Vaistininko užrašai

Apie godumą

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama – kiekvienas nori ilgiausio gabalo, o kai sveriama – sunkiausio ?

Ateina klientė į vaistinę ir prašo vaisto, bet kad jis padėtų nuo visko. Ir dar, jis būtinai turi būti pigiausias. Nes:

Kaimynė išgėrė kažkokią tabletę ir jai nei sąnarių skauda, nei galvos, ir spaudimas susitvarkė, ir kraujotakos sutrikimai nekamuoja. Būtų ir nepanaudojusi, bet liko nuo vyro, amžiną jam atilsį.

Nežinau, ar čia godumas, ar taupumas, bet mįslę man užminė rimtą, dar dabar nesuprantu, kokį stebuklą jos ten abi gėrė ?

Apie dėkingumą

Beveik visi jaučia malonumą atsilyginti už mažas paslaugas, daug žmonių dėkingi už vidutiniškas paslaugas ir beveik niekas nedėkoja už didžiules geradarystes.

Atėjo savaitgalį į vaistinę senjoras ir klausia:

Ar negalėtumėte padaryti keletą kopijų? Tai laikai atėjo, apėjau visą kvartalą ir niekas man nepagelbėjo. Net jokios kontoros, suteikiančios tokias paslaugas neradau.

Padariau aš tas kelias kopijas (manau, savininkai didelių nuostolių nepatirs ?), įteikiau ir palinkėjau sėkmės. O jis, vis dar negalintis patikėti, kad kažkas jam sutiko pagelbėti, įnirtingai kišenėse ieškojo centų. Pasakiau, kad nieko neieškotų, nes aš tai dariau ne dėl naudos, o iš žmogiškumo. Tai jis taip nuoširdžiai dėkojo:

Kas daugiau tais senukais pasirūpins, jei ne tokia rimta jūsų organizacija! Jau buvau į neviltį įpuolęs, bet išgelbėjote, ir be vaistų.

Apie įpročius

Kai kurie žmonės nesugeba pasakyti „ne”. Todėl suserga.

Atėjo ~60 metų moteriškė nusipirkti kompensuojamų vaistų. Vaistai išrašyti 3 mėn. laikotarpiui. Kai atėjo laikas mokėti, pradėjo priekaištauti, kad labai brangu, kad aš visai neturiu gėdos tiek prašyti, kad aplink vien vagys ir uždarbiautojai. Bandžiau jai gražiai paaiškinti, kad perka trims mėnesiams ir jei padalinus vienam mėnesiui, tai ne tiek ir daug išeina. Ji dar labiau supyko. Tada paguodžiau, kad kiti šiuos vaistus perka be jokių kompensacijų, nes jiems gydytojai nerašo, tai ji visai pasiuto:

O ar žinote, kiek man dar papildų reikia kas mėnesį nusipirkti, aš išleidžiu dar tris kartus tiek, ką, jūs nežinote, kiek viskas dabar kainuoja?!

Žinau aš geriau nei bet kas, kiek DABAR viskas kainuoja. Tikrai DAUG. Klausimas yra kitas: Ar tikrai VISKO reikia?

Skaityti toliau »

Šie patarimai nebus apie tai, kokius vaistus, ar papildus pasirinkti. Tai greičiau pamokos sergantiems ir naudojantiems daug vaistų.

Ligos gydymą galima pavaizduoti kaip trikampį: vaistas – gydytojas – pacientas. Teigiamas ir mažiausiai pavojingas rezultatas bus tada, jei visos kraštinės bus lygios. Už vaistų skyrimą atsako gydytojas. Tačiau vaisto poveikis priklauso ir nuo jo vartojimo. Na, o koks vaistas bus pasiūlytas, priklauso nuo vaistininko. Atrodo, viskas aišku ir suprantama, bet taip būna ne visada.

Jeigu jūs visada lankotės toje pačioje vaistinėje ir draugaujate su tuo pačiu vaistininku, jums pasisekė labiau. Nes jūsų vaistininkas dažnai tiksliai žino, kokį vaistą jūs vartojate. Taigi, jis net nepaklaustas gali jums paaiškinti, kaip sąveikaus įvairūs vaistai, kuriuos įsigijote pas jį. Net jei pamiršote pavadinimą, nesunku bus prisiminti, ką vartoja nuolatinis pacientas. Tam, žinoma, pasitarnauja ir tablečių spalvos, formos, dydžiai. Bet šį kartą – apie kitą problemą.

Dabar, kai aplinkui siautėja peršalimo ligos, vaistinės pagalbos ieško nemažai žmonių. Ne visi ateinantys prieš tai apsilanko pas gydytojus. Nes daugelis iš jų mano, kad truputį pašalo, tai ir rimtos apžiūros nereikia. Taigi, ateina ir sako:

Man ką nors nuo kosulio.

Tada mes užduodame nemažai klausimų, tokių, kaip:

Kiek laiko kosite, ar sausai kosite, ar atsikosinate, ką gėrėte prieš tai, ar nieko dar nepirkote nuo kosulio…?

O tada paaiškėja, kad žmogus kosėja ilgai, neturi laiko nueiti pas gydytoją (arba neturi noro) ir gydosi savarankiškai. Tai reiškia: praeitą savaitę kelias tabletes davė kaimynas, po kelių dienų pagailėjo kolega ir pasiūlė savo „santaupų”, tada, dar po kelių dienų, kai vis dar kamavo stiprus kosulys, nuėjau į vaistinę, ten kažko nusipirkau, bet kai dar vis nepalengvėjo, tai vakar atėjau į vaistinę vėl ir nusipirkau dar kažkokių tablečių, bet jau kitokių, o jei ir nuo jų nepagerės, tada ryt ar poryt nusipirksiu sirupo nuo kosulio ? Ir ta pasaka tęsiasi tol, kol jums iš tikrųjų pasiseka, arba kol jūs nepatenkate pas gydytoją su užsitęsusiu bronchitu, pereinančiu į lėtinį, arba dar blogiau – privedate save iki plaučių uždegimo. O priežastis paprasta – nebuvo jokio normalaus sisteminio gydymo! Nes: kaimynas davė Bronex tab., kolegė davė TheraFlu miltukų, nusipirkote Stoptusin tab., vėliau dar Hedelix sirupo… Arba, kitas pavyzdys. Ir vėl apie kosulį, nes jis dabar pas kas trečią lankytoją. Prieš parduodant vaistą, žinoma, pasikalbi apie ligos eigą. Ir tada paaiškėja, kad žmogus gydosi kosulį mėnesį laiko, pirkdamas tuos pačius vaistus, tik kitais (gal gražesniais) pavadinimais ? – ACC, Brontex, Flavamed, Ambrolan, Ambrohexal ir t.t. Ir dėsto:

Skaityti toliau »

Stovėjau vieną dieną Maximoje eilėje prie kasos ir stebėjau aplinką. Tuomet užplūdo gauruotos mintys: pradėjau ieškoti panašumų ir skirtumų tarp Maximos parduotuvės ir vaistinės. Aišku, Maxima tik todėl, kad aš tuo metu joje apsipirkinėjau, bet tie visi mano pastebėjimai, greičiausiai, tinka bet kokiam prekybos centrui. Taigi, mes visi dirbame su spec. apranga ir įsegtom tapatybės kortelėm (vardas, pavardė, pareigos). Eilės ilgis priklauso nuo paros laiko, kaip, beje, ir vaistinėje. Kasininko (-ės) nuotaika priklauso nuo išdirbtų valandų, žmonių kiekio, žmonių nuotaikos ir pačio nuotaikos, taip pat nuo mėnulio fazės ? Vaistinėje viskas taip pat.

Žmogus yra keistas sutvėrimas, jo nuotaika gali pasikeisti per sekundę. Pavyzdžiui, kažko negavo, kažkas brangiai kainavo, per daug piktai su juo šnekėta ir pan. Tada jis visą susikaupusį garą nuleidžia ant visiškai nekalto žmogaus (šiuo atveju – kasininko arba vaistininko). Dažniausiai kasininkas ir vaistininkas tyli, nes klientas visada teisus. Kainų nesutapimų (etiketėse) pasitaiko visur. Tai pražiopsojai, tai nepastebėjai, tai kaina taip dažnai kyla, kad nespėji su jos šuoliu šuoliuoti paskui.

Brangimas vyksta visur, tik vaistinėse šis procesas vyksta tyliai ramiai: apie jį nerašo spauda, nekalba televizija (atvirkščiai, skelbia, kad vaistai pinga), o apie maisto produktus ekonomistai šneka dažnai, nes pastoviai kinta supirkimo kainos, derliaus užderėjimas, oro įtaka (lietus, sausra). Todėl produktų brangimą mes priimame kaip neišvengiamybę, nes tai vyksta ne tik pas mus. Tačiau su vaistais yra kitaip. Vaistai ir taip yra pakankamai brangūs, o kai jų kainos vis dar nuolat kyla, žmones tai veda į pasiutimą. Tada vaistininkai tampa vagimis, aferistais, melagiais, korumpuotais verslininkais ir t.t. Džiugu, kad tai girdime ne kasdieną. Kasininkai parduotuvėse gal taip nelinčiuojami. Nors ir jiems tenka išklausyti nemažą dozę nepasitenkinimų. Bet tai yra darbo su žmonėmis dalis ?

Linksmoji dalis taip pat yra. Juk ne visi klientai yra nelaimingi ir neturtingi. Yra labai nuostabių pirkėjų, kurie savo puikia nuotaika ir humoru pakelia nuotaiką visai likusiai dienai. Ačiū jiems ? Kas liečia algas, tai jos tikrai skiriasi. Tik toli gražu nėra tokios, kad darbuotojai jaustųsi įvertinti ir pamaloninti. Čia jau – darbdavys yra teisus ir tik nuo jo vieno priklauso – gyvensi oriai, ar nelabai ? Panašumų tikrai daug. Net neturėčiau stebėtis, kodėl vaistinėje dažnai esame vadinami pardavėjais. Nes masinė vaistų ir papildų prekyba mus tokiais padarė.

Skaityti toliau »

Visada galvojau, kad žmogus yra labai netobulas, bent jau dėl to, kad jo kiekvienas organas gali „sirgti”. Net dantys, sudaryti iš kažkokio kaulo – kiek jie sukelia mums problemų, kiek atima pinigų iš šeimos biudžeto ? Jau nekalbu apie visai rimtus organus kaip širdis, kepenys, inkstai ir t.t. Plaukai, ir tie, kol dar jie yra, priverčia pasirūpinti ir jais. Moterims tai kainuoja daugiau, vyrams – daugiau tada, kai jie pradeda plikti ir bando įvairiais būdais sustabdyti šį procesą, tačiau vienareikšmiškai – atsiradusi problema paliečia daugelį. Tačiau…

Yra žinoma, kad žmogui būdingas gana tobulas laiko jausmas. Biologinis laikrodis primena, kada laikas miegoti, kada – pietauti. Taip pat jaučiame, kada esame darbingi, galintys kalnus nuversti, o kai kada, tiesiog, norime tik drybsoti ir nieko neveikti ?

Argi neįdomu žinoti, kokiu paros ritmu dirba mūsų organai? Pasirodo, ne tik mes, bet ir mūsų organai turi darbo valandas.

Praėjus valandai po vidurnakčio aktyviai pradeda dirbti mūsų kepenys. Ir taip – iki trijų nakties. Tada darbą pradeda plaučiai. Tik nepagalvokite, kad visą kitą paros laiką jie ilsisi ? Jokiu būdu! Tiesiog, šiuo metu jie dirba aktyviausiai. Nuo 5 iki 7 val. aktyvumą perima storasis žarnynas. Tada, iki 9 val. ryto dirba kasa. Nuo 9 iki 11 valandos į darbą išeina skrandis, na, o vėliau aktyviai plakti pradeda mūsų širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Nuo 13 iki 15 valandos aktyviausias yra plonasis žarnynas. Tada prie aktyvaus darbo prisijungia šlapimo pūslė (iki 17 val.) ir inkstai (17-19 val.). Kai visi susėdame prie TV ekranų žiūrėti žinių, aktyviausiai pasireiškia mūsų kraujotaka. Ir tada neaišku, ar nuo tos suaktyvėjusios kraujotakos, ar nuo nepalankių mums žinių srauto, širdis ima plakti smarkiau ? Toliau aktyvumo viršūnėje atsiranda trijų kūno dalių meridianas (21-23 val.). Paklausite, „o kas čia per organas?!” Kitaip dar vadinama – trišildžiu meridianu. Tai galingoji transformacijos jėga. Kūne jis neturi jokio organo atitikmens, tačiau yra labai svarbus funkciniu požiūriu, nes koordinuoja tris mūsų kūno sritis: viršutinę (kvėpavimo ir kraujotakos sistemas), vidurinę (virškinimo organai) ir apatinę (inkstus, šlapimo pūslę ir lyties organus). Įdomu tai, kad energijos perteklius meridiane gali duoti skambesį ausyse, danties skausmus, akies uždegimą, klausos nervo neuritą, galvos skausmus, epilepsiją, endokrininės ir limfinės sistemos hiperfunkciją, necukrinį diabetą, hiperaktyvumą, įtampą sprando ir pečių juostos srityje. Energijos trūkumas meridiane duoda galvos svaigimą, silpną virškinimą, necukrinį diabetą, klimaksą, limfinės ir endokrininės sistemos hipofunkciją, kraujo indų sklerozę, nepakankamą šlapinimąsi, kojų ir rankų šalimą, depresiją, patologinį mieguistumą. Na, ir po šio astronominio periodo ?, nuo 23 iki 1 valandos suaktyvėja tulžies pūslės darbas.

Skaityti toliau »

Štai ir praėjo didžiosios metų šventės. Vieni jas pasitiko su trenksmais, kiti – ramioje aplinkoje, tačiau visiems – šventės praėjo. Taip ir sukasi gyvenimo ratas: Kalėdos, Naujieji, Velykos…Žinoma, įsimaišo ir viena kita ramesnė šventė ar žymėtina diena. Bet, kad ir kaip būtų gaila, viskas praeina. Ir tada supranti, kad didžiausias džiaugsmas yra laukime. Nes tada leki, skubi, perki, ieškai, nerviniesi, randi, džiaugiesi, juokiesi ir kai viso to siautulio nebelieka tavo dienotvarkėje, pajunti tuštumą. Todėl susigalvoji kokių nors svajonių vėl ir vėl. Ir lauki, kol jos išsipildys…arba ne.

Pavyzdžiui, vasarą, kai darbai per daug nespaudžia ir turi daugiau laisvo laiko, susimąstai, kur ir su kuo sutiksi Naujus metus. Ir tada šauna į galvą geniali mintis – trumpam pabėgti į kitą šalį. Užsisakai kelionę, rezervuoji bilietus (nes iš anksto – viskas pigiau) ir lauki ? Ir visą tą pusmetį vien tik pagalvojus apie tai, širdį užlieja nenusakomas džiaugsmas. Pagaliau ateina ilgai laukta kelionė ir tu net nepastebi, kaip ji greitai pasibaigia ? Tada vėl duodi sau kažkokių užduočių, kad tas geras jausmas vėl neapleistų tavęs kurį laiką. Pavyzdžiui, sugalvoji, kad tau reikia naujos piniginės. Prasideda jos paieška – žiūrinėji internete, tada keliauji po parduotuves, po prekybos centrus ir vis ieškai ieškai. Ir neskubi pirkti. Nes žinai, kad nusipirksi ir tuo pasidžiaugsi valandą, gal dieną, o po to viskas stosis į savo vietas. Bet jei nerasi tinkamos mėnesį? Tai kiekviena diena bus smagi, nes tu žinai, kad tas išsvajotas pirkinys dar laukia tavęs ? Tai gali būti ne tik piniginė. Tai gali būti bet kas, ko labai norisi.

Skaityti toliau »