mažiau. Užtat vietoj vaistų lankytojams dabar dažniau prireikia: maitinimo elementų, dichlofoso, priemonių nuo kandžių, blakių ir kitų parazitų, lipalo dantims, protezų (“Kur man gauti tokius protezus su nudildintom iltim, kur rodo per TV reklamą? Ten šunys reklamuoja blizgančius dantis, man tokių reikia”), šukų gyvūnams blusoms iššukuoti, žarnelių naminio vyno gamybai (“Kad vynas galėtų burbuliuoti”), didelių švirkštų automobilių remontui, ne tik apsaugos kremų, bet ir skėčių nuo saulės 😀

Dabar ir šnekos labiau sukasi ne apie ligas, o apie gyvenimą. Turiu tokią vieną įdomią klientę, kuri ateina į vaistinę vieną kartą per savaitę. Ir vis ką nors įdomaus sušneka. Pastarąjį kartą prisiminė senus laikus:

– Seniai seniai, dar tarybiniais laikais tvarkiau butus ponams. Vienuose tokiuose namuose stovėjo baras per pusę kambario. Tai aš nusižiūrėdavau kokį pradarytą butelį, bet tik pradarytą, ir gurkštelėdavau gurkšnį kitą. Ir jaučiu, kad plečia smegeninę, taip gera pasidarydavo, kad net pamiršdavau, ko atėjau…

Kita nuolatinė klientė, visada ateidavusi su vyru, šį kartą atėjo viena. Klausiu, kodėl be palydos? O ji atkerta:
– Jėzau, aš jau 54 metai su tuo pačiu vyru gyvenu! Kad jūs žinotumėte, kaip jis man nusibodo!

Tačiau ir vyrų, panašiai mąstančių pasitaiko:
– Man duokite tik antibiotikų. Gydytoja parašė dar gerųjų bakterijų nusipirkti, bet ačiū, nereikia, namuose vieną bakteriją turiu, užteks ir tos 😀

Atsiranda ir savikritiškų, ne tik kitus peikiančių:

– Ką aš čia jums protą knisu, durnė būdama! Bet va, vis save durninu, o pažymėjimo neįgalumo dar neturiu 😀, sako, dar anksti. Matyt, mažai dar durninu.

arba:

– Parduokite tik vieną lapuką tablečių, pensijos dar negavau, o šiandien ubagų diena tokiems, kaip aš IKI parduotuvėje, tai dar ten pinigėlių reikės.

Ateina ir labai “protingų”:

Skaityti toliau »

Kadangi prasideda atostogų metas, pats laikas pagalvoti apie apsaugos priemones nuo saulės. Negalėjau pagalvoti, kad išsirinkti gerą priemonę bus taip sunku. Jau vien tai, kiek pavidalų radau, leido suprasti, kad lengva nebus 😀

Per eilę metų šalia apsauginių kremų lentynose nugulė: losjonai, pieneliai, emulsijos, aliejai, geliai, skysčiai, purškalai, purškikliai, fluidai. Ką pasirinkti?

Naujų gamintojų rinkoje taip pat padaugėjo. Kainų žirklės – pakankamai plačios. Galima įsigyti ir už 2€ ir už 72€. Žinoma, norisi pačio geriausio 😀

Liūdina tai, kad net specialistai tiksliai nežino, kas mūsų odai gali pakenkti, o kas – padėti. Vienais metais rekomenduojamos vienos sudėties priemonės, o po metų – požiūris staiga keičiasi. Ir tai, kas buvo pripažinta anksčiau, dabar jau gali sukelti ir vėžį. Paradoksas – saugaisi nuo odos vėžio priemonėmis, kurios laikui bėgant gali sukelti vėžį 😯

Kokių medžiagų šių kremų sudėtyje reikėtų vengti labiausiai?

Oxybenzone – prasiskverbia per odą į mūsų organizmą, imituoja hormono estrogeno veiklą

3-benzylidene camphor (Mexoryl SD), Octyl methoxycinnamate – taip pat neigiamai veikia hormonų sistemą

Vitaminas A (įeina į maždaug trečdalio kremų sudėtį) – gali paspartinti odos žaizdų, navikų atsiradimą.

Taigi, turintiems jautrią odą ar alergiškiems žmonėms geriausiai rinktis kremus, kurių sudėtyje yra cinko oksido ir titano oksido. Tai fizinių filtrų pagrindu sukurti kremai, tinkami kiekvienai odai. Jie veikia kaip fizinis barjeras, trukdantis UV spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir taip suteikia efektyvią ir patikimą apsaugą. Minusas – šie kremai sunkoki, neretai kemša poras ir praktiškai visada palieka baltą šydą 😀 Jeigu gamintojai naudoja iki nano dydžio susmulkintus filtrus, tokių trūkumų galima išvengti. Tačiau nanodalelių poveikis aplinkai ir žmogui kol kas nėra tinkamai ištirtas. Nano dydžio medžiagos pereina ląstelių membranas ir fiziologinius barjerus, pasiekia kraują, o kokias pasekmes organizmui sukels vėliau – niekas nežino 😕 Beje, apie nanodaleles turi būti nurodyta gaminio etiketėje (pvz., Titanium dioxide (nano).

Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį. Pagrindinis trūkumas – sudėtinių dalių nestabilumas. Veikiant saulei, suskyla dalis medžiagos, odoje vyksta cheminė reakcija, atsiranda tarpinių reakcijos junginių, kurie veikia kaip fotooksidantai. Jų koncentracija gaminiuose yra ribojama dėl pavojaus sveikatai. Kremai su cheminiais filtrais sukelia alergines ir fotoalergines odos reakcijas.

Vertingiausi kremai, kurių sudėtyje yra vienas kitą papildančių abiejų rūšių filtrų.

Sveikai apsaugai nuo saulės tinka ir 100% natūralūs augaliniai aliejai (nerafinuotas kokosų, sviestmedžių, palmių aliejus). Tačiau tokios priemonės neužtikrina ilgalaikės apsaugos.

Skaityti toliau »

Nors karštis slopina mąstymą ir tirština mintis, ne visus tai veikia neigiamai. Neseniai į rankas pateko gerai nuteikiantis laiškelis iš vaistininkų profesinės sąjungos. Laiško turinys leidžia galvoti, kad mūsų (vaistinės darbuotojų) padangėje nusimato tam tikri postūmiai į gerąją pusę. Na, bent jau bandymai 😀 kažką pakeisti.

Mes kiekvienas verdam savo sultyse ir mažai žinome, kaip sekasi virti kitų profesijų atstovams. Nes tik mūsų reikalai yra svarbiausi 😀 Šiandien, kaip ir vakar ar užvakar, rašysiu sau artima tema, tačiau nemanau, kad eiliniam Lietuvos piliečiui bus neįdomu 🙃

Taigi, vaistininkų profsąjungos atstovai nuvyko pas Sveikatos apsaugos ministrą, kad išdėstytų savo poziciją šiandienai aktualiais klausimais. Vienas iš jų: darbdavių įtaka/spaudimas pardavinėti receptinius vaistus.

Ne visose vaistinėse darbuotojai spaudžiami pardavinėti receptinius vaistus, tačiau beveik VISOSE jaučiama darbdavio įtaka vienam ar kitam veiksmui. Na kad ir spaudimas pardavinėti tam tikro gamintojo vaistus, prie pasirinktų vaistų pritempti dar kokių nors vaistų ar papildų, med. priemonių ar kosmetikos. Taip pat parduoti pilnas pakuotes, o ne po lapelį ir išgimdyti kuo ilgesnį pirkimo kvitą, lyg nuo kvito ilgio priklausytų žmogaus sveikata ar Lietuvos ateitis.

Kitas svarstytinas klausimas: motyvacinė sistema-skatinimas didinti apyvartą. Mes jaučiame ne motyvacinę, bet prievartinę sistemą. Jeigu neparduosi to, ano ar šito tiek ir tiek per dieną, mėnesį ir panašiai, tai gal jau laikas užleisti vietą tai sugebančiam?
Arba: jei kiekvienam klientui pasiūlysi ką nors asmeniško tik jam ir jis susigundys nupirkti – tavo, kaip darbuotojo, vertė šiek tiek pakils. Tačiau, jei per mėnesį nepadarysi pažangos šiuo klausimu, gali patekti į nepageidaujamą sąrašą 😯

Apyvartos didinimas susijęs su planais. Kiekvieną kartą, kai tik įvykdai planą, jis perskaičiuojamas. Tam, kad vėl didintum apyvartą. Kaip? Žinoma – pirkinių krepšeliu. Jeigu žmogus perką jodą, tai būtų puiku, jei prie jodo dar nusipirktų kalio permanganato ir zelionkos. Nes jei nepadės jodas, tai padės kiti 😀 Jeigu šie preparatai perkami sodo ir daržo priežiūrai, tada reikėtų pasiūlyti repelentų. Juk vis tiek vienas kitas uodas virš ausies prazvimbia 😄 Žiūrėk, jau ir apyvarta padidėjo kokiais 5€.

Skaityti toliau »

Apie žmonių būdus, kaip ir apie dauguma pastatų, galima pasakyti, kad jie turi keletą fasadų: vieni jų – malonūs, kiti – nemalonūs. Deja, klientų nepasirinksi. Tačiau bendraujant su nelabai maloniais ir priešiškai nusiteikusiais, reikia tik teisingai paskirstyti ausų ir burnos darbą: kadangi turiu dvi ausis ir vieną burną, vadinasi turiu daugiau klausytis ir mažiau kalbėti 😀

Taigi, klausau jau kokią 20 minučių vaistinėje užtrukusios klientės. Pradėjo, žinoma, nuo vaistų, o baigė savo gyvenimiškais nuotykiais. Trumpa ištrauka iš ilgo pokalbio:

– Tai va, žinokite, dar kai ką jums papasakosiu. Stovėjau kurią tai dieną sustojime, laukiau autobuso. Matau, prie senolės artinasi pijokas. Pradėjo prie jos kabinėtis, tampyti už jos krepšio, reikalauti, kad jį atiduotų, neva krepšys yra jo. Aš taip supykau, kad nusprendžiau jį pamokyti. Žinot, ką aš jam padariau? Tuoj parodysiu. Tik įspėju, neišsigąskit.

Na, aš galvoju, kas čia dabar bus? Ar man jau po prekystaliu laikas pasislėpti, ar apsaugos pultelį griebt į rankas, gal kokį ginklą iš terbos išsitrauks ar kokių dujų papurkš 😀? Manęs lyg ir niekas jau neturėtų nustebinti, bet ką gali žinoti 😀

Išsitraukia ji telefoną ir spaudinėja mygtukus. Staiga pasigirsta policijos sirenų kaukimas, sakyčiau, gan garsus, o ji pradeda mane raminti:

– Nebijokit, čia ne policija. Aš telefone turiu šį garsą. O tas pijokas, vos išgirdęs sirenas, metė svetimą tašę ir pasipustė padus 😊

O dabar apie draugystę 🙂: pasaulyje nėra nieko gražesnio ir malonesnio už draugystę. Išbraukti iš gyvenimo draugystę – tai atimti iš pasaulio saulės šviesą.

– Laba diena, ar Cardioace turite?
(Cardioace – papildas širdžiai)
– Taip, kurį norėsite: ar tą brangų, ar dar brangesnį 😀? Cardioace kainuoja 22€, o Cardioace Plus – 40€.
– Aišku, kad duokite tą brangesnį. Dovaną perku.
– Tai, tikriausiai, labai geram ar artimam žmogui perkate?
– Draugės jubiliejus, 75 metai.
– Tai labai gera draugė. Retai kas tokius brangius papildus draugams nuperka. Kiti prašo, kad parinkčiau ką nors pigiau, o jūs, net nemirktelėjusi pasakėte, kad brangesnius!
– Dar vazą pridėsiu prie vitaminų, negaila geram draugui.

Skaityti toliau »