Vaistininko užrašai

Artėja šventės. Žiemos šventės. Bet už lango žiemos nejusti ? Net nežinau, apie ką turėčiau jums parašyti…

Ligos šiuo metu turėtų likti nuošalyje. Problemos, susijusios su ligomis ir didėjančios vaistų kainos šiuo šventiniu laikotarpiu taip pat turėtų mūsų nejaudinti. Apie tai kalbėsimės kitais metais ? Tuo labiau, kad dabar visi sukasi kaip voverės rate, stengdamiesi nupirkti savo mylimiausiems žmonėms pačias geriausias dovanas ir kuo labiau juos nustebinti. Manau, kad ir mano užrašuose nelabai liks laiko apsilankyti. Tad, šiandien kviečiu atsipalaiduoti ir keliolikai minučių atitrūkti nuo gyvenimo realijų.

Ar jūs pastebėjote, kad vienintelis laikas, kada mes norime tapti vyresniais, yra tuomet, kai esame vaikai?

– Kiek tau metų?

– Man ketveri su puse!

Niekada nepasakysite, kad jums trisdešimt šešeri su puse ? Jeigu yra ketveri su puse, tai reiškia, kad greitai bus penkeri! Štai kas yra svarbiausia. Pasiekėte paauglystę ir niekas nesugrąžins jūsų atgal! Pasiekėte tam tikrą skaičių arba net šiek tiek daugiau!

– Kiek tau metų?

– Aš artėju prie šešiolikos!

Tau gali būti tik 13, bet gi tu artėji prie 16!

Ir pagaliau labiausiai laukiama diena tavo gyvenime – tau 21. Vien pasakymas, kad tau dvidešimt vieni, skamba lyg vyktų ilgai laukta ceremonija.

Bet kai pasiekiame 30. Ooooo… Kas čia nutinka? „Trisdešimt” skamba visai nemaloniai. Kas pasikeitė? Suėjo 21, persivertė per 30, judam link 40…Oho! Spaudžiam stabdžius, bet vis tiek slystame pirmyn. Kol tai suvokiame, pasiekiame 50. Bet palaukit!!! Reikia kai ką suspėti iki 60. Tačiau nesame tikri, kad tai pavyks. Pakartokime iš naujo: tapome 21, persivertėme per 30, nuslydome iki 40, pasiekėme 50 ir sulaukėme 60. Esame sukaupę savyje tokį pagreitį, kad atsitrenkiame į 70! Po to, diena iš dienos, diena iš dienos…ir pragyvenome iki šios dienos ?

Skaityti toliau »

Pamenu, kai buvau vaikas ir mokiausi mokykloje, su savo bendraamžiais susigalvodavome visokių sutartinių ženklų ir kodų, kurie mus darytų „kietesnius” ir pranašesnius už suaugusius. Pavyzdžiui, pažiūrėję filmą „Seklio Kalio nuotykiai” (knygų skaitytojams geriau žinoma knyga, kurią parašė Astrida Lindgren „Kalio Bliumkvisto nuotykiai”) buvome susigalvoję šnekėti užkoduotai, t.y. tik mums žinomu būdu ?, lygtai būtume ypatingieji filmo herojai ar kokie slapti agentai. Tam, kad įspėti draugus apie besiartinantį „pavojų” (pvz., įspėtį klasioką, kuris dienyne bando ištaisyti vieną kitą pažymį, apie ateinančią mokytoją) pradėdavome sutartinai kosinti. Ir tas reikšmingas kosėjimas mus, vaikus, darė tokius svarbius ir protingus, galinčius sumėtyti pėdas geriau nei suaugusieji.

Dabar, kai esu jau ne vaikas (nors vis dar esu savo tėvų vaikas ?), kosulys vis dar žengia greta manęs. Tik dabar jį girdžiu kur kas dažniau, nei vaikystėje. Ir negalvokite, kad vaistinėje kosina tik sergantys žmonės. Jeigu klientas, įžengęs į vaistinę, nemato vaistininko, jis pradeda garsiai kosinti ? Tai reiškia:

Aš atėjau ir neturiu laiko, greičiau išlysk iš savo kambariuko.

Šie žmonės man kažkuo primena vaikus ?? Bet dar dažniau girdžiu ne patį kosulį, o nusiskundimus dėl jo. Kadangi orai Lietuvoje pastaruoju metu yra labai permainingi, temperatūra šokinėja nuo nemažo minuso iki pliuso, tai ir peršalimų tik daugėja.

Kosulys nėra liga, o tik kokios nors ligos simptomas, todėl mes visada stengiamės išsiaiškinti kosulio priežastį ir tik tada skirti vaistus. Žinoma, geriausias pasirinkimas pasirodyti gydytojui, nes išsamus jo tyrimas ir padės nustatyti tikrąją priežastį. Tai gali būti nebūtinai peršalimas, bet ir ūminė infekcija, lėtinis bronchitas, astma ar kita lėtinė liga.

Kosulys yra natūralus apsauginis refleksas, padedantis kvėpavimo takams apsiginti ir išsivalyti nuo patogenų, svetimkūnių, alergenų ar cheminių teršalų. Ir jei tik įmanoma, kosulio geriau neslopinti. Todėl sausą kosulį reikia stengtis paversti drėgnu. Drėgnas kosulys ne tik lengviau pakeliamas, mažiau vargina, bet ir išvalo kvėpavimo takus. Slopinti reikėtų tik įkyrų, visiškai sausą, varginantį kosulį.

Skaityti toliau »

Kaip ir tikėjausi, naujos technologijos ima viršų ?

Tai nėra blogai, nes taupo mūsų brangų laiką. Bet yra vienas BET. Joks elektroninis laiškas ar sveikinimo žinutė taip nesudrebins širdies kaip ranka rašytas laiškas. Tada apima malonus jausmas ir žinojimas, kad yra žmonių, kuriems tu rūpi ir esi svarbus. Ir kad vardan draugystės jie neskaičiuoja savo sugaištų minučių ?

P.S. kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie papildų bei vaistų pirkimą internetu ?

Nepamenu, ar kada teko pirkti salotų, kurios kainavo daugiau nei 5 litus už vienetą (o ne kokį nors kilogramą). Dabar, kai jau už viską atsiskaitome eurais, vis rečiau verčiame kainas į praeities valiutą. Ir tie skaičiai dažnai akių per daug nebado, nes jie yra maži. Kol nekonvertuoji… Vaistinėje – panašiai, kaip ir visur kitur. Kažkada pabandžiau prisiminti vaistų nuo peršalimo kainas. Labai populiaru peršalus pirkti miltukus (TheraFlu, Coldrex, Fervex ir kt.) vienetais. Kartais taip atrodo pigiau, kartais galvojama, kad greitai pasveiksiu ir daugiau nebereikės, o kartais kišenėje yra tik „smulkmė”? Todėl perkant kelis miltukus ta kaina ir neatrodo „žudanti”: 60-70 cnt su akcija ir 80-90 cnt be nuolaidų. Padėjai tuos centus ant prekystalio ir jau po valandos kitos pamiršai, kad juos aplamai turėjai. O ir kišenė palengvėjo. Kitą dieną – vėl tas pats. Ir tik tada, kai liga nė nebando trauktis, o tik dar labiau paūmėja, supranti, kiek daug, pasirodo, kainuoja sirgti. Visus miltukus peršalimui gydyti rekomenduojama gerti 4 kartus per dieną ir gydymą tęsti apie 4 dienas. Aritmetiškai tai atrodytų taip: 4×4=16×0.85=13.60€≈46.96 lt. Kada tiek mokėjote senais gerais laikais? O kur dar žolelių arbatos, vitaminas C, lašai į nosį? Susidaro visai solidi suma. Bet nėra ko gręžiotis atgalios. Sakoma: vakar yra istorija, šiandien – šventė, o rytojus – dovana. Tad nueikime į vaistinę ir „pasidarykime” sau kalėdinę dovaną – nusipirkime vitaminų, nes šiandien jie kainuoja 20€, o rytoj, galbūt, kainuos jau 25€ ? Žinoma, kad juokauju… Jūs taip pat juokitės, nes juokas palengvina stresą, stiprina imuninę sistemą, žemina kraujo spaudimą. Nes besijuokiantis žmogus yra patrauklus ir atrodo jaunesnis. Be to, juokas – natūralus vaistas ir nieko nekainuoja.

Skaityti toliau »

Tikriausiai, nėra daug tokių laimingųjų, kurie niekada nesusidūrė su sloga.

Nosies užgulimas ir varvėjimas yra pagrindiniai peršalimo simptomai. Įkandin jų seka kosulys, perštinti gerklė, vėliau gali atsirasti faringitas, tonzilitas ar laringitas. Jei pasiseka, po tinkamo gydymosi greitai atsigauname ir vėl kimbame į darbus (kai kurie sugeba sirgti, gydytis ir dirbti vienu metu ?). O jei nepasiseka arba ignoruojame pirmuosius peršalimo simptomus, mus į lovą (arba ligoninę) paguldo plaučių uždegimas arba gripas. Tarp šių visų ligų neretai įsiterpia ir bronchitas, kuris vargina ne vieną dieną, ir ne vieną naktį. Šį kartą plačiau pakalbėsiu apie slogą ar rinitą.

Visų vaistinių lentynos lūžta nuo įvairių lašų, aerozolių, tablečių ir miltelių, skirtų peršalimui gydyti. Tuomet lieka svarbiausiai misija – pasirinkti geriausią vaistą ? arba geriausią vaistininką, kuris parinks geriausią gydymosi metodą. Taigi, ką turėtumėte žinoti, jei dar nesutikote geriausio vaistininko? Šiek tiek bendrų žinių, kurios jums tikrai nepamaišys.

Skaityti toliau »