Vaistininko užrašai

– Nepatogu klausti, bet ar gaunate bent 1000€ algos?

Netikėtai išpyškina man viena senjora. Išgirdusi atsakymą, palinguoja galvą ir taria:

– Važiuokite iš tos Lietuvos. Mums seniams sunku, mažos pensijos, bet viską mes jau turime užgyvenę. Ant duonos užteks, o skarmalų jau nereikia. Jums viskas dar prieš akis. Todėl nešvaistykite laiko veltui ir važiuokite ten, kur jus gerbs, mylės ir padoriai atlygins už jūsų darbus.

Yra tiesos jos žodžiuose, tačiau gera tik ten, kur mūsų nėra. Todėl dar šiek tiek pabūsiu čia, kur kiekviena diena – tarsi iššūkis. Niekur neišgirsiu tokių istorijų, kurias girdžiu čia kasdien 😀 Niekur nesutiksiu tokių nenuspėjamų žmonių kaip čia. Juk pinigai dar ne viskas. Nors už juos galima nusipirkti beveik viską, žmogaus širdies šilumos – ne.

Praėjusią savaitę buvo užsukus sena klientė. Ji tokia gana keista, apie 80 metų, kartais protingai šneka, kartais nelabai. Kartais žino, ko nori, kartais – aš turiu žinoti, ko jai reikia. Bet visada randame bendrą kalbą, gal todėl ji pas mus dažnai užsuka. Taigi, atėjo labai piktai nusiteikusi, nes norėjo išsikviesti taksi, bet kioskininkė jai nepaskolino telefono 😀 Širdo ant viso pasaulio ir stebėjosi, kodėl ji visą gyvenimą visais nelaimėliais pasirūpina, o kai jai prireikė tokios smulkmenos, jai niekas neištiesė pagalbos rankos. Tada nusipirko vaistų ir išėjo. Sugrįžo vėl po kelių minučių ir sako:

– Paprašiau vieno vyro, kad man iškviestų taksi, tai jis skambino skambino, bet visos operatorės buvo užimtos, tai negalėjo iškviesti. Gal jūs man iškviestumėte, aš jums telefoną padiktuosiu, nes turiu savo pastovią firmą.

Aš jai pasiūliau pereiti per gatvę ir iš karto sėsti į taksi, nes ten visa eilė išsirikiavusių laukia. Bet ji pasakė, kad jai ne į tą pusę važiuoti, taksi turės apsisukti, todėl kainuos 0,50 cnt, o gal ir visu euru brangiau! Ką gi, surinkau telefono numerį ir daviau jai pakalbėti su savo operatore 😀 Taksi ji užsisakė, padėkojo labai labai ir pažadėjo vakare pasimelsti už mane ir mano šeimą 😀 Tada staiga metėsi prie manęs, paprašė dar kartą mano telefono, pasiėmė servetėlę ir puolė valyti telefoną, išdidžiai pareikšdama, kad nėra ko man svetimom bakterijom kvėpuoti, ji švariai viską nuvalys. Nuvalė, grąžino ir dar kartą nusistebėjusi, kad vis dėlto yra gerų žmonių (šį kartą jau stebėjosi su džiaugsmu), nuskubėjo į taksi.

Skaityti toliau »

Ta diena, atrodė, visai neturėjo išsiskirti iš visų kitų, eilinių dienų. Tačiau…

Pradėsiu nuo žodžio reikšmės. Hipoterapija. Gal ir ne visi žino, kas tai yra, todėl skubu paaiškinti: hipoterapija – tai gydymas arklių pagalba. Oficialiai šis gydymo būdas imtas taikyti 1960 m. Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Šiuo metu hipoterapija daugelyje šalių yra pripažintas ir iš valstybės biudžeto remiamas gydymo būdas. Jis labai tinka autizmu, Dauno sindromu, cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams, kurie paprastai yra užsidarę savo pasaulyje, turi įvairių baimių. Būdamas prie žirgo toks vaikas nurimsta, atsipalaiduoja. Anksčiau niekuo nesidomėjęs vaikas pradeda su žirgais bendrauti. Žinoma, arklių terapija ligų neišgydys, tačiau tikrai pagerins gyvenimo kokybę.

Turintys dvasios negalias, kuriems sunku reikšti jausmus, tampa savarankiškesni, lengviau bendraujantys su juos supančiu pasauliu, nustoja bijoti didelių daiktų. Arkliai padeda pamatyti pasaulį vertikaliai – iš viršaus į apačią, todėl sėdėdamas arkliui ant nugaros, jautiesi pakylėtas ir nepriklausomas. Tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas po įtempto, nervingo arba nejudraus sėdimo darbo. O kur dar buvimas gryname ore 😀

Taigi, vieną vasaros dieną aš ištrūkau iš miesto sumaišties, kad patekčiau į kaimą 😀 Atsipalaiduoti ir užsimiršti…

Skaityti toliau »

Vaistai patys savaime nieko verti. Tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis.

– Gyd. Herofilas, IV-III a.pr. Kr. gyvavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas.

Ne tokie jau atsilikę buvo žmonės senovėje, jei vadovavosi tokiais puikiais teiginiais. Beje, šio teiginio svarba nesumažėjo praėjus net šimtmečiams. Tik, deja, ne visi įsigilina į šių žodžių prasmę.

Pirmiausiai, reikėtų pabrėžti, kad daugelis žmonių vartoja vaistinius preparatus, kurie jiems nėra būtini, taip pat nevengia jų pirkti turguose arba geria pasenusias tabletes. Visi žinome, kad pasenę vaistai – tai farmacinės atliekos. O teršti atliekomis savo organizmą, turbūt, nelinkęs nei vienas.

Didelę įtaką žmonėms daro TV laidos apie sveikatą, nes po jų peržiūros ne vienam atrodo, kad jų organai veikia ne taip, kaip turėtų veikti. Įsitikinimas, kad vienoks ar kitoks preparatas „pagydys” nesveiką šlapimo pūslę ar „pagerins atmintį”, deja, yra gana stiprus.

Kaip ir stiprus noras gydytis pačiam. Sakoma, kad geriau blogas medikas nei puiki kaimynė 😀 Todėl patariu vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus ir tai daryti laikantis nurodymų. Netinkamos dozės gali pakenkti, o liga pereiti į lėtinę. Didesnės vaistų dozės negarantuoja greitesnio pasveikimo, greičiau sutrikdo organizmo veiklą. O kai vaisto anotacijoje perskaitysite visus vaisto pašalinius poveikius, neišsigąskite. Jei tik vaistą vartosite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas, pagrindinis poveikis bus didesnis už visus pašalinius.

Vienas iš neracionalaus vaistų vartojimo pavyzdžių – dažniau nei reikėtų naudojamos injekcinės vaistų formos. Jei pas ligonį atvažiavę greitosios pagalbos medikai nesuleidžia ampulės, tai dažnas nusistebi – kas čia per greitoji, ir kas čia per daktaras, kad net vaistų nesuleido… Injekcijos metu pažeidžiamas apsauginis odos barjeras, o tai padidina infekcijų tikimybę. Be to, injekcijos yra skausmingos. Visos to paties vaisto formos turi vienodą poveikį, tačiau visada reikia atsižvelgti į ligonio būklę ir parinkti racionaliausią variantą.

Didelę įtaką gydymui turi vaistų suderinamumas. Bėda tame, kad pacientams patinka „gauti” daug vaistų. O kuo daugiau vaistų vartoji, tuo juos sunkiau suderinti. Tuo labiau, kad vaistus dažnai rekomenduoja ne tik šeimos gydytojas, bet ir keli skirtingų sričių gydytojai. O kur dar vaistininkai 😀?

Tarkime, kad vienoje gėlių parduotuvėje nusipirkote puokštę tulpių, o kitoje – puokštę narcizų. Parėję namo sumerkiate abi puokštes į vieną vazą, nes jų spalva taip gerai derinasi. Tačiau kitą rytą matote, jog visos tulpės nuleipo. Pasipiktinę lekiate į gėlių parduotuvę ir užsipuolate pardavėją, kad jums įkišo netikusią prekę. Tačiau pardavėjas jūsų kaltinimus atmeta sakydamas, jog nereikėjo tulpes pamerkti kartu su narcizais. O į jūsų priekaištą, kad tą reikėjo pasakyti anksčiau, floristas atšauna, jog jei būtumėte abi puokštes pirkęs pas jį, tada jis būtų perspėjęs. Gerai, kad šiuo metu daugelyje Lietuvos vaistinių galima pasitikrinti vartojamų vaistų suderinamumą, nors jie pirkti ir skirtingose vaistinėse. Taigi, mokslas eina į priekį, o mes, neatsilikdami traukiame paskui jį 😀

Skaityti toliau »

Ciceronas kažkada sakė:

Nereikia tikėti viskuo, ką girdime.

Ir jis buvo teisus. Daugelis iš mūsų tikėjo, kad vaistai nuo liepos mėnesio atpigs. Nes apie tai buvo šnekama ne mėnesį, ir ne du. Kai pirkėjai vaistinėje užduodavo klausimą šia tema, laukdavo mūsų patvirtinančio atsakymo. O mes jiems sakėme:

Nebūkite naivūs, čia juk Lietuva. Gal kažkas atpigs, bet tada būtinai kažkas ir pabrangs ? Nemokamas būna tik sūris pelėkautuose ?

Kaip jau ir rašiau anksčiau, vieni vaistai pigo, kiti – brango, taip ir turėjo būti. Įdomiausia buvo tai, kad vaistinės panaikino savo taikytas nuolaidas, ir tuomet, nors valstybė ir atpigino tą vaistą, jo kaina liko aukštesnė, nei buvo iki liepos mėnesio. Jeigu už vaistą anksčiau reikėjo primokėti 4€ , o vaistinė taikydavo dar savo nuolaidą 2€, tai klientas galutinai sumokėdavo 2€. O dabar – valstybė sumažino vaisto kainą 1€, reiškia reikia primokėti ne 4, o 3€, bet vaistinės nusprendė netaikyti savo nuolaidų, pirkėjas turi sumokėti 3€. Paprasta matematika: valstybė atpigino, vaistinės žiūri savo interesų, o ligonis moka ? Matyt, nebuvo įvertintos ankstesnės vaistinių pastangos prisidėti prie žmonių gerovės. Vaistinių taikytos nuolaidos ministerijai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas, pastovus ir nekintantis per amžius. Deja. Žinoma, praėjus kelioms savaitėms, vaistinių tinklai peržiūrėjo savo galimybes ir tam tikroms ligoms gydyti skirtus vaistus kompensavo, tik ar ilgam? To niekas nežino.

Yra ir kitokių įdomybių. Tik jos dar iš žiemos – pavasario kolekcijos ? Bet vis tiek vertos dėmesio.
Skaityti toliau »

Sakoma, kad šventa vieta ilgai tuščia nebūna. Kai iš kiemo dingo katės, jame pradėjo šeimininkauti žiurkės ? Taip, taip, kartą net teko pastebėti, kaip žiurkė įkišusi galvą į šuns dubenį smaguriauja jo maistą! Dar sakoma: kai meilužė tampa žmona, meilužės vieta taip pat tampa tuščia (tik neilgam) ? Kai atsiranda įstatymas, visada atsiranda ir „apstatymas”. Kai valdžia pradeda priiminėti abejotinus įstatymus dėl alkoholio – staiga suklesti „bobutės” ir kontrabandininkai. Taip visada buvo, taip yra ir taip bus.

Sveikatos apsaugos ministras nusprendė uždrausti gydytojams teikti kodavimo nuo alkoholio paslaugas, spaudoje pradėjo skelbtis „specialistai”, kurie žada išgydyti ne tik nuo alkoholio, bet ir daugelio kitų negandų.

Pažvelgus į Lietuvos dienraščiuose spausdinamus skelbimus, susidaro įspūdis, kad taikomi dvigubi standartai: kas leidžiama vieniems, tas gali būti draudžiama kitiems.

Na kad ir pastarųjų dienų skelbimai. Labai jau jie patraukė mano akį. Vadinasi, į juos pažvelgs ir kiti. O kiek atsiras susidomėjusių rimčiau? Ir kiek Lietuvos piliečių kišenes patuštins šie „gydytojai”, „aiškiaregiai” ir panašūs į juos? Kas turėtų pasidomėti šiais „veikėjais”?

Jeigu LR leidžiami tokie gydymo metodai, tai kodėl turi būti draudžiami mūsų vietinių gydytojų atliekami kodavimai? Ministras teigia, kad žmonės mėto pinigus abejotiniems gydymams, tačiau nemano, kad kažkokio terapeuto Ilhamo, ar aiškiaregės Roksandros gydymas kainuoja taip pat nemažus pinigus. O tokiems veikėjams tik to ir reikia – valdžios tylėjimo ir žmonių tamsumo.

Deja, keistų draudimų tik daugėja. Norima uždrausti maisto papildus nusipirkti laisvai, jiems gali reikėti recepto. Keisčiau ir būti negali. Kad papildus žmonės vartoja nesaikingai, dideliais kiekiais ir be reikalo, niekam ne paslaptis. Ir tikrai reikia tuo klausimu šviesti savo piliečius. Tačiau ne kvailais sprendimais.

Skaityti toliau »

Nuo naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno atsiradimo praėjo dar nedaug laiko, tačiau šį bei tą jau galima parašyti.

Įdomiausia buvo pirma naujų kainų diena. Elektroninių receptų sistema buvo visiškai nepasiruošusi, todėl tą dieną įsigyti reikiamų vaistų be trukdžių pasisekė ne visiems. Vėliau, po truputį stojo viskas į savas vėžias.

Pirmoji klientė su kompensuojamųjų vaistų pasu (ne elektroniniu) atėjo gerai nusiteikusi. Ir ačiū jai už tai, nes kitas jos vietoje būtų ir mane, ir Verygą, ir visus kitus – kaltus ir ne visai – prakeikęs ? Mat pirkėja, prisiklausiusi nuolatinių ministro šnekų apie atpigsiančius vaistus, specialiai neišsipirko jų, o laukė liepos mėnesio. Sakoma:

Netikėk viskuo, ką girdi, neišleisk visko, ką turi, nemiegok tiek, kiek norisi.

Taigi, vaistų išrašyta net trims mėnesiams. Suvedu viską į kompiuterį ir lyginame su ankstesniu to vaisto pirkimu: pagal naują kainyną vaistai pabrango 2,85€. Šis vaistas kol kas neturi generikų, pigesnių analogų. Jis paliktas naujame kompensuojamųjų vaistų sąraše. Iki sąrašo pasikeitimo ir taip buvo brangus, nes yra sudėtinis, sudarytas iš trijų veikliųjų medžiagų, o dabar jo kaina dar padidinta! Jeigu dar nepamiršote, minėjau, kad mano klientė buvo puikios nuotaikos ir žinanti, kad gyvena Lietuvoje (kur pažadai ne visada virsta kūnu), tad mums beliko tik pasijuokti iš susiklosčiusios situacijos ? Ji tik pasakė:

Oho, tai bent sutaupiau! Bet gerai, kad tik 2,85€ teko permokėti. O jei 10€? Gal ir nepirkčiau visai?

O man teko susidaryti bendravimo su klientais planą, nes supratau, kad VISKO ČIA DAR BUS, DAR VISKAS TIK PRASIDEDA ?

Ir iš tikrųjų, buvo visko: ir pigiau, ir brangiau, ir tiek pat. Gėda buvo prieš ligonius, kurie serga sunkiomis, lėtinėmis, nepagydomomis ligomis. Nors anksčiau jų vaistai buvo be priemokos, dabar teko primokėti eurą, dešimt ir daugiau, priklausomai nuo išrašytų kiekių. O ir didelė dalis vaistinių nuėmė savo nuolaidas, todėl vaistų kainos išliko tos pačios, kiti – brango, be abejo, buvo ir pingančių. Gaila dėl vieno – sumažėjo kainos tų vaistų, kurie ir taip nebuvo brangiausi. Čia galima paminėti Betalok Zok. Tai nebuvo brangus vaistas, tačiau – vienas iš populiariausių ir gana dažnai rašomų. Kadangi jį naudoja labai didelė dalis ligonių, galbūt, norėta parodyti, kad vaistai tikrai atpigę. Galų gale, nesvarbu, kokia priežastis, svarbu didelei daliai žmonių tai duos naudos. Tačiau, stebuklas kol kas neįvyko. Nes dalis vaistų yra atpiginta kitų vaistų sąskaita. O taip buvo visada. Per metus kainynai keičiami ne vieną kartą. Ir visada žaidžiamas tas pats žaidimas – vienų grupių vaistai atpinga, kitų – pabrangsta, po kurio laiko vėl viskas keičiasi. Tokie kaitaliojimai žmonėms susuka protą, nes vartojamas vaistas – tai pinga, tai brangsta, nėra kada piktintis. Kai prieš kelis metus atsirado priemoka insulinams, Sveikatos ministerija garsiai skelbė, kad bus peržiūrėtos priemokos ir viskas daroma, kad tų priemokų neliktų. Deja, projektas nepavyko ? Kaip visada…

Skaityti toliau »

Mano darbo diena susideda iš tūkstančių mozaikų stikliukų. Ir visi jie tokie skirtingi! Vieni nugludinti, kiti – aštrūs, vieni – spalvoti, kiti – bespalviai. Bet visi ypatingi ? Todėl šiandien pabandysiu iš jų sudėlioti mozaiką. Suprantama, veiksmas vyksta tik vaistinėje, ir niekur kitur ?

– Laba diena! Čia pas jus turi būti išrašytas kibernetinis, ar kaip jis ten vadinasi, receptas.
– Na, duokit dokumentą, patikrinsime tą jūsų kibernetinį receptą. Kad tik kokio viruso kompiuteriui neužneštų ?

Perka senjora vaistus, staiga suskamba mobilus telefonas. Išsitraukia, pašneka su kažkuo, o po to sako:
– Seniau tai, va, laikai buvo… nei mobiliakų, nei kokių nors skaipų, dingai nuo visų ir pabučiuok į mėnulį! ?

Įeina vyresnio amžiaus klientė, sustoja prie reklaminių laikraštukų ir sako:
– Imt, neimt? Ai, būsiu sveikesnė, jei neskaitysiu.
(Ir išeina)

Ateina senjoras, nusiperka vaistų, bet vienos rūšies neturiu. Pasižiūriu kompiuteryje, kuri artimiausia vaistinė jų turi ir sakau:
– Netoli ta vaistinė, pasivaikščiodami ir nueisite. Oras puikus, judėjimas – sveikata ?
– Tai einame kartu ?

Vidutinio amžiaus moteris:
– Man, prašau, pleistro ir zelionkos.
Paduodu pleistro ir briliantinės žalumos.
– Ne tokio pleistro, sakau gi, su zelionka. Man nereikia to buteliuko.
Tada paduodu pleistrą su žalia marle.
– Jo, šito man ir reikia.

Skaityti toliau »