Vaistininko užrašai

Organizacija Endobiogeninės medicinos draugija Vaistininko užrašams padovanojo knygą, kurią pasiūlė įteikti kuriam nors šio puslapio skaitytojui. Su džiugesiu tai padarysiu, todėl skelbiu nedidelį konkursą – kažkaip juk reikia atrinkti tą laimingąjį ?

Aprašykite trumpą nuotykį, kuris jums pasitaikė vaistinėje (linksmą arba ne) ir atsiųskite el. pašto adresu: [email protected]

Kasdieną paskelbsiu po vieną istoriją, o jūs, skaitytojai, ją įvertinsite ir taip išrinksite laimėtoją ? Konkurso laimėtojas bus paskelbtas Spalio 20d.

Knyga tikrai puiki, joje daug naudingų patarimų, labai gerai sumaketuota, todėl lengvai skaitosi. Žaidimo metu paskelbsiu kelis knygos puslapius, todėl, manau, tikrai susidomėsite.
O jei kuris norėsite knygą įsigyti (jei nepavyks laimėti ?), ja prekiauja visi Lietuvos knygynai. Puiki kalėdinė dovana tiems, kuriems sunku ką nors išrinkti.

Sakoma, kad geriausia į svečius kviestis triukšmingą, apetitu nesiskundžiančią jaunesnių žmonių kompaniją. Prasta nuotaika išgaruos jau besiruošiant juos priimti ? Kai į vaistinę užsuka jauni žmonės, ji prisipildo gerų emocijų, smagaus triukšmo ir neišsenkančio optimizmo.

Kai turiu laiko, stebiu užsukančių į vaistinę žmonių elgseną. Tada bandau nuspėti, kaip viskas klostysis toliau. Nes iš pirmų žingsnių jau dažnai matyti, su kuo turėsi reikalų. Pavyzdžiui, kai įeina pagyvenęs vyriškis ir vietoj „labas” išrėkia:

Ar man pritaikysite šiandien nuolaidą?!

supranti, kad reikia apsišarvuoti kantrybe. Kai pamatai tą patį, kasdieną užsukančio į vaistinę veidą, supranti, kad kalba bus ne apie vaistus, o apie gyvenimą. Pagal išvaizdą ir akių žvilgsnį lengvai atpažįsti ir vaistų firmų atstovus. Iš pirmo pasakyto sakinio nesunku atspėti, kada prieš tave stovi gydytojas (beje, dažnas gydytojas receptą sau pildo prie mano akių, retkarčiais pasitardamas, ką geriau išsirašyti). Bet kartais apie atėjusį žmogų negaliu pasakyti nieko. Bet ne tai svarbu.

Kaip jau kažkada rašiau, labiausiai laiko stoka skundžiasi senjorai. Tą laiko stoką puikiai pavaizduoja jų elgesys. Labai dažnai matau gana linksmą situaciją, kai prie įėjimo į vaistinę, dar lauke užverda kova – „kas pirmiau”. Vienu metu susikerta jaunuolio ir senjoro interesai. Kadangi jaunimas šiandien yra tikrai išauklėtas, jaunuolis įleidžia senolį (dažną – su lazdele, ar šiaip, sunkiau ir lėčiau judantį) ir skuba prie manęs. Reikėtų pamatyti, kaip tada atkunta senjoras! Bėgte bėga nuo durų iki kasos ir prieš pat jaunuolį užsiima eilę. Tada pasideda krepšius ir pradeda ieškoti: receptų, kompensuojamų vaistų knygutės, vaistų dėžučių pavyzdžių, raštelių, ko reikėtų nusipirkti vaistinėje ir parduotuvėje, nuolaidų kortelės, galų gale, pinigų. Tai tikrai užtrunka. O tuo metu, jaunuolis ir aš stebime situaciją ir , turbūt, tik dviese suprantame jos absurdiškumą. Nes tam jaunam žmogui reikia tik Citramono, o senoliui – visos vaistinės. Todėl, te nepyksta senjorai, stengiuosi tuo pačiu metu pakalbinti abu klientus: viena akim žiūriu į senolio receptus ir ramiai aptarnauju jaunimą. Vieni senjorai tolerantiški, nepyksta, kad jaunuolis pirmas nusipirko vaistų, o kitas meta piktą žvilgsnį, sakydamas, kad jis labai skuba. O kur mes nuskubėsime? Juk priekyje – tik mirtis ? Iš to skubėjimo, dažnas ir vaistų knygelę palieka, ir su savim turėtą lazdelę prisimena tik išėjęs į lauką. Ir šita tyli kova tarp jaunų ir nelabai jaunų vyksta kiekvieną dieną, tiksliau, ne kova – o jaunimo tolerancija. Nes dar neteko matyti, kad nors ir kaip skubėtų, jaunuolis neužbėgs už akių kitam, ko negalėčiau pasakyti apie mūsų senjorus.

Skaityti toliau »

Naujo apie šią ligą tikrai nieko nepasakysiu, tačiau nors keletą patarimų turėtumėte įsiminti. Nes kuo daugiau apie tai skaitysite, tuo lengviau įsiminsite pagrindinius teiginius.

Apie šį susirgimą noriu priminti dar kartą, nes šiuo metu vis dar vyksta intensyvus grybavimas, lauko – sodo darbai ar, šiaip, pasilinksminimai gamtoje – juk orai vis dar puikūs ?

Jei atvirai, erkių labai bijau. Tiksliau ne jų, o jų platinamų ligų. Nors ir jos pačios – labai jau ne meilūs gyvūnėliai, ypač kai reikia traukti iš nepatogių kūno vietų ? Tokių sunkiai pastebimų įsisegusių „ženkliukų” iš savo kūno teko „išsegti” gal kokius 3 kartus. Visi atvejai man pasibaigė laimingai. Bet išmokau pamoką ir pasiryžau skiepams. Dabar jaučiuosi kur kas ramiau, nes manau, kad erkinis encefalitas visgi yra baisesnė liga nei Laimo. Tuo labiau, kad šią ligą įmanoma nugalėti – svarbu laiku viską sukontroliuoti.

Taigi, šiek tiek naudingos informacijos gamtos mylėtojams.

Laimo ligą sukelia bakterijos borelijos. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų.

Liga turi tris stadijas. Pirmoji – tai odos pažeidimas, kai atsiranda raudona dėmelė. 80% visų sergančiųjų pasireiškia būtent ši pirmoji stadija. Todėl labai svarbu grįžus iš gamtos nepatingėti apsižiūrėti save ? Gal daug kam visa tai atrodo juokinga ir nerimta, tačiau jei žinotumėte, kokias pasekmes sukelia paskutinė ligos stadija, mąstytumėte kitaip. Taigi, likę 20% serga antra arba trečia ligos stadija, kurios pažeidžia kurią nors organizmo sistemą – nervų, sąnarių, odos arba širdies.

Laiku pastebėjus pirmuosius ligos ženklus užtenka dvi savaites gerti antibiotikus. Tuomet bakterijos, sukėlusios odos uždegimą, sunaikinamos ir jūs esate ramus, kad liga nepereis į kitas stadijas. Antroje stadijoje jau gali reikėti rimtesnio gydymo, tačiau vaistai taip pat veikia efektyviai. Kiek sudėtingiau yra su trečiąja stadija – antibiotikai gali padėti, bet neretai lieka tam tikros pasekmės. Ši stadija nėra dažna – pasitaiko vos 4-5% atvejų. Bet kažkas vis tik patenka tarp to nedaugelio atvejų.

Pirma stadija – toje vietoje, kur įsisiurbė erkė, atsiranda raudona dėmė. Žmogus gali ir nepastebėti, kad buvo įsisiurbusi erkė, o tiktai vėliau pamatyti dėmę. Dėmė turi būti didesnė nei 5 cm diametro, jos neskauda, bet kasdien ji vis didėja ir plečiasi. Ji gali atsirasti praėjus keletui dienų ar savaičių po įkandimo. Todėl būtina stebėti įkandimo vietą.

Skaityti toliau »

Tabletės, nuplaunančios visas nuodėmes, mintis ir jausmus. Tabletės, kurios sukuria kitą, chemijos iškreiptą realybę, numalšina kūno siunčiamus pavojaus signalus. Bėda nedingsta, tik sukuriama iliuzija, kad jos nėra. Viskas labai paprasta. Praryji ir eini toliau. (E. Wurtzel)

Šioje realybėje dingsta nesaugumas, netikrumas ir net vienatvė. Ar tikrai mes jaučiamės taip nesaugiai ir vieniši? Lietuvoje antidepresantams ir raminamiesiems vaistams kompensuoti valstybė kasmet išleidžia iki 5.5 mln. eurų. Gaila ne išleistų lėšų – gaila žmonių sveikatos. Reikėtų atsiminti, kad šie vaistai slopina tik simptomus, bet ne priežastį.

Nors atrodytų, kad ši vaistų grupė turėtų būti sunkiausiai prieinama dėl griežtos vaistų kontrolės, deja, realybė yra kitokia. Kaip pasiklausai žmonių, atėjusių su receptais pirkti šių vaistų, supranti, kad daugeliu atveju šių vaistų skirti tikrai nebūtina. Aš ne gydytojas, kas spręsčiau, kam reikia juos skirti ir kam ne, tačiau te neįsižeidžia daktarai – receptus kartais jie rašo ne tik savo pacientams, bet ir jų pažįstamiems, giminaičiams ar vaikams, dirbantiems užsienyje. Viską lemia pažintys. Aš nieko neišsigalvoju, tai mano klientų istorijos. O jų būna įvairių:

Netekau darbo, man dabar labai blogai

Išėjau į pensiją, tai dabar labai išgyvenu, reikia kažkaip priprasti prie pasikeitusio gyvenimo

Skrendu į Ameriką, tai išgersiu 1 tabl. ir, žiūrėk, jau leidžiasi lėktuvas, laikas visai neprailgsta

Anūkės laukia egzaminai, nervuojasi, tai daviau savo Xanax, nes gaila vaiko

Mano vaikai prašo, kad į Angliją išsiųsčiau, nes sunkiai dirba, naktį blogai miega, tai išrašė gydytoja

Aš savo gydytojai jau nusibodau su savo amžinom bėdom ir ligų ieškojimu, tai ji man prirašė raminančių, sako, išgersi ir visos ligos pasibaigs

Mano vyras geria trečią dieną, man labai reikia Xanax, ir jam tuo pačiu

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu 🙁

Jei kalbant apie Xanax tabletes, tai čia iš viso kažkoks fenomenas, panacėja nuo visų bėdų. O gal mados šauksmas? Vos ne kiekvienas pažįstamas turi kišenėje tabletę ir stebisi, kad aš nesinešioju, nes man vis tiek lengva gauti (!!! atrodo, kad mums, vaistininkams įstatymai negalioja ir mes nusiperkame be receptų), o šių dienų gyvenimas yra labai sudėtingas, todėl be tablečių niekaip. Ir papasakoja man, koks tai stebuklingas vaistas, kaip aš nežinau, kokį jis perversmą padarė, kaip gyvenimą rožėm nuklojo ir žydrom spalvom nudažė, koks aš atsilikęs ir nemadingas žmogus (!!!) ir t.t. ir pan. O kas nors papasakojo tiems nuo mados neatsiliekantiems žmonėms apie pašalinius šių vaistų poveikius? Ar vis dėlto gautas efektas nublanksta prieš visa kita? O kaip dėl atminties pablogėjimo, galvos skausmų ir svaigimo, dėmesio, orientacijos sutrikimo, mieguistumo, pykinimo ir lytinės veiklos sutrikimo?

Skaityti toliau »

Na, sakyčiau, atsakymai šiek tiek nustebino. Visi žinome, kad aplinkos teršti nevalia, o visa chemija, patekusi į konteinerius ir šiukšlynus, niekur nedingsta. Ji garuoja, skverbiasi į dirvožemį, vandens telkinius ir į mūsų plaučius. Negana, kad pramonė mus visus nuodija, tai bent jau nenuodykime patys savęs.

Nepatingėkite viso to pasenusio šlamšto nunešti į artimiausią vaistinę. Gal kada nors atsiras kokia tarnyba, kuri surinkinės iš gyventojų šias atliekas, pvz. kiemuose tam tikromis dienomis ir valandomis ?, arba vaistinė už šias šiukšles įteiks kokią nors dovanėlę ???

Kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie laiškus ir sveikinimus 🙂                                                

Po langais iš ryto
Obuolių prikrito.
Gelsta klevo lapas –
Rudenėli, labas!

Paskutinės gėlės
Liūdi vasarėlės.
Su rugsėju šnekas
Baltas smėlio takas.

O mažiesiems gera –
Sąsiuviniai šnara,
Šviečia pirmas lapas –
Mokyklėle, labas!

(Ramutė Skučaitė)

Na, tokios šilumos, kaip buvo praėjusių metų rugsėjo 17-ąją, tikriausiai jau neatneš, nes tą dieną, bent jau Ukmergėje termometrai rodė 27,3 laipsnius karščio. O šiais metais šiluma mūsų nelepino net vasarą.

Rugsėjo mėnesį diena susilygina su naktimi. Padangę vis dažniau dengs debesys, negailėdami lietaus, mėnesio pabaigoje gali būti ir šalnų.

Naktys vis tamsės, danguje ryškiai spindės žvaigždės. Rugsėjį gausiai krinta meteoritai. Sakoma, kad tai nukrinta mirusio žmogaus žvaigždė. Stebuklingai, bet šiek tiek žada nukristi ir vaistų kainos po valstybinio kompensuojamų vaistų perkainavimo. Aišku, ryškaus kritimo nelaukime, nes po kiekvieno tokio garsaus paskelbimo dažniausiai seka tylus gudravimas, todėl mums, dirbantiems vaistinėse bus tik daugiau painiavos ir aiškinimų, kodėl tas ir anas vaistas ne atpigo, kaip skelbta, o dar ir pabrango (o taip tikrai bus dėl paprastam žmogui nesuprantamo bazinės kainos skaičiavimo). Bet galima pasidžiaugti, kad į kompensuojamų vaistų sąrašą bus įtraukti inovatyvūs, sunkiems susirgimams gydyti skirti vaistai. Tačiau ir vėl nekokia žinia prie brangesnių vaistų prisirišusiems ligoniams. Bus nemažai vaistų, kurių negalėsite įsigyti su kompensuojamųjų vaistų knygele (kurie yra daugiau negu 40% brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus) – turėsite rinktis analogiškus, mažesnes priemokas turinčius vaistus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir neblogai – galima bus sutaupyti, kita vertus, jei žmogus yra pajėgus finansiškai įsigyti brangesnį originalų vaistą – iš jo atimama galimybė tai padaryti (nebent mokėti pilną kainą). Žodžiu, nebus taip, kad ir avis sveika, ir vilkas sotus ? Pagyvensim šiek tiek, patyrinėsiu esamą situaciją ir papasakosiu, ar labai paveikė žmonių nuotaikas tie pasikeitimai.

Skaityti toliau »

Žmona rytą sako vyrui:

– Mielasis, sapne regėjau, kad tu man nupirkai nuostabius kailinius.
– Miegok, brangioji, gal susapnuosi, iš kur man paimti pinigų!

Taigi, miegas tikrai yra svarbus dalykas. Jo metu pildosi mūsų svajonės ?

Deja, ne visiems išeina pasimėgauti produktyviu ir kokybišku miegu. Vieni kenčia lėtinius skausmus, kitus kamuoja depresija ar nerimas. Nemigą nesąmoningai galime sukelti ir patys, per daug galvodami apie tai, ar užmigsime.

Negalėjimas užmigti, išmiegoti visą naktį ar per daug anksti prabusti ryte – tai simptomai, parodantys, kad su miegu ne viskas yra gerai. Sunkus užmigimas gali būti susijęs su nerimu, o ankstyvas prabudimas – su depresija. Mieguistumas dieną ir knarkimas dažnai perspėja apie miego apnėją, prisidedančią prie daugelio ligų išsivystymo.

Kaip galima padėti sau?

Laikykitės miego režimo – kiekvieną vakarą gulkitės ir kiekvieną rytą kelkitės tuo pačiu laiku, net ir savaitgaliais (sunku, bet padeda), nes taip pripratinsite savo organizmą užmigti tada, kai reikia. Reguliarus miego režimas miegą padaro kiek galima efektyvesnį.

Per ilgai nesivartykite lovoje, nes kuo labiau stengsitės užmigti, tuo mažesnė tikimybė, kad pasiseks. Jei per 15 min. neišėjo užmigti, kelkitės iš lovos ir eikite ką nors veikti: skaityti, gerti melisų arbatos ar dar ką nors.

Reguliari mankšta ankstyvą popietę turėtų pagerinti gilų miegą. Tačiau mankšta likus 3-4 val. iki miego trukdys. Mankšta padeda slopindama streso hormonus.

Skaityti toliau »