Vaistininko užrašai

Nežinau, ar džiaugtis tuo šalčiu, sukausčiusiu Lietuvą, ar verkšlenti, kaip toje Lietuvoje šalta, tamsu ir nyku?

Iš vienos pusės, kuo šalčiau, tuo mažiau virusų siautėja aplinkui, iš kitos pusės – baisu pagalvoti, kaip jaučiasi benamiai ir žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

Todėl, nei verksiu, nei džiaugsiuosi, tiesiog pasiūlysiu jums atsitraukti nuo kasdienybės ir paklajoti po įvairias Lietuvos vaistines 😀

– Įsivaizduojate, nueinu į turgų nusipirkti svogūnų laiškų. 100g kainuoja 1€! O svarbiausiai, kad ne pirmos jaunystės tie svogūnai, gal net mano metų! (~70 metų moteris)

– Jums mokėti xxx, su nuolaida – dar mažiau xxx.
– Gerai nors tiek. Kaip sakoma, ubagui – kampelis, alkoholikui – lašelis 😀 (~80m. moteris)

Iš paskaitos:

Atlikti tyrimai nustatė, kad raudonoje pakuotėje esantys vaistai žmonėms atrodo pakankamai stiprūs. Vaistus, esančius rožinėse pakuotėse labai nenoriai perka vyrai. Žalia pakuotė žmonėms asocijuojasi su žoliniu pagrindu pagamintais vaistais.

Po tokių tyrimų, keli vaistų gamintojai pakeitė savo vaistų pakuotes, kurios (pagal tyrimą) būtų perkamos labiausiai.

Jei ant vaistų pakuotės nurodyta 25mg ir 100mg, nors vaistai yra visiškai skirtingos sudėties, pirkėjai mąsto, kad 25mg yra neefektyvu. Pavyzdys: 25mg deksketoprofeno atitinka 600mg ibuprofeno.

Patarimas:

Nesivadovaukite matematine išraiška, o pasikliaukite, ką jums sako vaistininkas 😀

Skaityti toliau »

– Prašau man parekomenduoti plaukams dažus.
– Na, spalvą jūs turėtumėte pati išsirinkti, šiuo klausimu nelabai aš jums ką ir patarsiu.
– Bet jūs privalote patarti, aš nežinau, kokia dažų spalva man tinka prie veido.
– Geriausią sprendimą galėtų padaryti kirpėjas.
– Jeigu jūs prekiaujate dažais, tai ir konsultuoti privalote!
– Aš baigiau farmacijos studijas ir galiu jus pakonsultuoti jūsų sveikatos klausimais…
– Tačiau dabar man reikia dažų, o ne vaistų!!!

Čia ne anekdotas. Kadangi vyriausybė intensyviai stumia vaistų prekybą į kitas vietas (degalines, prekybos centrus ir pan.), vaistinių savininkai nusprendė didinti apyvartą kitomis prekėmis. Atsiranda vis daugiau vaistinių, kurios prekiauja kvepalais, plaukų dažais, tušais, lūpdažiais, lakais ir kitomis kosmetikos prekėmis. Ir priklausomai nuo lokalizacijos, kai kurioms vaistinėms sekasi geriau prekiauti tušais ir lakais, o ne vaistais 😀 Viskas būtų puiku, jei šiame vaistinės skyriuje dirbtų tą darbą puikiai išmanančios konsultantės ar konsultantai. Didelėse vaistinėse, kur žmonių srautai – nemaži, taip ir yra, deja, to nepasakysi apie mažesnes vaistines. Šių vaistinių darbuotojams tenka ir lūpų dažą pritaikyti, ir stilistu pabūti. O kad jau tokios prekės papildė vaistinių asortimentą, tai ir planai numatyti ne tik vaistams. Pavyzdžiui, šeši blakstienų tušai per dieną. Plano nevykdai, reiškiasi, netenkini darbdavio lūkesčių. Jei tai kartojasi periodiškai, gero nelauk 😕

Taip ir tenka suktis tarp nustatytų planų. Vieną mėnesį pavyks planą įvykdyti, galbūt, bus už tai sumokėta. Bet sekantį mėnesį planas bus pakoreguotas ir susidoroti su užduotimi gali ir nepavykti. Tada pradedi gudrauti ir savo pardavimus išdėstai protingai, be didelių šuolių, kad vieną mėnesį nebūtum spartuolis, o kitą – lūzeris.

Kas dar tokio įdomesnio toje XXI a. vaistinėje?

Senuosius kasos aparatus pakeitė kompiuteriai, kurie mums tapo kelrode žvaigžde. Skaityti toliau »

Man reikia virškinimo fermentų, stovi skrandis, jaučiuosi, kaip balionas…

Tai frazė, kurią girdžiu daug kartų per dieną. Ar tai reiškia, kad ženkliai padaugėjo žmonių, kurie turi rimtų virškinimo problemų? O gal tai didelė vaistų ir papildų reklamos įtaka? Ar, tiesiog, bėgimas įvykiams už akių, kai laukia didelis balius su nukrautais stalais ir saiko praradimu? Mada? Galų gale, nesvarbu, kokia priežastis. Svarbiau tai, kaip žinoti, kada jau tikrai reikia tos realios pagalbos mūsų skrandžiams.

Pirmiausiai, pakalbėkime apie mūsų fiziologiją. Gal tai ir nėra labai įdomu, bet papildoma informacija dar niekam nepakenkė 😀

Virškinimas – tai biologinis procesas, per kurį mechaniškai susmulkintas maistas chemiškai (veikiamas fermentų) suskaidomas iki paprastesnių junginių, gebančių rezorbuotis. Virškinimo metu baltymai suskaidomi iki aminorūgščių, angliavandeniai – iki monosacharidų, riebalai – iki glicerino ir riebiųjų rūgščių. Baltymus skaido fermentai proteinazės, riebalus – lipazės, angliavandenius – karbohidrazės. Todėl ir vaistų sudėtyje, kurie gerina virškinimą, randame skirtingais kiekiais lipazės, amilazės, proteazės.

Pradžių pradžia vyksta burnoje. Čia maistas sukramtomas, susmulkinamas ir sumaišomas su seilėmis. Jose yra fermento ptialino ir maltazės, skaidančių angliavandenius, ir baltymo mucino, kuris maistą paslidina. Burnoje maistas išbūna 15-30 s. Kąsnis, susidaręs iš maisto ir seilių, nuryjamas, nustumiamas iš burnos per ryklę ir stemplę į skrandį. Skrandyje maistą veikia skrandžio judesiai ir skrandžio sultys. Skrandyje maistas išbūna 6-8 val., paverčiamas tyrele ir patenka į dvylikapirštę žarną. Joje maistą veikia kasos ir žarnos sulčių fermentai, tulžis. Plonojoje žarnoje maistas išbūna apie 3 val. ir baigiamas virškinti.

Atrodo, viskas paprasta. Tačiau, kai neturime pakankamai virškinimo fermentų, negalime suskaidyti maisto. Todėl net ir maitindamiesi sveiku ir kokybišku maistu negalime įsisavinti visų naudingų maisto medžiagų.

Kada virškinimo fermentai gali nustoti tinkamai veikti organizme?

1. Įvairios ligos gali stabdyti tinkamą virškinimo fermentų gamybą (cistinė fibrozė, kasos vėžys, ūminis ar lėtinis pankreatitas, žarnyno gaurelių disfunkcija, Krono liga)
2. Nepakankama virškinamojo trakto veikla
3. Senėjimas
4. Per mažas skrandžio rūgštingumas
5. Lėtinis stresas
6. Kt. priežsastys

Skaityti toliau »

– Tu degtinės įpylei?
– Žinoma, įpyliau.
– Ir sau, ir man?
– Ir sau, ir man 😀

Gal ir mano puslapį pradės cenzūruoti, kaip ir literatūros vadovėlius, skirtus šeštos klasės mokiniams 😀

Su tuo nauju Sveikatos ministro įstatymu dėl alkoholio vartojimo sugriežtinimo paskutiniu metu tiek kuriozų vyksta, kad užsimaniau ir aš šiuo klausimu pafilosofuoti.

Šnekuosi su pažįstamu praėjusį sekmadienį. Dalinamės įspūdžiais – kur buvome, ką matėme. Jis ir pasakoja:

Lankiausi vienoj kavinėj, pavalgiau, pasiėmiau paragauti naminio sidro (ne to, kur prekybos centruose pardavinėja), patiko, todėl išeidamas norėjau buteliuką nusipirkti į namus. O padavėja sako:

Jau po trijų (15 val.), sekmadienis, negaliu parduoti, gali Verygai paploti 😀, galiu įpilti vietoje išgerti.

Keistas įstatymas – kavinėj gali prisiliuobti iki žemės graibstymo ir keliauti namo, vietoj to, kad nusipirktum sekmadienį DIENOS metu vieną buteliuką, tada SAUGIAI keliautum namo, o namie jaukioje aplinkoje, nereklamuodamas gaminio ir nerodydamas “blogo” pavyzdžio doriems piliečiams, jaukioje aplinkoje jį išgurkšnotum.

Aš irgi pasakoju jam savo istoriją:

Man pasisekė geriau, bet tik per plauką. Susiruošiau aplankyti seniai matytus draugus, taip pat sekmadienį 😀 Važiavau ant pietų. Parduotuvėje prigriebiau vyno ir atsistojau į eilę. Man, eiliniam Lietuvos piliečiui, ne alkoholikui, net į galvą neatėjo dirsčioti į laikrodį, kad tuoj baigsis laimingos valandos. Ačiū pardavėjai, kuri už mane tai padarė ir pasikvietė be eilės, kad įmuštų mano vyną į kasą, nes po kelių minučių to jau padaryti negalės. Apsilankymas svečiuose buvo neplanuotas, kilo spontaniškai, todėl ir apie vyną pagalvojau paskutinę minutę. Bet aš juk gyvenu laisvoj šaly, tai kodėl turėčiau savo galvą apkrauti kvailais įstatymais, kurie man trukdo laisvai gyventi! Ir kuo pagaliau skiriasi šeštadienis nuo sekmadienio? Ar šeštadienį perkant vyną, alų ar degtinę 16 val. man negresia alkoholizmas? O moksleiviai, skaitydami mūsų klasikų kūrinius, bus pratinami prie alkoholio vartojimo? Gal pirma reikėtų apsaugoti ne būsimus šeštokus, o esamus mažamečius, kurie dar neina į mokyklą, bet nuo ryto iki vakaro netiesiogiai dalyvauja išgėrimų orgijose? Šių orgijų pagrindiniams dalyviams visiškai tas pats, ar 21 val., ar sekmadienio 16 val. – negaus parduotuvėje, gaus – kitur, bet negėrę neliks.

Skaityti toliau »

Pirmiausiai, noriu pareikšti, kad mano nuomonė dėl gerųjų bakterijų nepasikeitė ir aš po šiai dienai manau, kad papildomai gerti jų nereikia. Nežinau, kaip galvosiu po metų ar dešimties, tačiau šiandien yra taip 😀

Bet ne visi taip galvoja. Todėl mano pareiga šiek tiek padėti tiems, kurie, vis dėlto, nusprendė kitaip. Vaistinėse yra nenormaliai didelis pasirinkimas ir, tiesą sakant, net ir aš kartais pasimetu toje bakterijų jūroje. Pabandžiau pasitobulinti šioje srityje savarankiškai (nes tobulumui ribų nėra) ir perteikti jums savo žinias.

Reikėtų pradėti nuo pačio pavadinimo.

Probiotikai – tai “gerosios” bakterijos. Svarbiausi atstovai – bifidobekterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.

Yra dar tokie prebiotikai, kurie gaunami valgant daug maistinių skaidulų turintį maistą. Prebiotikuose gyvų mikroorganizmų nėra, tačiau jie naudojami pagerinti sąlygas virškinamajame trakte jau gyvenančioms “gerosioms” bakterijoms, padeda sukurti natūralią mikrofloros terpę.

Prebiotikų šaltinis – kiaulpienių lapai, neprinokę bananai, česnakai, šparagai, svogūnai, cikorijų šaknys.

Probiotikų šaltinis – rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas), varškė, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, sūris, juodasis šokoladas, žalieji žirneliai.

Didžiausia dabartinių probiotikų problema, kad juose esančios bakterijos – lacto arba bifido – veikia tik tol, kol natūraliai keliauja žarnynu ir pasišalina. Jos žarnyne, paprastai, neprigyja. Šiuolaikinius probiotikų preparatus sudaro vos keletas bakterijų, tuo tarpu žarnyne gyvena bent kelios tarpusavyje susijusios bakterijų grupės. Sunku tikėtis, kad viena ar dvi bakterijos turės didelės įtakos milžiniškai žarnyno mikrofloros bendrijai, todėl dabar kuriami probiotikai, turintys kuo daugiau skirtingų bakterijų rūšių (net 10 ar 12).

Akivaizdžių įrodymų, kad probiotikai šiandien galėtų veikti kaip vaistas, yra tik keletas.

Viena probiotikų rūšis gali apsaugoti nuo opinio kolito paūmėjimo. Dar vienas bakterijų derinys gali apsaugoti po operacijos, sergant Krono liga.
Skaityti toliau »

Vakar per TV reportažą žurnalistai vėl šnekino žmones ir klausinėjo apie vaistus ir jų kainas, kainų sumažėjimą ir padidėjimą. Iš visų kalbintų tik vienas prisipažino, kad jo vaistai po sumažinto PVM atpigo, o visi kiti pašnekovai teigė, kad pabrango. Po nemažo šurmulio vėl pasigirdo kalbos apie vaistinių patikrinimus. Bet didžiausia problema yra ne PVM perskaičiavime, o tame, kad vieniems vaistams taikomas 5% PVM, o kitiems – 21%. Kadangi nemaža dalis žmonių perka nereceptinius vaistus, to žadėto atpigimo jie ir nepajuto. Tuo labiau, kad dabar peršalimo ligos užpuolė Lietuvos gyventojus ir jie perka nereceptinius vaistus nuo kosulio, gerklės skausmo ir temperatūros. Jie – neatpigo.

Šiaip jau, dirbant vaistinėje, matau labai įvairių situacijų, kurios verčia stebėtis šio įstatymo netobulumu.

Ateina ligonis, sergantis cukriniu diabetu, pirkti juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Pagal SAM nustatytą normą, jis gali įsigyti tam tikrą kiekį nemokamų juostelių ar su nedidele priemoka. Tačiau daugeliui ligonių tų juostelių nepakanka ir jie priversti pirkti už pilną kainą. Kadangi tai ne vaistas, PVM išliko 21% ir juostelių kaina tebėra nemaža. Bet juk žmogus perka gyvybiškai svarbią prekę, tai kodėl tas lengvatinis sąrašas neapgalvotas, neišfiltruotas?

Žinoma, idealiausiai būtų suvienodinti PVM visiems vaistams ir med. prekėms, bet iš kurios kišenės paimti tų papildomų lėšų, jei jau visos jos tuščios arba beveik tuščios.

Dabar parduodi žmogui nereceptinį ibuprofeną, kurio kaina apie 2€ ir daugiau (10tabl.) ir matai ekrane 21%, o pagal receptą parduodant tą patį ibuprofeną, bet receptinį (30tab.) jau matai 5% ir kaina – 2,7€ (už 30 tab.!) Vaistas yra ne pats brangiausias, ne gyvybiškai svarbus, todėl čia tik šiaip palyginimas, bet geriau jau tų juostelių gliukozei matuoti kaina būtų mažesne nei ibuprofenas. O geriausiai – visi su 5% PVM 🙂

Citramonas tab. N100 – su 5%, o citramonas tab. N20 – su 21%. Nors ta didelė pakuotė ir taip buvo santykinai pigesnė, dabar dar daugiau atpigo, o mažoji pakuotė ir liko brangi. Skaityti toliau »

Išradingi darbdaviai, negalėdami savo darbuotojams didinti atlyginimų, stengiasi bent jau padidinti emocinę įtampą. O paskui pareiškia, kad mūsų darbe nėra jokios įtampos (bent jau mūsų darbe). Nes, pasirodo, nuo įtampos kiekio priklauso mūsų darbo valandų skaičius ir atostogų trukmė. Norėdami ir šioje vietoje pataupyti kitų sąskaita, jie sumanė tą tvarką truputėlį pataisyti. Deja, ir šį kartą nepavyko. Bandyk dar 😀

2017-09-19 ministerijoje vyko pokalbis dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų, sutrumpinto darbo laiko, pailgintų ir papildomų atostogų. Profesinių sąjungų pozicija buvo – nekeisti šiuo metu galiojančių sąlygų, darbdavių – pritarti, kad vaistinių darbuotojams būtų pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos. Vyriausybė pasiūlė pradėti diskusijas dėl farmacininkų darbo sąlygų veiklos pokyčių įvertinimo ekspertų rate.

2017-11-07 vyko posėdis, kurio metu vėl turėjo būti svarstomas šis aktualus klausimas. Užsitęsus diskusijoms bei viršijus numatytą laiko limitą, posėdžio pabaigoje buvo pasiūlyta greitai apsispręsti dėl farmacijos specialistų atostogų trukmės ir darbo laiko. Norėta sprendimą priimti greitai ir be didesnių diskusijų, bandant sudaryti įspūdį, kad tai nėra labai svarbus sprendimas (taip tikriausiai sprendžiami visi Lietuvos piliečiams ypač jautrūs klausimai). Profsąjungų pusė paprieštaravo šiems planams, todėl nebaigtas nagrinėti klausimas buvo perkeltas į sekantį posėdį.

2017-12-12 LR trišalė taryba svarstė darbdavių siūlymą išbraukti farmacijos specialistus iš sąrašo specialybių, kurioms dėl padidintos protinės ir emocinės įtampos taikoma sutrumpinta savaitės darbo laiko norma. Po trumpos, bet įtemptos diskusijos, buvo priimtas sprendimas nekeisti esamo reglamento 🙂

Skaityti toliau »